Atiduokite jai savo jaunystę, savo sveikatą, savo sugebėjimus, savo viltį – taip visas jūsų gyvenimas taps stebuklu, o prisiminimai bus malonūs. Gera sveikata "pareina" nuo galvos: iš jos į visur driekiasi judėjimas, įtempimas arba sustingimas; jie priklauso nuo to, ar siela gyva, ar suragojusi. Galbūt liga paslepia nuo mūsų kai kurias tiesas. Bet sveikata slepia kitas tiesas arba atitraukia mus n
uo jų, kad nebesigilintume. Kūniški malonumai ne svarbiausia : geriau turėti jų tiek, kiek jie gali būti naudingi sveikatai. Sveikatą, miegą ir turtus gali tinkamai įvertinti tik tas, kuris visa tai buvo praradęs ir vėl atgavo. Netekti gyvybės – menkas dalykas bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas – štai kas nepakeliama. Laimę galime rasti tik patys savyje, nesitikėkite jos sulaukti iš kitų – laimės taip mažai, jog retas gali ja dalytis. Skausmą turime vieni pakelti – nesąžininga užkrauti jį kitam, vis tiek, ar tai būtų vyras ar moteris. Kiekvienas iš mūsų turi pats savo jėgomis kovoti ir kirsti iš paskutiniųjų kai pridera kovotojams, nes mes tokie ir esame gimę. Visi mes vieną dieną sulauksim taikos, taikos, kuri bus garbinga net nugalėtajam, jeigu jis ištvėrė iki galo. Tobulumas yra galingiausia paskata. Žmonės, trokštantys tobulumo – ir atkakliai jo siekiantys – beveik visuomet turi stiprų atsakomybės jausmą. Jie atiduoda visas savo jėgas ir gyvena taikoje su pačiu savimi … Įtampa kyla tada, kai darote mažiau negu galite.
Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera.
