Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris", Palanga (2025)

28/09/2025

Palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė: „Nuo nulio iki Mėnulio! Arba kaip pasiekti savo gyvenimo svajonę!“

Palangiškė Rūta Ūsaitė-Duonielienė – patyrusi įmonių finansų lektorė ir verslo mentorė, įkūrusi bei vadovaujanti mokymų, apskaitos ir buhalterijos įmonei UAB „Žinius“.

Ji dirba su tokiomis organizacijomis kaip „Countline“, Nacionalinis bankas ILTE, Inovacijų agentūros „Spiečiai“, konsultuoja vadovus ir buhalterius visoje Lietuvoje sudėtingomis finansų, pinigų srautų valdymo bei mokesčių temomis.

Gyventi gražiausiame Lietuvos kurorte Palangoje, dirbti mylimą darbą su pažangiomis įmonėmis ir organizacijomis yra nuostabu, bet šiandien Rūta atvira: kelias į svajonės išsipildymą ne visada buvo lengvas. Rūta Ūsaitė-Duonielienė kalbėjosi su žurnalu „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ informaciniu partneriu.

– Kokia buvo Jūsų svajonė?

– Mane, kaip turbūt daugumą postsovietinės kartos vaikų, tėvai mokė: nesvajok per daug, daug norėsi – mažai gausi. Tad vaikystėje norėjau tiesiog kuo greičiau užaugti ir tapti savarankiška. Didelių svajonių nepuoselėjau. Nors buvau pirmūnė, bet mečiau mokyklą, kad galėčiau pradėti dirbti. Vėliau supratau, kad išsilavinimas reikalingas – jis atidaro daugiau durų ir suteikia galimybę rinktis. Grįžau į suaugusiųjų mokyklą, po jos įstojau į universitetą. Tai buvo nusistovėjusio standarto laužymas, nes anuomet galvota, kad po „vakarinės“ niekur neįstosi. Įstojau į buhalteriją – atsitiktinumas?

Nemanau. Šioje srityje mokausi ir dirbu jau daugiau nei 20 metų.
Pradžioje svajonė buvo siekti karjeros aukštumų ir tapti tarptautinės įmonės CFO. Intensyviai mokėsi anglų kalbos, greitai pakilo pareigose ir daugiau nei penkerius metus sėkmingai dirbo finansų vadove.

Tuo metu, kaupta patirtis atvėrė naują kelią. Lyg atsitiktinai gavau pasiūlymą vesti buhalterijos kursus. Pamėginau – ir labai patiko. Dalyviai džiaugėsi, grįžtamasis ryšys buvo puikus, todėl pradėjau ieškoti daugiau galimybių mokymų srityje. Mano pirmasis autorinis seminaras įvyko įmonėje, kur tuo metu dirbau – jis buvo skirtas vadovams, kad lengviau susikalbėtume tarpusavyje.

Tuomet ir gimė svajonė: parašyti ir rinkai pasiūlyti praktinę mokymų programą apie finansus, skirtą ne buhalteriams, o vadovams, verslininkams, kurie atsakingi už įmonės finansinius rezultatus, bet neturi bazinių žinių. Taip gimė programa „Finansų ABC ne finansininkams“.

– Su kokiais sunkumais susidūrėte?

– Visų pirma – laikas. Kodėl dauguma žmonių neįgyvendina svajonių? Nes joms neskiria laiko ir energijos. Aš dirbau nuo 8 ryto iki 20 val. vakaro – kada rašyti mokymų programą? Kūrybai reikia poilsio ir įkvėpimo. Ir štai, vieną dieną netikėtai buvau atleista iš darbo. Atrodytų, nesėkmė, bet man tai tapo dovana: turėjau laiko ir išeitinę kompensaciją. Vasarą parašiau ir išbandžiau programą, o rudenį Klaipėdoje įvyko pirmieji mano autoriniai mokymai.

Kita kliūtis – baimė. Baimės buvo daug: o kas, jei nesurinksiu grupės, jei nepatiks, jei neuždirbsiu? Laimei, buvau išmokusi „baimės ežiuko“ pratimą: surašai blogiausius scenarijus ir pamatai, kad realiai nieko tragiško nenutiks. Blogiausiu atveju – nukentės ego ir šiek tiek laiko, bet juk tiek jo iššvaistome bereikšmiams dalykams.

Dar vienas iššūkis – pardavimai. „Kaip parduoti save ir savo ekspertiškumą? Kodėl klientai turi ateiti būtent į tavo mokymus? Kai ko nemoku – einu mokytis. Dabar gilinuosi į marketingą, nes supratau, kad pardavimai ir marketingas nėra tas pats.
Mokymasis visą gyvenimą – viena iš mūsų įmonės vertybių.

– Kuriose temose šiandien esate stipriausia?

– Mano mokymų programos – praktiškos ir paremtos gyvais pavyzdžiais. „Finansų ABC ne finansininkams“ – kursas vadovams apie finansų valdymą ir pinigų srautų planavimą. Buhalteriams specializuojuosi pelno nesiekiančių organizacijų apskaitoje – šioje srityje dirbu nuo 2006 m. Be to, turiu programą pradedantiems verslininkams – apie tinkamiausios teisinės formos pasirinkimą. Šią temą kasmet atnaujinu pagal besikeičiančius įstatymus.
Dalyvių atsiliepimai Rūtą įkvepia tęsti. Vienas iš jų: „Ačiū labai už formas ir patarimus. Panašu, kad Jūsų video paskaitos bus mano grojaraštis Nr. 1.“

– Koks Jūsų palinkėjimas sau ateityje?

„Drąsiai eiti pasirinktu keliu, pasitikėti savo autentiškumu ir unikalumu. Noriu į savo mokymus įvesti daugiau holistinių metodų.

– O ką norėtumėte palinkėti skaitytojams?

– Visų pirma – turėkite svajonių! Prisiverskite svajoti, darykite „brainstormo“ praktikas, sudarykite svajonių sąrašą. Prie svarbiausių svajonių užsirašykite „deadline“ – taip jos virs planais. O tada imkitės veiksmų. Ir vieną dieną tikrai pasieksite savo Mėnulį.

24/09/2025

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė: „Mes privalome prisiimti atsakomybę už Europos žemyno saugumą“

Europa keičiasi – o kartu keičiasi ir jos politiniai prioritetai. Karas Ukrainoje privertė Europos Sąjungą permąstyti savo vaidmenį saugumo srityje – Rasa Juknevičienė, europarlamentarė iš Lietuvos, atstovaujanti Europos liaudies partijai (European People’s Party, EPP), kuri yra didžiausia centro-dešiniosios frakcijos Europos Parlamente, atsidūrė pačiame šių pokyčių – galbūt tektoninių, lemsiančių Europos ateitį – epicentre. Interviu vyko liepos viduryje.

– Kaip vertintumėte Jūsų antrosios kadencijos Europos Parlamente pirmuosius metus?

– Šie metai visiškai kitokie.
Pirmoji kadencija buvo padalinta į dvi dalis – iki plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą ir po 2022 m. Tad darbas, susijęs su saugumo iššūkiais po 2022 m., tęsiasi, tačiau dabar jis visiškai kitoks, kadangi, pirma, Europos Sąjungoje atsirado naujas prioritetas – saugumas ir gynyba, ko iš esmės niekada nebuvo ir negalėjo būti. Saugumas ir gynyba buvo NATO kompetencija, o ES rūpinosi ekonominiu saugumu, plėtra, gerove ir kt.
Antra, pirmoje kadencijoje toje srityje dirbome duetu kartu su Andriumi Kubiliumi, o dabar, bent jau Europos liaudies partijoje, šios kadencijos metu teko perimti jo pareigas kaip Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovei ir tęsti tuos darbus jau daugiau kitoje sudėtyje.
Tačiau mūsų bendradarbiavimas išliko labai glaudus, kadangi A. Kubilius tapo pirmą kartą ES istorijoje gynybos komisaru, o aš tapau Saugumo ir gynybos komiteto, kurio EP anksčiau nebuvo, tik pakomitetis, nare. Tad mes kartu dirbame toje pačioje srityje pasikonsultuodami ir pasitardami.

– Kokius išskirtumėte svarbiausius nuveiktus darbus per šį laikotarpį?

– Vienas iš tęstinių dalykų – vadinamoji Atminties politika. Labai sunkiai skinasi Europoje suvokimas, kokius nusikaltimus žmogiškumui yra įvykdęs komunistinis totalitarinis režimas. Nacių nusikaltimai yra įvertinti ir apie tai suvokimo daugiau, tačiau dabar matau, kad šioje kadencijoje ateina daugiau supratimo, kad Putinas atsirado ne iš niekur, o dėl to, kad nebuvo įvertinti Sovietų Sąjungos nusikaltimai, nebuvo pasmerktas šis totalitarinis režimas, todėl dabar jis atgimė baisia agresyvia jėga. Tad dirbant šioje srityje priimta keletas svarbių rezoliucijų, pirmą kartą vienoje iš jų paminėjome, kad „Russkij mir“ yra totalitarinė ideologija. Kai kas klaus, „ką reiškia tos rezoliucijos?“, bet tai yra pradžia, kad Europoje žmonės pradėtų suprasti. Toliau dirbama ir dėl tribunolo teismo už karo nusikaltimus Ukrainoje. Šie dalykai labai svarbūs. Mūsų, parlamentarų, toks darbas – per žodį, per tekstą, per rezoliuciją – tai yra bandymas formuoti bendrą politiką.

Na, ir aišku, tęstinis dalykas yra ištremtųjų pavardžių skaitymai prie Parlamento, kas tapo jau EP renginiu.

Užsienio reikalų komitetas turi pakomitetį Žmogaus teisių klausimais, tapau visateise jo nare. Jame yra daug galimybių nagrinėti ir svarstyti klausimus, susijusius su nusikaltimais prieš žmones. Taip pat gavau atsakingas pareigas Parlamente ir tapau nuolatine pranešėja Sakartvelo klausimais, turėjau paruošti pranešimą apie situaciją šioje šalyje. Tai yra dokumentas, kurį Parlamentas kasmet tvirtina kiekvienai šaliai kandidatei į ES.
Man teko kartu su kolegomis nagrinėti Sakartvelo klausimą. Deja, situacija nuvilianti dėl to, kas vyksta šioje šalyje. Mums tai taip pat svarbu, nes matome, kaip galima šalį užvaldyti iš vidaus ir užvaldyti nebūtinai tik vidinių jėgų, bet ir tų, kurios elgiasi lygiai taip, kaip koks nors Kremliaus ar Lukašenkos režimas – per represijas, žiniasklaidos, teisėsaugos institucijų užvaldymą.

Tai yra signalas ir Lietuvai, kaip svarbu anksti pamatyti signalus, kai kas nors kėsinasi į mūsų demokratiją ir mūsų laisves. Paprastai nuo to prasideda ir šalies aneksija.

Tenka dirbti su šiuo regionu – Armėnija, kur vyksta įdomūs procesai, Azerbaidžanu – ten daug dalykų, kurie svarbūs ir mūsų saugumui. Kuo didesnė demokratijos plėtra, tuo didesnė tikimybė, kad mes būsime saugesni. Kuo mažesnė Rusijos įtaka Pietų Kaukaze ar kur nors kitur, tuo mums saugiau.
Taip pat esu mūsų ELP frakcijos vicekoordinatorė saugumo komitete, tad dirbu kartu su kolega iš Ispanijos, kuris yra koordinatorius. Veikiame, papildydami vienas kitą, ir stengiamės įgyvendinti ELP ir TS-LKD bei visos Lietuvos saugumo politikos principus.

– Kokia dabar saugumo situacija, jūsų požiūriu, nes Rusijos karas prieš Ukrainą nesibaigia? Ar ji gerėja, ar blogėja?

– Gyvename didelių lūžių ir pokyčių laikotarpiu visos Europos saugumo architektūros kontekste. Daug kas Lietuvoje sako, kad Europa nieko nedarė, nedaro, bet dabar turime galvoti ne apie ES, o apie pokyčius NATO.

ES iš esmės niekada nebuvo karinė ar gynybinė organizacija. Gynyba ir saugumas visada buvo valstybių narių kompetencija, nes ES sutartyje nėra paminėta, kad ji turėtų rūpintis saugumu ir gynyba. Dabar vyksta tas lūžis, kai keičiasi NATO, ir labai didelę dalį naštos saugumo kontekste turi prisiimti europinės valstybės, kurios yra ir NATO narės. Turime sukurti pagrindus, kad ES kaip institucija, o ne tik valstybės narės, atliktų savo vaidmenį gynybos ir saugumo srityje. Koks tas vaidmuo, ką galime padaryti? Dabar kaip tik labai svarbus momentas, nes turime pradėti labai stiprinti savo gynybos pramonę, nebūti priklausomi, gaminant ginkluotę, nuo trečiųjų valstybių. Dabar apie 60-70 proc. ginkluotės ES perka iš tų trečiųjų valstybių, o tai nėra normalu.

Pamatėme per pandemiją, kaip pavojinga būti priklausomiems nuo kitų valstybių. Dabar yra svarbu padėti tuos pagrindus, kad mes būtume kuo greičiau pasiruošę atremti grėsmes, kylančias pirmiausia iš Rusijos.

Kodėl turime būti pasiruošę? Ne vien todėl, kad D. Trumpas kaip nors pakeitė NATO dėl JAV pasikeitusios politikos, bet todėl, kad JAV, kylant Kinijos grėsmei, gali nebepajėgti viena užtikrinti saugumo visame pasaulyje. Mes privalome prisiimti atsakomybę už Europos žemyno saugumą. Kol kas, deja, turiu pasakyti, kad nebuvo laiko tam rimtai pasiruošti. Ir čia labai svarbus yra Ukrainos klausimas, kaip mes sugebėsime toliau jai padėti.
Nesutinku su tais, kurie sako, kad ES nieko nepadarė. ES kartu su valstybėmis narėmis yra didžiausia Ukrainos rėmėja. Susilygino ir karinės pagalbos finansinė išraiška – kiek Ukrainai suteikia Amerika, tiek ir Europa.

Svarbu pabrėžti, kad kuriant naują Europos gynybos architektūrą, būtina įtraukti ne tik Didžiąją Britaniją, Norvegiją, bet ir Ukrainą. Ukraina turi tapti integralia visos Europos, kartu su ES, saugumo architektūros dalimi.

Kai kas sako, kad Ukraina šiandien mums yra netgi svarbesnė saugumo prasme nei visas NATO kartu sudėjus. Aš manau, kad ir ta, ir ta svarbi, bet Ukrainos svarbos pervertinti neįmanoma, ji yra artimiausiu metu svarbiausia saugumo sąlyga. Integravusis Ukrainai į bendrą saugumo architektūrą, ji vaidins svarbų vaidmenį, nes turi stipriausią, inovatyviausią ir labiausiai užgrūdintą kariuomenę Europos žemyne.

– Kalbant apie vidaus politiką, kaip vertinate dabartinę situaciją?

– Džiaugiuosi, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai sugebėjo atskleisti tokius dalykus, tai rodo, kad turime sveiką demokratiją, veikiančią Lietuvoje. Tačiau procesai gali labai greitai pasikeisti ir šioje situacijoje aš matau didžiausią prezidento atsakomybę. Deja, toks žmogus kaip G. Paluckas neturėjo tapti premjeru (G. Paluckas atsistatydino liepos 31 d.). Prezidentas, turėdamas viešą informaciją, kad G. Paluckas buvo realia bausme teistas už sukčiavimą ir, jei taip galima pasakyti, nesąžiningumą, nesugebėjo išsiaiškinti tų dalykų, kuriuos žurnalistai sugebėjo. Tai kur mūsų institucijos, kur prezidentas?

Juk čia prezidento atsakomybė, nes jis šią koaliciją protegavo ir stūmė, todėl jis atsakingas, kad tokie žmonės kaip R. Žemaitaitis ir visi kiti yra išrinkti Lietuvoje. Tie žmonės, kurie balsavo už G. Nausėdą, klausėsi jo nuomonės Seimo rinkimų metu.
Man atrodo, kad atėjo laikas kalbėti ir apie kiekvieno rinkimuose balsavusiojo atsakomybę. Politikai bijo apie tai kalbėti, sakydami, kad rinkėjai visada teisūs, o mano nuomone, jie buvo labai neteisūs. Jeigu žmonės nepergalvos savo veiksmų, balsuodami rinkimuose, kaip pasielgė ir nekreipė dėmesio į perspėjimus, tai jų atsakomybė turi būti didžiausia.

Kai matau, kaip Rusija veikia kitose valstybėse – praėjo Lenkijoje rinkimai, Rumunijoje vyko ypač ryškūs keisti procesai, – visose valstybėse daug susirūpinimo dėl Kremliaus bandymų veikti žmonių protus per socialinius tinklus, jiems to dažnai net nesuvokiant. Čia žmonių atsakomybė tampa didžiausia ir ji gali tapti svarbesnė nei ginkluotė. Galime pastatyti fizines užtvaras mūsų pasienyje, bet jei mūsų protuose bus sumaištis ir jie bus veikiami taip, kaip matome iš dalies vykstant kitose valstybėse, tai mes nebūsime išimtis. Pas mus gali įvykti tokie vidaus procesai, dėl kurių po to galime gailėtis ištisus dešimtmečius.

– Ačiū pokalbį.

Kalbino Ugnė Naujokaitytė
Nuotrauka: EP narė R. Juknevičienė

20/09/2025

„Sūrių fermoje“ Palangoje – gausi sūrių įvairovė su ypatingomis istorijomis

Linas JEGELEVIČIUS

Ko gero, Palangoje netrūksta nieko – gero, įvairaus ir ypatingų skonių sūrio taip pat. Plytų gatvėje 9a, tarp vaistinės „Camelia“ ir „Vynotekos“ kviečia apsilankyti „Sūrių ferma“.

Čia lankytojus pasitinka ne tik gausi sūrių įvairovė, bet ir jūrų gėrybės bei naminis vynas. Parduotuvės siela – Arūnas Donėla, didelis sūrių entuziastas.

„Sūrius brandino mano protėviai ir giminės, tai turbūt tokia ir mano trauka sūriams,“ – sako A. Donėla.

Sūrių gamyba ir tradicijos

Arūnas sūrius gamina nuo 2012 m., padedamas pusbrolio savo ūkyje Vilkaviškio rajone. Kol jis užsiima Palangos parduotuve, ūkyje daugiau pluša pusbrolis. Čia gimsta sūriai, kurie brandinami ilgiau nei metus.

„Mūsų sūriai iš karvės pieno brandinti daugiau nei 12 mėnesių. Kiekvienas skonis unikalus – primena ir graikiškų riešutų skonį, tinka prie rausvo „Negroamaro“ ar itališko „Primitivo“. Turime aštrių su jelapenu, česnakinių, levandinių, su kmynais, ciberžole – visi išskirtiniai,“ – pasakoja Arūnas.

Bendradarbiavimas su Italija

„Sūrių ferma“ bendradarbiauja su Sardinijos sūrių gamintojais, garsėjančiais neprilygstama kokybe. Čia galima rasti avies ir ožkos pieno sūrių, tarp jų – net avies pieno sūrį su trumais, pelniusį pirmąją vietą pasaulyje. Yra ir brandintų vyne, aluje, meduje, kaštonų lapuose ar vaistažolėse.

„Turime ir brandintų vyne, 36 mėnesius aluje, kaštonų lapuose, brandinto meduje – toks sūris yra pelnęs net aukso apdovanojimą,“ – priduria Arūnas.

Ne tik sūriai

Parduotuvėje rasite ir daugiau itališkų delikatesų: Taralli užkandukų, gaminamų tradiciniu būdu su alyvuogių aliejumi, kukurūzų miltais, rozmarinais ar džiovintais pomidorais; vytintos mėsos „Saliami“ iš mažų Italijos ūkių; jūros gėrybių aliejuje – kalmarų, sepijų, aštuonkojų.

Taip pat čia parduodama Mozzarella iš buivolių pieno, vytintas kumpis Prosciutto, vynas iš Italijos Mandurijos regiono, kuris tiekiamas tik mažoms parduotuvėms, siekiant išlaikyti kokybę.

„Tokio vyno net Italijoje ne visur rasite – nebent mažose sūrių parduotuvėse arba mugėse,“ – sako A. Donėla.

Be importuotų gėrybių, siūloma ir lietuviškos produkcijos – pavyzdžiui, penkių mėnesių ėriena iš Tomų ūkio Ukmergės rajone.

Klientai ir ateities planai

Pasak Arūno, dauguma klientų – iš Vilniaus. Jie džiaugiasi, kad Palangoje atsirado tokia jauki vieta.

„Kai būname Palangoje, visada užsukame į šią parduotuvę. Vakaras su gero sūrio gabaliukais ir geru vynu mums – įsimintinas,“ – „Palangos tiltui“ sakė klientė Miglė.

Verslui įsibėgėjus, Arūnas žvalgosi į plėtrą. Pirmiausia – į Klaipėdą prie naujojo turgaus, o vėliau galbūt ir į Vilnių.

Ar Lietuva – tik krepšinio, ar jau ir sūrių šalis?
A. Donėla neslepia šypsenos: „Tikrai taip! Lietuviai – tikri gurmanai, per dešimt metų mūsų skonis labai išlavėjo. Mes atsirenkame ne tik gerus sūrius, bet ir tinkamą vyną prie jų.“

Parduotuvė „Sūrių ferma“ savininkas ir ūkininkas Arūnas Donėla (LT-FOTO nuotr.)

17/09/2025

Klaipėdos automobilių salone „Armi Auto“ jus pasitiks du katinai sfinksai – Armis ir Adamas

Linas JEGELEVIČIUS

Klaipėdos „Armi Auto“ – tai daugiau nei automobilių salonas. Čia jau beveik 30 metų ne tik parduodami automobiliai, bet ir kuriami ryšiai, grįsti pasitikėjimu, profesionalumu ir... dviem sfinksais, Armiu ir Adamu. Penki garsūs automobilių ženklai – „Peugeot“, „Opel“, „Citroën“, „Jeep“ ir „Fiat“ – čia puikiai „sugyvena“ po vienu stogu, šilta atmosfera ir katiniškas žavesys – toks yra šio salono kasdienis ritmas.

„Mums svarbu ne tik didelis automobilių pasirinkimas, kurį siūlome savo klientams, bet ir ilgametė patirtis, profesionalus servisas bei šilta atmosfera. Pas mus klientai randa ne tik automobilį, bet ir patikimą ryšį, kuris tęsiasi ilgiau nei pirmasis apsilankymas. Dažnai jie sugrįžta rinktis kito automobilio – ir tai mums svarbiausias įvertinimas“, – Jekaterina Gedgaudienė, „Armi Auto“ direktorė, liepą sakė žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui.

Neabejotinai, šis salonas yra unikalus – gal ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – bent vienu dalyku: jame jus pasitiks du katinai sfinksai, Armis ir Adamas.

„Armis ir Adamas – mūsų salono gyvosios sielos simbolis. Jie pasirodė prieš kelerius metus ir tapo neatsiejama „Armi Auto“ dalimi – tarsi priminimu, jog darbe turi būti šilta kaip namie. Kai sulaukiame atsiliepimų, kad pas mus jauku – tai geriausias komplimentas“, – šypsosi Jekaterina.

Grįžtant prie automobilių temos, pastaraisiais metais sparčiausiai augo „Peugeot“ – ypač SUV modeliai. „Citroën“ taip pat stabiliai traukia jaunų šeimų ir verslo klientų dėmesį.

„O „Opel“ – tai prekės ženklas, nuo kurio pradėjome savo veiklą, ir iki šios dienos tikime sėkminga šio ženklo ateitimi, – sako direktorė. – Mūsų kiekvienas klientas turi savo istoriją. „Fiat“ renkasi praktiški miesto gyventojai, „Jeep“ – laisvės siekiantys nuotykių mėgėjai. „Citroën“ traukia kūrybingus žmones, „Opel“ – šiuolaikiškus,
„Peugeot“ – dizaino vertintojus. Mums malonu padėti kiekvienam atrasti tai, kas jam tinkamiausia.“

Pati direktorė J. Gedgaudienė vairuoja „Peugeot e‑3008“. Anot jos, tai modelis, kuris sujungia dizainą, komfortą, dinamiškumą ir ekologišką požiūrį. „Pasirinkimas, kuriuo mėgaujuosi kiekvieną dieną“, – užtikrintai sako vadovė.

Kokias tendencijos stebimos automobilių rinkoje?

„Pastebime perėjimą prie alternatyvių variklių – hibridinių, visiškai elektrinių. Šiuolaikiniai vairuotojai nori ne tik funkcionalumo, bet ir emocijos. Klaipėdoje reikšmingai auga verslo klientų dalis – džiugu, jog tampame didžiausiu komercinio transporto atstovu regione“, – sakė J. Gedgaudienė.

Šiuo metu apie 25-30 procentų „Armi Auto“ pardavimų sudaro hibridiniai arba visiškai elektriniai automobiliai. Šis skaičius kasmet auga, o salonas džiaugiasi galėdamas pasiūlyti klientams galimybę rinktis – kiekvienas modelis prieinamas tiek hibridinės, tiek elektrinės versijos.

Anot Jekaterinos, „Armi Auto“ stiprybė – jos komanda. Du darbuotojai dirba nuo įmonės įkūrimo pradžios, o daugiau nei pusė kolegų įmonėje dirba daugiau nei 10 metų.

„Aš pati šiemet miniu savo dvidešimtmetį „Armi Auto“. Per tą laiką išbandžiau visus darbo vaidmenis – nuo vadybininko iki įmonės vadovo, pažindama verslą iš vidaus. Dėl to vertinu kiekvieną kolegą ir suprantu: pasitikėjimas ir nuoširdus bendradarbiavimas – mūsų kertinės vertybės“, – sakė Jekaterina.

Įmonėje automobiliai aptarnaujami tiek garantiniu, tiek pogarantiniu laikotarpiu, atliekamas automobilių kėbulų remontas. Dirbama su modernia, gamintojo standartus atitinkančia įranga, nuolat investuojama į inovacijas ir ekologiją.

Ar vasara tinkamas metas įsigyti automobilį? Jekaterina neabejoja nė akimirką: tikrai taip!

„Vasarą dažnai turime daugiau automobilių sandėlyje ir greičiau galime juos pristatyti. Be to, smagu iškart vykti nauju automobiliu vasaros atostogų!“ – šypsosi viena labiausiai patyrusių uostamiesčio automobilių pardavėjų.

Rudenį „Armi Auto“ planuoja išskirtinius pasiūlymus verslo klientams ir papildomas dovanas, įsigijus hibridą ar elektromobilį.

„Kiekvienas parduotas automobilis mums nėra tiesiog prekė – tai nauja istorija, kurią žmogus pradeda kurti pas mus. O mes džiaugiamės būdami jos pradžia ir lydime savo klientus kelyje, ir be galo vertiname, kai jis vis grįžta kito savo automobilio pas mus!“ – sakė direktorė.

O kiekvienas naujas pirkėjas saloną palieka su dviguba laimės hormono – dopamino – doze, ne tik su naujo automobilio raktais, bet ir paglostęs abu sfinksus.

„Tai mūsų salono tradicija, kuri neša sėkmę ir saugumą kelyje. Tik šito ir linkime savo klientams – visais kitais klausimais pasirūpinsime mes“, – sakė „Lietuvos pajūrį“ išlydėdama J. Gedgaudienė.

Nuotraukoje: Jekaterina Gedgaudienė yra „Armi Auto“ direktorė

13/09/2025

Dalia Martišauskienė: „Gyvenimo prasmę matau profesinėje veikloje ir darbo valandų neskaičiuoju“

Linas JEGELEVIČIUS

Dalios Martišauskienės, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorės, mokslinių laipsnių ir įgytų kvalifikacijų, ko gero, nepakaktų abiejų rankų pirštų suskaičiuoti, bet ji jų niekada nedėliojo: „Esu iš tų žmonių, kurie mokosi visą gyvenimą.“ O jį žinoma pajūrio pedagogė apibūdina filosofiškai: „Gyvenimą dalinu į tris dalis – šeima, darbas ir mokslinė veikla. Ką darau, darau su meile ir didele atsakomybe. Gyvenimo prasmę matau profesinėje veikloje“. Nemokamas žurnalas „Lietuvos pajūris" kalbėjosi su D. Martišauskiene liepą.

– Kaip prasidėjo Jūsų kelias švietimo srityje?

– Profesinėje veikloje esu pastovus žmogus, nes kur bedirbau, siekiau rezultato, darbo kokybės ir jį dirbau ir dirbu su meile. 29 metų pradėjau dirbti vadovaujamą darbą Kretingoje – 14 metų vadovavau Kretingos mokyklos-darželio ,,Pasaka“ Vaikystės pedagogikos centrui. Šią įstaigą kartu su „Pasakos“ kolektyvu ir sukūriau. Po to 7 metus dirbau Kretingos rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėja. O nuo 2015 metų vadovauju Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centrui. Ir daugiau kaip 25 metus savo mokslinę, edukologinę, vadybinę patirtį perteikiu jaunimui, dėstydama aukštojo mokslo institucijose.

– Šiais metais sukaks dešimt metų, kai vadovaujate Ernesto Galvanausko profesiniam centrui. Puikus jubiliejus! Kokie tie metai jums buvo?

– Išties, jau greit bus dešimt metų, kai vadovauju profesinio mokymo centrui Klaipėdoje. Konkursą laimėjau 2015 metais Klaipėdos darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pareigoms. Netrukus, 2016 metais, buvo prijungta buvusi Klaipėdos statybininkų mokykla ir tada centrui buvo suteiktas Ernesto Galvanausko vardas. Prieš trejus metus vėl vyko reorganizacija ir buvo prijungta buvusi Kretingos technologijų ir verslo profesinio mokymo mokykla.
Po tokių pokyčių tapome didele švietimo institucija, veikiančia trijose savivaldybėse – Klaipėdos rajone (jame veikia mūsų Autodromas), Kretingos rajone – Kretingos filialas, o Klaipėdos mieste veikla vykdoma trijuose skirtinguose, įvairiose uostamiesčio vietose esančiuose pastatuose.
Šiuo metu centre mokosi formaliose bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programose daugiau kaip 2500 mokinių ir suaugusiųjų, o neformalaus švietimo paslaugas kasmet suteikiame daugiau kaip 6000 mokinių. Centre dirba beveik 300 darbuotojų. Lyderystės, komandos sutelktumo, orientavimosi į verslo poreikius, į šiuolaikines visuomenės transformacijas ir kitas laikmečio aktualijas – centre veikla plėtojama šešiomis kryptimis. Veikia gimnazijos skyriai, jaunimo klasės, suaugusiųjų gimnazija, pirminis ir tęstinis profesinis mokymas, vairuotojų mokymas, profesinė reabilitacija ir neformalus suaugusiųjų švietimas.
Profesinio mokymo programos apima statybos, transporto, inžinierinės pramonės, sveikatos, paslaugų, žemės ūkio ir kitas švietimo sritis. Aš, kaip vadovė, ir visa vadybinė komanda, mokytojai, kiti darbuotojai siekiame teikti kuo aukštesnės kokybės paslaugas, sudaryti mokymuisi pačias geriausias praktinio ir teorinio mokymosi sąlygas, o mūsų vertybės – tobulėjimas, dėmesys klientui, lankstumas, inovatyvumas, socialinė atsakomybė, bendruomeniškumas.
Man, kaip direktorei, pats geriausias darbo įvertinimas yra mokinių ir suaugusiųjų, kurie mokėsi ar mokosi, puikūs atsiliepimai. Daug galėčiau kalbėti apie mūsų centro bendruomenę, veiklas, pasiekimus, kasdienį gyvenimą, tradicijas, šventes, laimėtus tarptautinius konkursus ir kitus dalykus, bet viską papasakoti reikėtų atskiro žurnalo numerio...

– Vis tik kokia kasdiene veikla, pasiekimais ir įvertinimais mūsų šalyje ir tarptautiniu mastu didžiuojatės?

– Mums labai svarbu, kad mokiniai ir suaugusieji centre jaustųsi gerai ir galėtų save realizuoti, todėl skatiname aktyviai dalyvauti savanorystės veiklose, pavyzdžiui, vykstame į slaugos, globos ir kitas įvairias socialines institucijas, kur mokiniai atlieka masažą, kerpa senoliams plaukus, skaito knygas, bendrauja. Statybos srities mokiniai yra suremontavę ne vieną socialinę atskirtį patiriančių šeimų butus ir kt. Lankome šunelių prieglaudas, apželdinimo ir floristikos mokymo programų mokiniai padeda tvarkyti socialinių ir kitų institucijų teritorijas, o floristai puošia ne vieną kultūrinį ar kitus pastatus įvairių švenčių metu ar kitomis progomis.
Esame ta institucija, kur nuolat vyksta aktyvus bendradarbiavimas, dalyvavimas miesto, regiono, šalies ar tarptautiniu mastu organizuojamuose renginiuose, konkursuose. Mūsų mokiniai, parengti mokytojų, dalyvauja įvairiuose profesinio meistriškumo konkursuose ir, žinoma, dažnai grįžta nugalėtojais. Vien per 2024 metus dalyvavome 24 įvairaus lygio konkursuose. Norisi pasidžiaugti ryškiausiais laimėjimais:

Laimėta I vieta:

- tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „Baldžius ir stalius 2024“,
- tarptautiniame Šiaurės šalių masažo čempionate,
- nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse ,,AEHT-LT 2024”,
- nacionaliniame ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo pirminio profesinio mokymo mokinių žaidynėse-konkurse.
Laimėta II vieta:
- tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „Vairuotojas – saugaus eismo dalyvis 2024“.
Laimėta III vieta:
- nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse ,,AEHT-LT 2024”,
- nacionaliniame 1-12 klasių mokinių informacinių technologijų piešinių konkurse „Ateities kompiuteriai. Kompiuteris 2222“,
- nacionaliniame mokinių profesinio meistriškumo konkurse „Lietinių fiesta 2024“,
- nacionaliniame idėjų konkurse „Laisvė, tvarumas ir tarptautiškumas”.

– Vykdote daug ir įvairių projektų. Ar jūsų centre sudaromos galimybės mokytojų mokymams, mokinių praktikoms užsienio šalyje. Papasakokite apie tai.

– Šiuo metu centre vykdome 21 projektą, kurie orientuoti į įvairias mokytojų kvalifikacijas, siekiant tobulinti mokinių praktinius įgūdžius, taip pat dėl mokymosi aplinkos pagerinimo. Vien per 2024 metus iš viso buvo išvykę 440 mokytojų į mokymus ar praktikai mokiniai į įvairias užsienio šalis. Mes taip pat laukiame ir kitų – tiek Lietuvos, tiek užsienio – partnerių pasiūlymų. Į praktinio mokymo sektorinius centrus atvyksta mokiniai su mokytojais iš įvairių Lietuvos profesinių mokyklų, aukštojo mokslo institucijų, praktinio mokymo baze naudojasi verslo atstovai, o užsienio partnerių, kurie semiasi patirties iš mūsų ar iš Klaipėdos regiono verslo įmonių, turime nuolat.

– Kokius projektus ar iniciatyvas šiuo metu vykdo centras? Matyt, jau galvojate apie naujus mokslo metus?

– Žinoma, šiuo metu artimiausi tikslai – naujų mokinių stojimas, abiturientų brandos egzaminų rezultatai, pasiruošimas Rugsėjo 1-ajai, kad visus, – ir pirmąjį kartą, ir jau kelintąjį žengsiančius pro centro duris, pasitiktų stipri mokytojų komanda, nauji, atitinkantys šiuolaikines technologijas, žaliąją transformaciją, darbdavių lūkesčius ir kt. profesinio mokymo įrenginiai, naujai suremontuotos patalpos. O tolesni mano darbo tikslai – tai kuo šiuolaikiškiau modernizuoti Kretingos filialą. Turiu viziją, jau laimėti didžiuliai infrastruktūriniai ir kiti projektai, po kelerių metų filialas bus pasikeitęs iš esmės, padaliniai Klaipėdos mieste ar rajone dar labiau sustiprės.

– Jus vis akcentuojate kokybę! O kaip jus ją matuojate?

– Mes nuolat atliekame anonimines mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų apklausas. Apibendrinę jų rezultatus, matome kur link einame, ką reikia tobulinti. Taip pat užsakome centro darbuotojų mikroklimato tyrimus. Ir esame įsidiegę kokybės matavimo standartus, kurių dėka išryškėja veiklų neatitikimai, veiklų rizikos, kurias, siekiant dar aukštesnės kokybės, tobuliname, įgyvendiname.
Esame tarp lyderių įsidiegę pačius naujausius kokybės standartus – Kokybės vadybos sistemos (ISO 9001:2015); Informacijos saugumo valdymo sistema (ISO 27001:2022) pagal atnaujintą standarto versiją; EQUASS Assurance socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistema; Apsaugos vadybos sistema pagal ISO 14001:2015 ir veiksmingai vykdoma vidaus kontrolės sistema.

– Nuo ko prasideda kiekviena jūsų darbo diena?

– Darbo valandų aš neskaičiuoju, dirbu kasdien tiek, kiek reikia, kad pasiekčiau užsibrėžtus savo, kaip vadovės, tikslus ir įgyvendinčiau tai, ką esu susiformavusi savo vizijoje, kokį noriu matyti centrą po 5-10 ir daugiau metų. Kai myli darbą, kai jis man yra įdomus, darbo diena kartais baigiasi ir po 21 valandos...

Daliaus Poškaičio nuotr.

06/09/2025

Pašėlusi Sandra Kakhiani iš Palangos „Resort Pub“: „Gyventi reikia taip, kad norėtųsi dar!“

Linas JEGELEVIČIUS

Kai kiti Palangos restoranų ir kavinių verslininkai niurna ar spjaudosi – kokia buvo baisi vasara! – populiaraus kurorto baro „Resort Pub“ direktorė Sandra Kakhiani abejingai gūžteli pečiais: „Vasara mums – kaip vasara: nei pernelyg blogesnė, nei geresnė už kitas. Mes nė vieną vasarą nesiskundžiame.“ Į „Lietuvos pajūrio“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio, pastebėjimą, kad į „Resort Pub“ – ar net į Palangą – kas nors atvažiuoja ne tik dėl pirštus verčiančių aplaižyti „pabo“ šonkauliukų, bet ir jos pačios – tokios ryškios, įsimintinos ir žavios, Sandra linkteli. „Su lankytojais mielai pabendrauju, su kai kuriais nusifotografuoju selfiui. Man reikia dėmesio – aš tokia, ir aš jo nebijau!“ – užsikvatoja S. Kakhiani.

– Kitais metais minėsite grįžimo iš Londono į Lietuvą, Palangą, dešimtmetį ir jau 7 metus vadovaujate „Resort Pub“. Ar dabar jam vadovauti yra lengviau, nes viską žinote užsimerkusi, turite brandų kolektyvą, ar priešingai – sunkiau, nes visų lūkesčiai jums – itin dideli?

– Kai yra įdirbis, tinkama patirtis vadovauti barui, nėra labai sunku. Pirmaisiais metais buvo tikrai sunku – apsimečiau, kad esu labai pasitikinti ir viską žinau, nors buvo ir jaudulio.

– Galite daug šnekėti, kaip jums pavyko sukurti vieną populiariausių kurorto barų, bet pasakykite trumpai: ką laikote savo didžiausiu pasiekimu?

– Buvo sunku, bet verta! Darbas populiariame bare reiškia, kad visas šventes, savaitgalius, poilsį, net laiką su šeima atiduodi barui. Paversti barą sėkmingu reikia labai didelio darbo! Mūsų sėkmė neatėjo per vieną dieną – daug dirbau reklamuodama barą, kūriau įvaizdį. Esu dėkinga savo tėvams, kurie, įkūrę barą, jo vairą patikėjo man – mes visi nuolat kalbamės ir tariamės.

– Ar jau pavyko sukurti savo svajonių barą?

– Manau, kad taip. Esame žinomi visoje Lietuvoje – žmonės pas mus atvyksta ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir užsienio.
Esame žinomi ne tik dėl savo meniu ir kokybės, tačiau ir dėl savo crazy (pašėlusio) Londono tipo aludės vaibo.

– Jūs tokia visada pašėlusi. Matyt, kai kas ne tik į „Resort Pub“, bet ir į Palangą dėl jūsų atvažiuoja – pamatyti jus tokią impozantišką.

– (Juokiasi). Girdžiu – ir neretai – kad kai kurie žmonės atvažiuoja į mūsų barą, nes girdėjo – skaitė ar kur nors matė – apie mane. Sutinku: kaip populiaraus J. Basanavičiaus gatvės baro vadovė, kai kam, matyt, esu ir visos gatvės veidas, nes ji – tokia gyva, įvairiaspalvė, pilna energijos – visai kaip aš (juokiasi). Nesijaučiu nacionaline įžymybe, bet dėmesio aš nebijau. Aš mėgaujuosi juo. Aš tokia! (Juokiasi).

– Sekant jus socialiniuose tinkluose, kyla įspūdis, kad Sandros Kakhiani gyvenime nebūna nė vienos nuobodžios dienos.

– Tikrai taip! Gyventi reikia taip, kad norėtųsi dar. Jeigu aš namuose pastebiu, kad valandėlę esu be jokios veiklos, jaučiuosi tarytum švaistanti laiką ir būtinai griebiuosi ko nors – dirbti, matyti, važiuoti. Mano energija gali nuplėšti baro stogą! (Juokiasi).

– Matau įdomią tatuiruotę – kaligrafiškai parašytą sakinį – ant jūsų krūtinės viršutinės dalies... Ką jis sako?

– (Sandra truputį pasilenkia ir skaito rodydama). Gyventi reikia taip, kad norėtųsi dar. Tai yra mano mamos Astos, kuri yra pašėlusi kaip ir aš, sugalvota frazė. Beje, ji yra parašyta virš mūsų baro. Ji atitinka mūsų visos šeimos gyvenimo filosofiją, kurią mes stengiamės perteikti ir bare, kuriant tokią nuotaiką, atmosferą – vaibą.

– Kai kurie kurorto verslininkai iš maitinimo sektoriaus keiksnoja šią vasarą, kuri nelepino šiluma (kalbėjomės liepos 22 dieną), kai kas ją net pavadino blogiausia per paskutinius 20 metų. Sutinkate?

– Ne, tikrai ne. Mes nei vieną vasarą nesiskundžiame. Šią – irgi ne. Kiekviena vasara mums – gera. Nesuprantu, kaip gali skųstis, jeigu darai, stengiesi, investuoji į verslą, reklamą, žmones. Jeigu sunkiai dirbi, grąžą gauni. „Resort Pub“ skųstis negali – „Resort Pub“ savininkai ir direktorė neverkia! (Šypsosi). Klientų mums netrūksta.

– Vis tik, ne vieną mamą papiktinote, kad nesiūlote vaikiško meniu ir neturite vaikiškų kėdučių...

– Įdomiausia, kad kai kas apie tai rašo kiekvieną vasarą. Iš baro veržiasi trankus rokas, o mamytė nori vaikutį į vidų vestis... (juokiasi). Mes dar truputį atsiliekame nuo pasaulio, nes kai kurie žmonės kartais nesupranta, kas yra „pabas“ ir jo kultūra. Mes esame aludė su geriausiomis Londono aludės – „pabo“ – tradicijomis, smagi vieta su besiliejančiu alumi. Neretai sulaukiame nepelnytų komentarų, nes žmonės atėję į aludę, atsivedę vaikus, tikisi 5* restorano. Tai mes garsiai sakome: esame aludė! Bet neeilinė – net su „didžėjais“, nuostabiu J. Basanavičiaus gatvės panoraminiu vaizdu, atsiveriančiu iš mūsų terasos trečiame aukšte.

– Esate dviejų dukrų (vienai – 15, kitai – 8) mama. Kai žvelgiate į jas, kuo stebitės?

– Viena labiau paveldėjo mano išvaizdą, kita – mano charakterį. Ir kiekvieną dieną mane stebina jų unikalumas – kaip skirtingai jos mato pasaulį, bet abi jį savaip myli. O labiausiai stebina tai, kaip jos pačios mane moko – kantrybės, jautrumo ir tikro nuoširdumo.

– Mūsų interviu prieš 6 metus gyrėte „Resort Pub“ „auksinį“ alų. Ar dar siūlote jį?

– Mūsų „auksinis“ alus gavo antrą gyvenimą – vis dar yra labai populiarus. Mūsų naujovė – mūsų rūkykla lauke. Rūkiname mėsytes – karkutę, šonkaulius, krevetes. Kiekvienas ją gali pamatyti ar užuosti eidamas J. Basanavičiaus gatve, ir žmonėms tai patinka.

– Gyvename laikmečiu, kai dažnam žmogui svarbu žinoti, kur karvytė žolę rupšnojo, ar kur paršiukas bėgiojo. Kitais žodžiais tariant, svarbu tvarumas, pagarba gyvūnui. O jums tai svarbu?

– Taip, svarbu, bet vis tik svarbiausia – kokybiška mėsa. Mes jos parduodame daug – apie 500-600 kilogramų kiekvieną savaitę. Įsivaizduokite, kiek paršiukų ar vištų! Per daugelį metų atsirinkome itin patikimus ir sąžiningus tiekėjus. Tiesa, aš pati nevažiuoju į ūkius ir netikrinu vištytės ar paršiuko gyvenimo sąlygų – tiekėjai tai padaro už mane (juokiasi).

– Ar lengva šiandien pasamdyti tinkamą ir patikimą darbuotoją?

– Tikrai nelengva. Bet mūsų įdirbis ir geras vardas yra mūsų „koziris“. Galiu pasidžiaugti, kad dabar dažniausiai ne aš ieškau darbuotojų, o jie – ypač barmenai, šefai – manęs. Jie žino, kad „Resort Pub“ – geras darbdavys, o atėję pas mus – ilgai mūsų nepalieka. Štai viena mūsų barmenė, Viktorija, išėjo motinystės atostogų – po 8 metų darbo pas mus.

– Regis, šiemet ilgiau ieškojote indų plovėjo?

– Išties, ši pozicija – nedėkinga. Jaunimas nemėgsta tokio darbo, o vyresni žmonės „nepatempia“ intensyvaus krūvio ir ilgų darbo valandų. Ačiū Dievui, kad radau jaunus ir atsakingus žmones šiai pozicijai.

– Kada „Resort Pub“ užsakymą priims robotas, o kepsnį atneš dronas?

– Nuoširdžiai tikiuosi, kad to neatsitiks. Gyvo bendravimo su žmogumi pakeisti neįmanoma. Ta prasme, aš esu konservatyvi.

– Prieš interviu domėjotės, ar būtų galimybė žurnalui kartu su šefu nusifotografuoti. Žinoma, ne kiekvienam šefui tai siūlote. Kuo ypatingas dabartinis?

– Tadas, mūsų šefas – didelė, atskira mūsų „pabo“ istorija. Kartu mes – jau 7 metus, nors jis ir buvo trumpam pabėgęs į Angliją. Džiaugiuosi, kad jis grįžo atgal. Kol jo čia nebuvo, kai kurie klientai, mėgavęsi jo kepsniais anksčiau, jo pasigedo. Apie geresnį šefą „grilistą“ nė svajoti negalėčiau!

– Kada jūs paskutinį kartą turėjote pati atsistoti už baro ar priimti užsakymą dėl to, kad kas nors, tarkime, susirgo?

– Už baro žiemą stovėjau, ir užsakymus salėje esu priėmusi, ir indus esu paplovusi. Per Stintų šventę visada pati dirbu salėje. Kai turi verslą, turi mokėti viską – nuo A iki Z. Man buvo 14 metų, kai mano tėvai barą atidarė, ir aš jame nuolat sukausi, dirbau per vasaros atostogas.
Sąžiningai pasakysiu: jauni žmonės šiandien neretai yra įnoringesni, kai kurie mėgsta patinginiauti, anksčiau jaunimo požiūris į darbą buvo atsakingesnis, labiau suinteresuotas.

– Gyvendama Londone esate neakivaizdžiai baigusi edukologiją, žinau, kad domitės psichologija. Ar tokias žinias pritaikote bare?

– Išties, man jos labai praverčia! Dažniau tenka edukuoti, o kartais – ir pabūti psichologe.

– O kas jus darbe siutina?

– Netvarka bare! Taip pat, kai žmogus neatlieka savo pareigų, ypač kai dėl to sulaukiu skundų iš kitų.

– Apsilanko pas jus „riebūs katinai“, nuomonių formuotojai, maisto blogeriai, kuriems, matyt, norėtųsi ir prie ko nors prikibti, suskambėti. Skaitote recenzijas ir komentarus apie barą?

– Nelėpsiu – seku. Anksčiau į juos jautriau reaguodavau, dabar – mažiau, nes žinau, ką darau, o darome viską mes gerai ir labai gerai, ir mane sunku paveikti.

– Jums atlikta bariatrijos – estetinė skrandžio mažinimo – operacija, apie kurią jūs daug viešai kalbėjote. Dabar neatrodo, kad galbūt jos jums nereikėjo?

– Dėl to nė kiek nesigailėjau. Mano sprendimas buvo teisingas. Kaip ir apie jį kalbėti viešai. Daug žmonių, ypač moterų, prašo manęs patarimų, dalijasi savo išgyvenimais dėl viršsvorio, ir aš visada skiriu joms savo dėmesį.

– Ką Sandra Kahkiani valgo pietums „Resort Pub“?

– Sandra pietums valgo makaronus su trumais (juokiasi).

– O ką brangiam svečiui iš toli rekomenduotumėte bare užsisakyti?

– Visas mūsų meniu – labai geras, bet ypatingam svečiui, neabejotinai, ypač rekomenduočiau mūsų šonkaulius.

– O kur matote „Resort Pub“ artimoje ateityje?

– Plėsimės. Būsime didesni, pastebimesni, pasiūlysime įdomių naujovių. Bet kol kas visko neatskleisiu (šypsosi)...

Nuotraukose: Sandra Kakhiani
Sandra su šefu Tadu
S. Kakhiani: „Paversti barą sėkmingu reikia labai didelio darbo“
„Resort Pub“ interjeras buvo kuriamas žvalgantis į geriausius „pabus“ Londone ir kituose pasaulio metropoliuose

LT-FOTO nuotr.

Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris"

28/09/2025

24/09/2025

20/09/2025

17/09/2025

13/09/2025

06/09/2025

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category