02/11/2025
Ar ir kaip minite Halloweena, Visus šventus ir Vėlines?
Ar žinojote, kad Jau 10–8 a. pr. Kr., senovės keltai švęsdavo Samhain šventę. Ji pažymėjo vasaros pabaigą ir mirusiųjų pasaulio priartejimą.
Baltų (t. y. mūsų protėvių – lietuvių, latvių, prūsų ir kitų genčių) tradicijos šiuo metų laiku buvo labai panašios į keltų Samhain: tai buvo perėjimo metas, kai baigiasi derlius, ima trumpėti dienos ir stiprėja mirusiųjų pasaulio artumas.
Nors baltai nenaudojo pavadinimo Samhain, jie šventė tą patį virsmo momentą, kuris vėliau virto mūsų Vėlinėmis ir Ilgės švente.
Spalio pabaiga–lapkričio pradžia žymėjo ribą tarp pasaulių. Tai buvo metas, kai mirusieji sugrįžta aplankyti gyvųjų.
Šį laiką vadino:
Ilgės, Vėlės, Vėlių metas, kartais tiesiog Vėlinių laiku. Tai buvo viena švenčiausių metų naktų. Žmonės tikėjo, kad vėlės (protėvių dvasios) tą naktį aplanko namus, todėl jas reikia pagerbti ir pamaitinti.
Kai į baltų žemes atėjo krikščionybė (XIII–XIV a.), Ilgės ir Vėlės buvo ne panaikintos, nes būtų per nelyg didelis pasipriešinomas, o pervadintos, kaip ir dauguma kitų švenčių.
Helovynas iš tiesų yra to paties senojo baltų (ir apskritai indoeuropietiško) ciklo palikuonis, tik kita kultūrine forma. Tiek baltų Ilgės / Vėlės, tiek keltų Samhain (iš kurio kilo Helovynas) kyla iš to paties indoeuropiečių kultūrinio modelio. Helovynas nėra „amerikietiška šventė“, o tolima mūsų pačių Ilgių atmaina, tik pasikeitusi per šimtmečius ir kultūras.
Samhain → All Hallows’ Eve → Halloween.
Tai buvo virsmo laikas: baigėsi derlius, prasidėjo tamsa.
Žmonės apsirengdavo kaukėmis, kad dvasios neatpažintų, arba kad jas išgąsdintų.
Degdavo ugnys, vaišindavo maistu mirusiųjų garbei.
Vėliau šventė tapo krikščionišku mirusiųjų išvakarių vakaru, o dar vėliau – liaudišku linksmybių laiku.
Jaunimui Helovynas ne apie mirtį, o apie kūrybą, bendruomeniškumą ir išraišką.
Šiandien jis:
leidžia pažaisti su tamsa be baimės,
išlaisvina nuo tabu kalbėti apie mirtį, baimę, paslaptį,
tampa kaukių ir vaidmenų švente – kaip savotiškas psichologinis žaidimas su šešėliu, skatina bendrumą – renginiai, pasirodymai, persirengimai.
Psichologiškai žiūrint, Helovynas atlieka tą pačią funkciją, kaip ir senovėje – sąmoningai susitikti su tamsa, bet ją suvaldyti per ritualą, juoką ar kūrybą.
Aš į Helloween žiūriu kaip į tiltą, tarp naujo ir tradicijos, tarp šiandien ir mūsų šaknų, tarp tikėjimo ir dogmos.
Šios šventės niekada nebuvo apie šėtoną, tiesa pasakius, krikščionybė (kartu su judaizmu ir islamu) į Europą atnešė aiškų „Šėtono“ – piktojo – konceptą, kurio iki tol nebuvo. Tamsa, skausmas, mirtis egzistavo, bet jie nebuvo moralizuoti. Žmogus matė pasaulį, gamtą, mirtį kaip tvarką.
Iki monoteistinių religijų (judaizmo, krikščionybės, islamo) žmonės gyveno mitiniame pasaulyje be blogio absoliuto.
Ir tas vienas žmogus su sutana, kuris įvardijo helloweena, kaip šėtono garbinimą yra arba kvailas, nes nežino ką kalba, arba galvoja, kad kvaili esate JŪS.
O kaip galvojat jūs?
💕
