04/10/2025
ŠVEDIŠKAS STALAS
Mano vardas Dūmas ir aš atvykau atostogų pas Auklę. Tiesa, iš pradžių nesupratau, kodėl mane paliko, nes atsikrausčiau su visa manta. Gal visam?
– Tau atostogos, – sako Auklė. Ir visaip numylavo.
Aha, atostogos neblogai. Vedžioja visada, kai tik paprašau, masažuoja (taip, taip, sprandą, kulšis, šonus, ah, kaip gerai), nuglosto. Padaro ekskursijas po pievas ir mišką. Vakarais apkloja pledu ir padeda pagalvę po galvyte.
Maisto irgi negaili, duoda tiek, kiek aš įpratęs. Ir patys skaniai valgo, Auklė ir Auklinas.
– Viskas įskaičiuota, – išgirdau juos kalbant.
Aha! Viskas įskaičiuota! Ir sutapk man taip, kad sekančią dieną randu stalą su atitraukta kėde. Ant stalo koldūnai. Auklino nė kvapo, nes dalį koldūnų nešė Auklei į kitą namelį, kur ji buvo su kitu šuniuku. O gal net ne Auklei! Gal tam šuniui irgi viskas įskaičiuota buvo!
Nors mano kojytės trumpos, bet nosis suteikia ypatingų galių. Nusprendžiau, kad koldūnai skaniai kvepia ir galiu pats apsitarnauti, jei man niekas dubens koldūnų neatneš po nosimi. Čia turbūt švediškas stalas! ..
Pasirodo, koldūnai buvo Auklino. Rado jis mane ant stalo ir pasakė:
– Ką čia darai?
Nežinau, ar jis nematė, ar jam aiškiau reikėjo parodyti, kad VALGAU. Taigi maistas čia, valgomas, su mėsyte.
Bet Auklinas nukėlė mane nuo stalo. Visai ne švediškas, pasirodo.
Neblogos tos atostogos, bet ne viskas įskaičiuota... 🙄
Pasirašo: šuniukas Dūmas.
̌unųpriežiūra
