Pilietinė žiniasklaida

10/09/2026

Šauktinių duomenys atsidūrė kitose platformose?

Daugiau nei 158 tūkst. Lietuvos karo prievolininkų duomenų galėjo būti masiškai surinkti, susisteminti ir paviešinti trečiųjų šalių platformose. Tarp jų - vardai, pavardės, gimimo metai, karo prievolininko kodai ir informacija apie šaukimo eigą. Dėl situacijos jau kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.

10/09/2026

09/09/2026

Ar toks pats griežtas matas Lietuvoje taikomas visiems? Ar tik tiems, kurie audituoja „Valstybę“?

FNTT tęsia tyrimą dėl „Nemuno aušros“ automobilių nuomos. Byloje minima 49 559,48 Eur valstybės biudžeto asignavimų suma, tačiau svarbu suprasti, kas iš tikrųjų sudaro šį skaičių ir kam buvo pervesti pinigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad partijai sudarius automobilių nuomos sutartis Remigijui Žemaitaičiui buvo pervesta 26 776,45 Eur, o Daivai Petkevičienei – 15 349,11 Eur. Kartu tai sudaro 42 125,56 Eur.

Viešai skelbta, kad R. Žemaitaitis partijai nuomojo „Land Rover Range Rover Sport“. Sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 17 d. ir galiojo iki lapkričio 13 d. Viešai skelbta sutarties vertė – apie 31,5 tūkst. Eur, o mėnesio nuomos kaina – daugiau kaip 3,1 tūkst. Eur.

Daiva Petkevičienė partijai nuomojo „Land Rover Defender“. Viešais duomenimis, sutartis galiojo nuo 2024 m. kovo 12 d. iki lapkričio 13 d., jos vertė siekė daugiau kaip 18 tūkst. Eur, arba apie 2,2 tūkst. Eur per mėnesį.

FNTT aiškinasi, ar lėšos buvo panaudotos teisėtai ir ar partijai išnuomoti automobiliai tuo pačiu nebuvo naudojami asmeniniams tikslams. Rugsėjo 8 d. tarnyba atliko kratas penkių „Nemuno aušros“ Seimo narių gyvenamosiose vietose. Pagal oficialiai paskelbtą informaciją, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Jeigu viešai nurodomą 2 296 partijos narių skaičių panaudotume tik mastelio palyginimui, visa 49 559,48 Eur suma sudarytų apie 21,59 Eur vienam nariui. Tai nėra teisinis atsakomybės skaičiavimo būdas, tačiau leidžia suprasti nagrinėjamos sumos mastą.

Ir būtent čia kyla platesnis klausimas.

Jeigu dėl maždaug 49,5 tūkst. Eur atliekamas ikiteisminis tyrimas, kratos ir tikrinami dokumentai, visuomenė pagrįstai gali klausti: ar toks pats institucijų principingumas taikomas ir tais atvejais, kai valstybės audituose nustatomi milijoniniai ar milijardiniai apskaitos neatitikimai?

Tai nėra argumentas netirti 49 tūkst. Eur. Valstybės lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas nepriklausomai nuo sumos.

Tačiau teisinės valstybės kokybę parodo ne vien tai, kaip kruopščiai tikrinamas vienas politikas ar viena partija. Ją parodo tai, ar toks pats matas taikomas visiems.

Kas iš tikrųjų sudaro 49 559 eurus?

Čia yra dar viena aplinkybė, kuri viešojoje diskusijoje dažnai lieka paraštėse.

49 559,48 Eur nėra suma, kuri visa buvo pervesta R. Žemaitaičiui ir D. Petkevičienei. LVAT nurodomos jiems faktiškai pervestos sumos kartu sudaro 42 125,56 Eur.

Skirtumas – apie 7 433,92 Eur.

Viešai skelbta, kad į bendras šių sandorių sąnaudas pateko ir nuo nuomos pajamų mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Kitaip tariant, dalis dažnai viešai kartojamos beveik 50 tūkst. Eur sumos nėra dviejų politikų gautos pajamos – tai valstybei sumokamas mokestis.

Todėl tiksliau būtų sakyti:

49,5 tūkst. Eur – ne dviejų žmonių „į kišenę“ gauta suma. Politikams pervesta apie 42,1 tūkst. Eur, o į bendrą nagrinėjamą sumą įtrauktos ir su nuoma susijusios mokestinės išlaidos.

Svarbus ir kitas klausimas – ar pačios automobilių nuomos kainos buvo neproporcingos rinkai?

Čia vienareikšmio atsakymo kol kas nėra. Viešojoje erdvėje automobilių rinkos specialistai yra vertinę, kad maždaug 59 tūkst. Eur vertės „Land Rover Defender“ nuoma už apie 2,2 tūkst. Eur per mėnesį, įvertinus draudimą, automobilio nusidėvėjimą ir kitas išlaidas, savaime neatrodo akivaizdžiai absurdiška. Daugiau klausimų buvo keliama dėl R. Žemaitaičio automobilio maždaug 3,1–3,2 tūkst. Eur mėnesio nuomos kainos.

Tačiau ir čia reikia lyginti vienodas sąlygas: ilgalaikė nuoma, draudimas, ridos limitai, automobilio metai, komplektacija, aptarnavimas ir sutarties trukmė gali smarkiai pakeisti kainą. Vieno šiandien internete rasto pasiūlymo negalima automatiškai laikyti 2024 metų rinkos kainos įrodymu.

Todėl šios istorijos esmę galima suformuluoti paprasčiau:

valstybė turi teisę ir pareigą tikrinti kiekvieną savo eurą. Tačiau visuomenė lygiai taip pat turi teisę klausti, ar tokio pat intensyvumo kontrolė ir teisėsaugos dėmesys tenka šimtus ir tūkstančius kartų didesniems valstybės finansų neatitikimams.

Ir būtent todėl klausimas išlieka:

ar Lietuvoje tas pats griežtas matas taikomas visiems – ar ypatingas teisėsaugos dėmesys atsiranda ir tada, kai patys politikai pradeda garsiai audituoti bei kritikuoti valstybės finansų valdymą?

09/09/2026

Vytautas Didysis ir Lietuvos tautos:
kaip ir tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi

XIV–XV amžių sandūroje Vytauto Didžiojo valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo daugiatautė ir daugiakonfesė valstybė. Žydų bendruomenėms suteiktos teisinės privilegijos, o Lietuvos totoriai tapo svarbia karine ir visuomenine valstybės dalimi. Šie sprendimai nebuvo šiuolaikinės tolerancijos politika, tačiau savo epochoje jie padėjo kurti valstybę, kurioje skirtingos bendruomenės galėjo išsaugoti savo tikėjimą ir tapatybę.

Vytautas Didysis ir Lietuvos tautos: kaip žydai ir totoriai tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi

Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis Lietuvos istorijoje dažniausiai siejamas su valstybės teritorine plėtra, Žalgirio mūšiu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės galios viršūne. Tačiau ne mažiau reikšminga jo palikimo dalis – santykiai su skirtingomis LDK gyvenusiomis tautomis ir religinėmis bendruomenėmis.

Tarp jų išskirtinę vietą užima žydai ir Lietuvos totoriai, kurių bendruomenių istorija su Lietuvos valstybe glaudžiai susijusi jau daugiau kaip šešis šimtmečius.

Žydams – rašytinės teisinės garantijos

Vienas svarbiausių dokumentų – 1388 metais Vytauto Didžiojo Brastos žydų bendruomenei suteikta privilegija. Lietuvos istorijos instituto tyrimuose ji įvardijama kaip pirmoji tokio pobūdžio rašytinė privilegija LDK žydams. Vėliau jos principai tapo platesnio žydų teisinio statuso Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindu.

Privilegija nustatė ne vien atskiras ekonomines teises. Ji reguliavo žydų ir krikščionių santykius, numatė asmens ir turto apsaugą bei tam tikrus bendruomeninio gyvenimo principus.

YIVO žydų istorijos enciklopedijoje pažymima, kad Vytauto laikais žydams buvo garantuojama asmens ir turto apsauga, judėjimo laisvė, galimybė verstis prekyba ir tam tikra teisinė bei bendruomeninė autonomija.

Tai reiškė, kad žydų bendruomenė nebuvo laikoma vien laikinais atvykėliais. Jai buvo kuriamas apibrėžtas teisinis statusas valstybės sistemoje.

Svarbu ir tai, kad istorikai šiandien atsargiau vertina kai kuriuos seniau kartotus teiginius apie konkrečias Trakų, Gardino ar kitų miestų privilegijų datas ir jų gavėjus. Naujesni tyrimai rodo, kad Brastos 1388 metų privilegija yra patikimiausiai dokumentuotas atspirties taškas, o dėl kai kurių kitų privilegijų interpretacijų istoriografijoje tebevyksta diskusija.

Religinė laisvė nebuvo šiuolaikinė – bet buvo reikšminga

Vytauto laikų valstybės negalima vertinti pagal XXI amžiaus žmogaus teisių standartus. Viduramžių visuomenėje žmonių teisės priklausė nuo luomo, valdovo privilegijų, miesto statuso ir religinės priklausomybės.

Vis dėlto žydų bendruomenėms suteiktos privilegijos buvo reikšmingos tuo, kad jos įtvirtino valdovo suteiktą apsaugą ir leido bendruomenėms išlaikyti savitą religinį bei socialinį gyvenimą.

Ekonominiu požiūriu žydai veikė prekyboje, amatuose ir finansiniuose santykiuose. Valstybei tai buvo svarbu ne vien dėl mokesčių – auganti prekyba ir miestų ekonominis gyvenimas stiprino pačią LDK.

Totoriai – ne tik gyventojai, bet ir kariai

Kitokia, tačiau ne mažiau svarbi istorija sieja Vytautą Didįjį su Lietuvos totoriais.

Masinis totorių apsigyvenimas LDK istorikų siejamas su Vytauto rytų politika ir jo santykiais su Aukso ordos chanu Tochtamyšu. Po 1397–1398 metų žygių dalis totorių apsigyveno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Ilgainiui jų gyvenvietės formavosi prie strategiškai svarbių centrų – Vilniaus, Trakų, Gardino ir Naugarduko.

Totoriai LDK pirmiausia buvo vertinami kaip karinę reikšmę turinti bendruomenė.

Jie tarnavo valdovui, dalyvavo Lietuvos karinėse kampanijose ir kartu išlaikė savo musulmonų tikėjimą bei bendruomeninę tapatybę.

Lietuvos totorių istorijos šaltiniuose Vytautas netgi vadinamas totorių globėju Lietuvoje.

Lietuvos totorių kariai dalyvavo ir 1410 metų Žalgirio mūšyje, kuriame Vytauto ir Jogailos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

Vytauto valstybės stiprybė – gebėjimas įtraukti skirtingus žmones

Žydų ir totorių istorijos nėra visiškai tapačios.

Žydų bendruomenių padėtį daugiausia apibrėžė valdovo privilegijos, ekonominė veikla ir bendruomeninė autonomija. Totorių ryšys su valstybe buvo ypač glaudžiai susijęs su karine tarnyba, žeme ir asmeniniu lojalumu valdovui.

Tačiau abiem atvejais matyti viena svarbi Vytauto laikų Lietuvos savybė: LDK galėjo priimti skirtingo tikėjimo ir kilmės žmones, suteikti jiems vietą valstybės sistemoje ir kartu iš jų lojalumo bei gebėjimų stiprinti pačią valstybę.

Tai buvo pragmatiška politika.

Vytautui reikėjo karių, prekybininkų, amatininkų, finansinių ryšių ir politiškai lojalių bendruomenių. Tačiau jos pasekmės pasirodė kur kas ilgaamžiškesnės už konkrečius to meto politinius sprendimus.

Lietuvoje susiformavo litvakų kultūra, o Lietuvos totoriai savo religiją ir tapatybę šiame regione išlaikė šimtmečius.

Ar Vytautą galima vadinti tolerancijos valstybės kūrėju?

Šiuolaikinė sąvoka „tolerancija“ Vytauto epochai taikytina atsargiai. Viduramžių valdovai nesivadovavo dabartine žmogaus teisių samprata, o privilegijos dažnai buvo suteikiamos konkrečioms grupėms dėl politinių, ekonominių ar karinių interesų.

Tačiau istorinis rezultatas akivaizdus.

Vytauto valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sugebėjo integruoti skirtingas religines ir etnines bendruomenes taip, kad jos išsaugojo savo savitumą ir kartu tapo valstybės dalimi.

Žydams buvo kuriamos teisinės apsaugos garantijos. Totoriai gavo galimybę įsikurti, išsaugoti islamą ir tarnauti Lietuvos valstybei.

Todėl Vytauto palikimą galima matyti ne tik mūšių ar teritorijų žemėlapiuose.

Jis atsiskleidžia ir kitur – Lietuvos gebėjime tapti valstybe, kurioje skirtingos tautos galėjo gyventi šalia viena kitos ir prisidėti prie bendros valstybės stiprybės.

03/09/2026

🎬 „Buratino nuotykiai Kaune“ – premjera jau greitai! Panašu, kad Kauno politinėje scenoje bręsta naujas spektaklis. Personažai pažįstami, dekoracijos paruoštos, o pagrindinis vaidmuo – Kauno miesto gyventojui. Kas šiame spektaklyje tampys virveles, o kas spręs pats?

🐒 Politinė satyra.