05/11/2023
Sako, moterys išeina netikėtai, staiga….
Tai netiesa. Taip gali pasirodyti vyrams, neturintiems nė kruopelytės emocinio intelekto, ar elementarios savistabos. Moterys išeina lėtai, dar daug kartų atsisukdamos, vėl bandydamos, vėl patikėdamos. Jos išeidinėja metų metus, po nemigos, šalčio ir vienatvės - kai galutinai baigiasi jausmai, tikėjimas ir paskutiniai jos jėgų likučiai.
Ir jausmai jos išsenka irgi lėtai, palaipsniui, tarsi šiltas vanduo vonioje. Iš pradžių tu guli apgaubtas šilumos, meilės, bet ji, kaip ta srovelė - pamažu pradeda išbėgti. Dar kurį tai laiką tu jauti šilumą, saugumą, bet pamažu tavo kūnas pradeda vėsti. Čia pat, kažkur šalia, vis dar plevena kątik buvusios šilumos ir meilės jausmas, tarsi primindamas, kaip būna gera, kai vanduo šiltas, kai jis teikia gyvybę.
Net ir senkant vandeniui, moters kūnas demonstruoja įstabų lankstumą - ji išsigaubia ir vėl beveik visa panyra po vandeniu ir taip bando sušilti. Galiausiai vandens belieka tiek, kad tik trumpam pavyksta sušilti kojas ir rankas, kad kažkiek pasipriešinti ateinančiam šalčiui.
Ir štai išbėgus jam visam, ateina neapsakomas šaltis ir drebulys. Nepadeda nei susisukimas į embriono pozą, nei senų kranų sukiojimas - šilto vandens nėra, šaltas - dar labiau stingdo. Bet moteris dar kurį laiką dreba, bando trinti ranką į ranką ir kažkaip sušilti. Net kažkuriuo momentu nustoja drebėti - toks jausmas, kad net šiek tiek priprato prie to šalčio, o ir šlapias kūnas kažkiek nudžiūvo. Moteris lėtai dar pasukioja abu kranus, pasižiūri į savo atvaizdą veidrodyje - žvilgsnis trumpam užstringa ties jos pamėlusiom lūpom ir balta po vonios oda. Ji iš visų jėgų, atsargiai pasiremdama į vonios kraštus abiem savo gležnom rankomis ir bijodama paslysti, lėtai atsistoja, įsispiria į savo šlepetes, pasižiūri atsisukusi dar kartą į vonią ir..išeina.
O tada prasideda vyriškas šokas, isterija - kaip čia taip, kaip taip gavosi, viskas tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Prasideda pylimai karštų vonių, su kvapniom jūros druskom, putom ir žvakėmis aplink vonią, bet į ją jau niekas nelipa. Jokie jaccuzi, vėl barstomi rožių žiedai aplink jau neprikels to, kas mirė tąkart toj vonioj. O į retorinį vyrų klausimą, kodėl taip gavosi, kodėl ji paėmė ir išėjo, atsakymas visada tas pats - nes buvo šalta.