E. Jatautaitės kūryba

27/07/2025

Žemininkų kartos atstovas, vienas intelektualiausių XX a. literatūros balsų.
Alfonsas-Nyka Niliūnas.

Literatūrologė dr. Giedrė Šmitienė pasakodama apie vieną iškiliausių egzilio kūrėjų, egzistencinės filosofinės poezijos genijų Alfonsą Nyką-Niliūną pastebi, kad įvertinant laiką, kada gimė ir formavosi ši asmenybė, skaitant Niliūno tekstus šimtmečio proga, individualiame k....

27/07/2025

19/07/2025

KREŠĖJANTIS ILGESYS.

Ir kaip, sakyk man sutalpinti
Į mirksnį jūros krištolo akių.
Tūkstantį naktų, tyla slopintų,
Krešėjantį plakimą ilgesių?

Regis, lūpose vėjo nebyliai
Šlama smilgos kopų vardu.
Drasko mintys, it kirai įkyriai,
Jų nemaldo geluonys bangų.

Ir stebiu kaip iš tolo išnyra
Pursluose atminimas laikų,
Kada juoką dalinomės tyrą –
Dar nebuvo kaltų – nekaltų.

©E.J. 2025.07.19, Kaunas. Nuotr. iš asmeninio albumo.

23/06/2025

VASARVIDŽIO IŠPAŽINIMAI.

Aš kviečiaus. Akimis ir vingiais,
Dūzgiančio silenciumo mintim.
Laužuos Naktigonės kinkytas,
Akimirkas šventoriuj išpažint.

Liepsnojantį gaisais vasarvidį,
Sirpias laukų verandoje naktis.
Blakstienų elegantišką viliotinį,
Alkieriuj įžiebtas vyzdžių dagtis.

“Mea culpa!” triskart nuvilnys...
Žvaigždžių nelaukiant išrišimo.
Išpažinimai kaitrūs tarsi ugnis,
Kėsinsis keist nekalbaus likimo.

©E.J. 2024.06.27, Kaunas. Nuotr. iš asmeninio albumo.

15/06/2025

Žmogau,

Pažvelk į šią įamžintą akimirką ne tik akimis, bet Širdimi.

Stovintys laivai uoste – lyg tavo mintys. Galbūt pavargusios, kiek pasimetusios, bet jos su Tavimi. Jos niekur nepabėgo – jos ilsisi. Tame poilsyje nėra silpnumo – tik išmintis. Suvokimas, kad nereikia be atvangos plaukti prieš srovę. Atmink, kad tikroji stiprybė – tai leisti sau kiek sustoti.

Vanduo – tylus, bet gyvas – atspindi šviesas, kurios skleidžiasi iš snūduriuojančio miesto. Jos mirga ne dėl ryškumo, bet todėl, kad jos tikros. Kaip ir Tu. Žmogau, Tu nesi tobulas, bet esi tikras. Ir tai svarbiausia. Tavoji šviesa nebūtinai matoma iš toli, bet ji gyva – ir ji spindi net tada, kai galvoji, jog niekas jos nemato.

Danguje susipynusios tamsa ir šviesa – tai Tavo vidinė kova. Bet pažvelk: jos sugyvena. Jos ne naikina viena kitą, o kuria kažką gražaus. Tavo šviesos ir šešėliai – tai viena visuma. Tavo trapumas yra Tavo žmogiškumas. Tavo tyla – tai Tavo gylis.

Leisk sau pailsėti šiame uoste, bent trumpam. Leisk sau būti be atsakymų. Be užduočių. Leisk širdžiai kvėpuoti be spaudimo viską suprasti ar sutvarkyti. Pati gamta – šis dangus, šis vanduo, šios šviesos – žino, ką reikia pasakyti.

Ir dabar ji sako Tau.
Žmogau, Tu esi pakankamas. Net tada, kai jautiesi išsibarstęs.
Tu esi matomas. Net tada, kai slepies.
Tu esi vertas ramybės. Ir tu jos nusipelnei.

Su ramybe,
Tavo vidinis balsas.

Nuotr. iš asmeninio albumo. E.J.

08/03/2025

MOTERIS.

Tūkstančiais svaigiausių vasarų ilgėta,
It parašas nešiota plakimuose širdies.
Prasmė gili dienų klajonėse įsikalbėta,
Tu – Moteris, Didysis klausimas būties!

Kaip gimtas kraštas nedãloma pasaulio,
Įtraukianti gyveniman tyrumo paskaita.
Tavy šaltiniai sraunūs maloningos auros,
Kutenimo blakstienų raminanti malda.

Delnuos užutėkiai – atokvėpių pagalvės,
Reljefas šilko švelniai jaučiamas ranka.
Tik Tavo vardą tarus nenurimsta salvės,
Užplūsta nesiliaujanti šventinė audra.

Tu – Moteris, tarytum kometa svajinga!
Liepsnojanti nežemiška estetikos galia.
Kaip kosminė žvaigždė kaitri ir ypatinga
Esi iš kojų verčianti – nestabdoma jėga!

E.J. 2021.03.07. Kaunas. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

05/01/2025

Jūsų visų jau virš 300!

Širdingai dėkoju, kad skaitote, dalinatės, komentuojate ir kartu keliaujate žodžio kūrybos tėkme. Man tai reiškia labai daug.

Linkėjimai nuo mylimos jūros!

"Tik jai vienai širdies atvertos gelmės, troškimai ilgesingi bangų skalauti pakrašty. Joje nusėdę mintys tartum perlai, jausmingų sielos dūžių popuri..."

E.J. Nuotr. iš asmeninio albumo.

28/12/2024

PAKILAI.

Atėjai ir nieko nesakei,
Tik akys jūrą kalbėjo.
Mėtom kvepėjo plaukai,
Plaikstėsi lūpose vėjo.

Dangų skrodė gaisai,
Tiško kibirkštys tyros.
Tavyje nerašyti laiškai,
Tąsyk skleidėsi tyliai.

Sutemų sėslūs drugiai
Marių kilimu sklandė.
Atlapota širdim išlikai,
Maldant sopantį randą.

Virš visko ūmai pakilai,
Nors ir negandos lankė.
Tau šventoriaus varpai
Kėlė dvasią padangėn.

© E.J. 2024.12.28, Kėdainiai. Nuotr. iš asmeninio albumo.

24/12/2024

Brangieji,

Žodžiai, kurie ištarti, užrašyti iš Širdies suartina, sustiprina, pakelia, sušildo, gydo, įkvepia mus kopti į aukščiausias savo vizijos viršūnes ir padeda atremti net pačius įvairiausius gyvenimo išbandymus. Tegul kiekvieną Jūsų žingsnį lydi ir laimina buvimas pačių brangiausių žmonių su kuriais galėtume jais dosniai dalintis.

Gražiausių metų švenčių proga, aš linkiu Jums santarvės, ištvermės, minties gylio, nuoširdaus juoko, nenutrūkstamos kūrybinės tekmės visose Jūsų veiklose.

Visus visus sveikinu su ateinančia Saulėgrįžos švente ☀️

E.J. 2024.12.24, Kėdainiai.

15/12/2024

Inkrustuotą skliautą žvaigždėmis geriu,
Plūsta priekaištu nakties įstrigęs braižas.
Sulig kilometrais barstytų vėjyje minčių,
Neišsakyti noksta priešpilniu plakimai.

Ar suliepsnos safyro mėlyno dangus,
Nutraukios laukimu persmelktą raištį?!
Įjautrintus, subtiliai saugotus žvilgsnius,
Nevaržomais drugiais leis pasireikšti?!

©E.J. 2023.11.11, Kaunas. Nuotr. Jackson Hendry

17/08/2024

"Ilgesio mintys kaip gęstanti saulė krinta į jūrą. Bangų sakyklose skalautos akys irias šilto vakaro dangum. Širdis it burė išdidi plazdendama nebyliai kužda potyrius svaiginusių dienų."

2024, rugpjūtis. E.J. Kūryba.