E. Jatautaitės kūryba

23/05/2026

"Tarp niekad neatsiklausomų, neatsižadamų, neatjuntamų ir neatsižvelgiamų dalykų visuomet esi Tu.

Kontaktas, kuris nebe išorėje – jis viduje, įaugęs tyliau už mintį, lyg DNR, nebeklausiantis, ar gali būti, nes jis jau yra. "

08/03/2026

MOTERIS.

Tūkstančiais svaigiausių vasarų ilgėta,
It parašas nešiota plakimuose širdies.
Prasmė gili dienų klajonėse įsikalbėta,
Tu – Moteris, Didysis klausimas būties!

Kaip gimtas kraštas nedãloma pasaulio,
Įtraukianti gyveniman tyrumo paskaita.
Tavy šaltiniai sraunūs maloningos auros,
Kutenimo blakstienų raminanti malda.

Delnuos užutėkiai – atokvėpių pagalvės,
Reljefas šilko švelniai jaučiamas ranka.
Tik Tavo vardą tarus nenurimsta salvės,
Užplūsta nesiliaujanti šventinė audra.

Tu – Moteris, tarytum kometa svajinga!
Liepsnojanti nežemiška estetikos galia.
Kaip kosminė žvaigždė kaitri ir ypatinga
Esi iš kojų verčianti – nestabdoma jėga!

E.J. 2021.03.07. Kaunas. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

16/02/2026

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! 💛💚❤️

JI – MAN ŠVENTA!

Subtili kaip nematomas dėsnis,
Kūrėjo mįslė mano keliui minta.
Levandų lauko ametisto žvilgsnis,
Nuo prigimties Ji saugoti skirta.

Pergamentuos laiko įrašytas –
Vardas, tapęs krūtinėje daina.
Jos gelmėje paskendęs aušta rytas,
O vakarais man dvelkia ramuma!

Ji – mylima. Ji – man šventa!
Lyg nuo dangaus altorių lipus.
Pulsuojanti ir toliais išjausta,
Manoji Žemė – per amžius likus.

©E.J. 2022.02.14, Kaunas. Nuotr. iš asmeninio albumo.

02/01/2026

LAUK.
(senas 2015)

Lauk manęs, kai niekas nebelauks -
Tau šviesią ateitį po kojom klosiu.
Net jei šimtai klajonių neramių į kelią šauks -
Tavas akis slapta širdy nešiosiu.

Ir kils lėktuvai, laivai į jūrą plauks,
Galbūt laukai kitam krante žiedais svaiginsis.
Aš į Tave žinau kaip sraunią Žemės upę
Nakčia mintim be burių irsiuos.

Tik Tu gyvenk ir kurk gyvenimą prasmingą,
Neleisk laukimui temdyti jaunų dienų.
Nors be akių, kurių man nuolat šitaip stinga
Man nejauku…nesvietiškai ilgu be jų.

Tokia lemtis išvien svajoklius pasitinka:
Tikėt sugrįžtant laukia romantiška naktis.
Juk neretai su metais ima ir nutinka -
Pavargsta laukti net pati kantriausioji širdis.

E.J. 2015.07.28, Maastricht. Nuotr. iš asmeninio archyvo.

27/12/2025

“Žmoguje turi žmogus pirmauti. Tuomet žmogus pasilieka sveikas, gražus, malonus ir išmintingas. Žmogus vyriausiai tuo turi rūpintis. Kitkas randasi savaime.

Sąmonės skaistumą, išminties šviesybę, manymo galybę žmogus turi auginti. Taip jis tepalaiko viršų ant visa ko, kas žemiau stovi už jį. Taip jis teišlieka.

Taip jis atspėja gyvenimo m į s l ę.”

Vydūnas

24/12/2025

GRUODŽIO NAKTIS.

Stikluos boluoja pakritęs priešpilnis,
Junti – neištartos akys suspaudžia.
Švelniai skleidžiasi gruodžio naktis,
Tyliai lūpos, šnarėdamos, meldžias.

Krištolo taurėj – vaiskus atspindys,
Žvilgsniu paliesto trapaus silueto.
Tau ant rankų – žvaigždžių vėrinys,
Elegantiškai kibirkščiuojant nusėda.

Ak, kokia įstabi, stebuklinga naktis!
Kiek metų viltingo laukimo sudėta.
Atsispirti pagundoms – bejėgė širdis,
Tegu pildosi tai, kuom seniai įtikėta.

Su šventėmis!

E. Jatautaitės kūryba

2025.12.24, Kaunas. Nuotr. iš Brad Mann albumo.