09/09/2026
Ar toks pats griežtas matas Lietuvoje taikomas visiems? Ar tik tiems, kurie audituoja „Valstybę“?
FNTT tęsia tyrimą dėl „Nemuno aušros“ automobilių nuomos. Byloje minima 49 559,48 Eur valstybės biudžeto asignavimų suma, tačiau svarbu suprasti, kas iš tikrųjų sudaro šį skaičių ir kam buvo pervesti pinigai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad partijai sudarius automobilių nuomos sutartis Remigijui Žemaitaičiui buvo pervesta 26 776,45 Eur, o Daivai Petkevičienei – 15 349,11 Eur. Kartu tai sudaro 42 125,56 Eur.
Viešai skelbta, kad R. Žemaitaitis partijai nuomojo „Land Rover Range Rover Sport“. Sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 17 d. ir galiojo iki lapkričio 13 d. Viešai skelbta sutarties vertė – apie 31,5 tūkst. Eur, o mėnesio nuomos kaina – daugiau kaip 3,1 tūkst. Eur.
Daiva Petkevičienė partijai nuomojo „Land Rover Defender“. Viešais duomenimis, sutartis galiojo nuo 2024 m. kovo 12 d. iki lapkričio 13 d., jos vertė siekė daugiau kaip 18 tūkst. Eur, arba apie 2,2 tūkst. Eur per mėnesį.
FNTT aiškinasi, ar lėšos buvo panaudotos teisėtai ir ar partijai išnuomoti automobiliai tuo pačiu nebuvo naudojami asmeniniams tikslams. Rugsėjo 8 d. tarnyba atliko kratas penkių „Nemuno aušros“ Seimo narių gyvenamosiose vietose. Pagal oficialiai paskelbtą informaciją, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Jeigu viešai nurodomą 2 296 partijos narių skaičių panaudotume tik mastelio palyginimui, visa 49 559,48 Eur suma sudarytų apie 21,59 Eur vienam nariui. Tai nėra teisinis atsakomybės skaičiavimo būdas, tačiau leidžia suprasti nagrinėjamos sumos mastą.
Ir būtent čia kyla platesnis klausimas.
Jeigu dėl maždaug 49,5 tūkst. Eur atliekamas ikiteisminis tyrimas, kratos ir tikrinami dokumentai, visuomenė pagrįstai gali klausti: ar toks pats institucijų principingumas taikomas ir tais atvejais, kai valstybės audituose nustatomi milijoniniai ar milijardiniai apskaitos neatitikimai?
Tai nėra argumentas netirti 49 tūkst. Eur. Valstybės lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas nepriklausomai nuo sumos.
Tačiau teisinės valstybės kokybę parodo ne vien tai, kaip kruopščiai tikrinamas vienas politikas ar viena partija. Ją parodo tai, ar toks pats matas taikomas visiems.
Kas iš tikrųjų sudaro 49 559 eurus?
Čia yra dar viena aplinkybė, kuri viešojoje diskusijoje dažnai lieka paraštėse.
49 559,48 Eur nėra suma, kuri visa buvo pervesta R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei. LVAT nurodomos jiems faktiškai pervestos sumos kartu sudaro 42 125,56 Eur.
Skirtumas – apie 7 433,92 Eur.
Viešai skelbta, kad į bendras šių sandorių sąnaudas pateko ir nuo nuomos pajamų mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Kitaip tariant, dalis dažnai viešai kartojamos beveik 50 tūkst. Eur sumos nėra dviejų politikų gautos pajamos – tai valstybei sumokamas mokestis.
Todėl tiksliau būtų sakyti:
49,5 tūkst. Eur – ne dviejų žmonių „į kišenę“ gauta suma. Politikams pervesta apie 42,1 tūkst. Eur, o į bendrą nagrinėjamą sumą įtrauktos ir su nuoma susijusios mokestinės išlaidos.
Svarbus ir kitas klausimas – ar pačios automobilių nuomos kainos buvo neproporcingos rinkai?
Čia vienareikšmio atsakymo kol kas nėra. Viešojoje erdvėje automobilių rinkos specialistai yra vertinę, kad maždaug 59 tūkst. Eur vertės „Land Rover Defender“ nuoma už apie 2,2 tūkst. Eur per mėnesį, įvertinus draudimą, automobilio nusidėvėjimą ir kitas išlaidas, savaime neatrodo akivaizdžiai absurdiška. Daugiau klausimų buvo keliama dėl R. Žemaitaičio automobilio maždaug 3,1–3,2 tūkst. Eur mėnesio nuomos kainos.
Tačiau ir čia reikia lyginti vienodas sąlygas: ilgalaikė nuoma, draudimas, ridos limitai, automobilio metai, komplektacija, aptarnavimas ir sutarties trukmė gali smarkiai pakeisti kainą. Vieno šiandien internete rasto pasiūlymo negalima automatiškai laikyti 2024 metų rinkos kainos įrodymu.
Todėl šios istorijos esmę galima suformuluoti paprasčiau:
valstybė turi teisę ir pareigą tikrinti kiekvieną savo eurą. Tačiau visuomenė lygiai taip pat turi teisę klausti, ar tokio pat intensyvumo kontrolė ir teisėsaugos dėmesys tenka šimtus ir tūkstančius kartų didesniems valstybės finansų neatitikimams.
Ir būtent todėl klausimas išlieka:
ar Lietuvoje tas pats griežtas matas taikomas visiems – ar ypatingas teisėsaugos dėmesys atsiranda ir tada, kai patys politikai pradeda garsiai audituoti bei kritikuoti valstybės finansų valdymą?