Atskleista Tiesa

03/08/2026

03/08/2026

Galvoju dabar, ar tai buvo 1990, 1991 ar 1992 metai...

Įsigijau telefoną, kuris rodė man telefono numerį, iš kurio man skambindavo. Gerai nepamenu, bet, berods, už jį mokėjau 90 dolerių.

Sėdėjau aš ant sofos, o po pagalve buvau padėjęs maišelį su pinigais. Tokie tuomet buvo laikai. 🙂

Gerai pamenu, kad kalbėjau telefonu, kai kažkas išspyrė mano duris.

Tuoj pat pareikalavo atiduoti pinigus. Ir, lyg žinodami, lindo į spintą, kur vakare buvau pasidėjęs tą maišelį su pinigais.

Grasino man, įjungė lygintuvą ir sakė degins man rankas, kol pasakysiu, kur pinigai... O pinigai buvo po pagalve ant sofos, ant kurios aš sėdėjau. Nežinau, perskaičiavus pagal kursą, ten buvo kokie 1000 dolerių... O gal ir tiek nebuvo. Bet Lietuvoje tuomet ir už 50 dolerių buvo galima gauti per kepalą.

Iškniso banditas visą mano butą ir liepė pinigus atnešti prie „Kregždutės“... O aš įsigijau granatą ir tikrai būčiau juos užvertęs. Nes man, kaip pacanui, buvo labai pikta. Pikta, kad mane kažkas taip nori pažeminti ir apvogti.

Nežinojau, kad granata buvo netikra – mokomoji. O atvykęs pamačiau, kaip banditą kažkas lupa ir jis bėga. Po to atvyko chebra į „Bartą“, o aš už kelis dolerius nupirkau jiems išgerti.

Tuo ir pasibaigė tas baisusis „reketas“.

Dabar viskas kitaip.

Šiandien elektroninėje pristatymo sistemoje gaunu laišką. Energetikos ministerija su „Litgrid“ nori tiesti 330 kV elektros liniją per mano ir kitų žmonių privačius miškus.

Ir nieko čia nepašokinėsi. Niekas už tave nepastovės. Paims ir viskas.

Buvau informuotas, kad nutiesti 330 kV elektros liniją prireiks iškirsti 60 metrų pločio juostą mano privačiame miške. Sakė, kad medieną paliks savininkui. Paliks, manau, ir kelmus. Tik klausimas – kur visa tai reikės privatiems savininkams dėti?

Kai paklausiau apie kompensaciją, buvau informuotas, kad ji bus apskaičiuota pagal „metodiką“.

Mano akimis, tai baisiau nei tas banditizmas, kurį teko patirti...

03/07/2026

Kauno savivaldybė ir toliau sudaro įspūdį, kad su pažeidėjais kovoja nevienodai. Susidaro įspūdis, jog kai kuriems valstybinės žemės užėmimo atvejams taikomas išskirtinis požiūris, o įstatymai taikomi ne visiems vienodai.

Šiandien dar kartą kreipėmės į Administracinių ginčų komisiją, apskųsdami Kauno savivaldybė raštą, o vėliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštą.

Akivaizdu, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dar kartą pralaimėjusi ginčą, ir toliau nesiima realių veiksmų, o apsiriboja raštų persiuntinėjimu tarp institucijų, nespręsdama pačios problemos iš esmės.

Tuo metu Kauno savivaldybė, panašu, nusprendė imituoti veiksmus – dar kartą išsiuntė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ nupjauti kelias tujas Perkūno alėjoje, bet vėl gavo barti nuo valstybinę žemę užgrobusių savanaudžių ir išvyko neatlikę darbo. Tačiau tai nekeičia esmės: kaip teigiame savo skunduose, buvęs aukštas valstybės pareigūnas yra užėmęs kelis arus valstybinės žemės, tačiau iki šiol nėra imamasi veiksmingų priemonių šiam pažeidimui pašalinti.

Prieš įstatymą visi turėtų būti lygūs. Būtent to ir siekiame – kad įstatymai būtų taikomi vienodai kiekvienam, nepriklausomai nuo užimamų pareigų ar ryšių.

Valstybinėje žemėje nelegaliai pastatytos tvoros, sandėliukai, gyvatvorės ir kiti objektai neliks nepastebėti. Nuo metų pradžios visame mieste užfiksuoti keli šimtai galimų pažeidimų, privačių sklypų savininkams išsiųsti prašymai neteisėtai įrengtus statinius pašalinti. Susidur...

27/06/2026

Pastebiu, kad Lietuvoje vis dažniau atsiranda teisėjų, kurie nebijo priimti sprendimų vadovaudamiesi įstatymais, o ne „sistemos“ lūkesčiais. Galbūt ir jie patys ar jų artimieji yra susidūrę su valdininkų savivale, todėl geriau supranta, ką reiškia ginti teisingumą.
Tačiau realybė vis dar kelia daug klausimų.
Vakar Kaune prie buvusio Kauno miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko namų atvyko Kauno miesto savivaldybės įpareigoti darbuotojai pjauti tujas, kuriomis buvo užtverta valstybinė žemė.
Ir kas nutiko? Išbėgo namo šeimininkė, paskambino sūnui, kuris dabar dirba advokatu, ir darbai buvo sustabdyti.
Panašu, kad kai kuriems žmonėms visiškai nesvarbu, jog yra įsiteisėjusi Administracinių ginčų komisijos nutartis. Nesvarbu ir tai, kad savavališkas valstybinės žemės užėmimas turi būti pašalintas.
Todėl, mano nuomone, tokie teismų laimėjimai yra svarbūs, tačiau tai tik mažas žingsnis. Kol įstatymai nebus taikomi vienodai visiems, o sprendimai bus stabdomi vien dėl asmeninių ryšių ar įtakos, iš esmės situacija nesikeis.

Kauno savivaldybė Lietuvos Respublikos prokuratūra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

22/06/2026

📢 Informuojame, kad buvo gautas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas nepradėti viešojo intereso gynimo procedūros dėl situacijos, susijusios su Perkūno al. 11 Kaune.

Su nutarimu susipažinsime detaliau ir įvertinsime tolimesnes teisines galimybes.

04/06/2026

📢 Svarbi žinia dėl Perkūno al. 11 kultūros paveldo statinio apsaugos Kaune

Europos Parlamentas oficialiai užregistravo mano peticiją Nr. 1028/2026 dėl kultūros paveldo naikinimo ir planuojamų naujų statybų adresu Perkūno al. 11, Kaune. Peticija perduota Europos Parlamento Peticijų komitetui tolimesniam nagrinėjimui. Tai svarbus žingsnis siekiant apginti kultūros paveldą ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą.



Kauno savivaldybė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvos Respublikos prokuratūra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)

26/05/2026

Kai pozicija pasikeičia: kaip 2020 m. „negalima rekonstruoti“ virto 2026 m. statybos leidimu Perkūno al. 11 Kaune

Kaune, prestižinėje Perkūno alėjoje esančio sklypo istorija kelia vis daugiau klausimų dėl institucijų nuoseklumo ir galimo dvigubų standartų taikymo. Viešai keliami klausimai susiję su tuo, kaip per šešerius metus kardinaliai pasikeitė požiūris į statybų galimybes UNESCO saugomoje teritorijoje.

2020 metais tuometinis Kauno savivaldybė kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad esamo namo rekonstruoti negalima. Tuo metu buvo akcentuojama, kad tokio pobūdžio darbai neatitinka teritorijai taikomų paveldosauginių ir urbanistinių reikalavimų.

Tačiau 2026 metais situacija pasikeitė iš esmės. Tas pats Saulius Rimas tapęs miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju pasirašė statybos leidimą Nr. LRS-21-260326-00034 projektui:

„Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato Perkūno al. 11, Kaune, rekonstravimo (atkūrimo), keičiant paskirtį į gyvenamąją (vieno buto), šalinant savavališkos statybos padarinius“.

Tai sukėlė viešų klausimų laviną:

Kas pasikeitė nuo 2020 iki 2026 metų?
Ar pasikeitė teisės aktai?
Ar buvo pateiktos naujos ekspertinės išvados?
Kodėl anksčiau rekonstrukcija buvo laikoma negalima, o vėliau tapo leistina?
Kaip „savavališkos statybos padarinių šalinimas“ virto pagrindu naujam statybos leidimui?

Dar daugiau diskusijų kelia pats projekto pobūdis. Kritikai teigia, kad kalbama ne apie paprastą rekonstrukciją, o apie iš esmės naujos statybos elementus teritorijoje, kurioje taikomi itin griežti paveldosaugos ir urbanistiniai ribojimai.

Perkūno alėja yra jautri Kauno teritorija, susijusi su UNESCO saugomu Kauno modernizmo paveldu. Todėl kiekvienas sprendimas tokioje vietoje turi būti itin skaidrus, pagrįstas ir nuoseklus.

Viešumoje keliami klausimai svarbūs ne tik dėl vieno konkretaus objekto. Jie paliečia platesnę problemą – ar Lietuvoje statybų ir paveldosaugos taisyklės visiems taikomos vienodai.

Jeigu 2020 metais buvo konstatuota, kad rekonstrukcija negalima, visuomenė turi teisę žinoti:

kokiais argumentais remiantis pozicija pasikeitė;
kas prisiima atsakomybę už sprendimų nuoseklumą;
ar buvo atliktas nepriklausomas vertinimas;
ir ar institucijos iš tiesų gina viešąjį interesą.

Ši istorija tampa testu institucijų skaidrumui bei pasitikėjimui valstybe. Kai tie patys asmenys per kelerius metus pateikia visiškai priešingas pozicijas, visuomenė pagrįstai tikisi aiškių atsakymų.

26/05/2026

Skundžiant VTPSI atsakymą dėl Perkūno al. 11 Kaune statybos leidimo teisėtumo, buvo paminėtas ir „atkurtas“ 1930 m. statytas namas Vaižganto g. 16 Kaune.

Viešojoje erdvėje buvo plačiai aptariama situacija, kai rekonstrukcijos metu buvo nugriautos projekto metu planuotos išsaugoti statinio dalys. Tai kelia pagrįstų klausimų ne tik dėl statybos leidimų išdavimo kontrolės, bet ir dėl institucijų gebėjimo tinkamai prižiūrėti projektus kultūros paveldo aplinkoje.

Ypatingą dėmesį kelia tai, kad abu projektai siejami su tuo pačiu architektų biuru – UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“. Tokiais atvejais visuomenė turi teisę tikėtis ne formalaus, o itin kruopštaus ir objektyvaus vertinimo, ypač kai kalbama apie kultūros paveldo teritorijas, griovimo darbus ir galimą naujos statybos maskavimą rekonstrukcijos forma.

Nežinau, kokie standartai šiandien taikomi tokių projektų kontrolei, tačiau viešai matomos situacijos kelia rimtų klausimų dėl VTPSI atliekamų patikrinimų kokybės ir realios viešojo intereso apsaugos.

„Buvo prastas, šaltas, pats Kazys Pakštas jį pastatė, bet net negyveno, o persikėlė į gretimą namą, ten nuomojosi butą“, – pridūrė Saulius Rimas (labai įdomu ar šią istoriją suteikė architektų biuras ar pats Saulius RImas).



Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Lietuvos Respublikos prokuratūra Kauno savivaldybė