Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris", Palanga (2025)

24/05/2025

Legendinis krepšininkas Gintaras Einikis: „Nuomonės apie save aš jau nepakeisiu, bet dabar esu laimingas“

Linas JEGELEVIČIUS

Iš kažko neseniai išgirdau: „Kažkur dingo Einikis“. Išties, Gintaras Einikis, kretingiškis, vienas geriausių ir tituluočiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų – laimėjo tris bronzos medalius iš eilės: Barselonoje 1992 metais, Atlantoje – 1996 metais ir Sidnėjuje 2000 metais, o 2010 metais, kaip žaidžiantysis treneris, Palangos „Naglio-Adakrio“ klubui padėjęs laimėti NKL čempionatą ir pakliūti į prestižinę LKL lygą, dingo iš naujienų portalų. Nemokamas žurnalas „Lietuvos pajūris“, Palangos laikraščio „Palangos tiltas“ informacinis partneris, nesunkiai rado „Pūkį“ – tokia pravarde buvo žinomas G. Einikis – ir su juo pasišnekėjo.
– Kur esi dingęs?
– (Juokiasi). Ar dar kam nors rūpiu? Niekur nedingau – gyvenu kaip gyvenau. Tik dabar triukšmo mano gyvenime mažiau. Ir tai – labai gerai.
– Rugsėjį švęsi 56-ąjį gimtadienį. Apsenai truputį?
– Gal. Tapau lėtesnis ir tingesnis, nenoriu kaip anksčiau po barus vaikščioti (juokiasi). Norisi ramiau pabūti.
– Rizikuoju, kad išgirdęs klausimą, baigsi pokalbį: „Ar Einiky jau neliko blogiuko“?
– Aš jau nepasikeisiu, nors ir stengiuosi. Turbūt jau aš iki galo nesubręsiu (juokiasi). Dabar žymiai labiau vertinu tai, ką turiu – šeimą, dukrą, vaikščiojimus.
– Jeigu gyvenimą galėtum atsukti atgal, ką jame keistumei?
– Nežinau. Gal kitus kontraktus, kitas šalis žaisti rinkčiausi? Žaidžiau daugiau nei dešimtyje įvairių klubų, dauguma – užsienyje.
– Žaidei net legendiniame Maskvos klube CASK. Prisimenu legendines Kauno „Žalgirio“ kovas su juo 80-ųjų pabaigoje.
– Kai ten žaidžiau, mažai jame tikrų rusų jau buvo. Dauguma – užsieniečiai. Jokios politikos nebuvo.
– Daugiau nei 10 metų žaidei nacionalinėje rinktinėje, gerai pažįsti visas Lietuvos krepšinio legendas. Su kuriais krepšininkais iki šiol bendrauji?
– Su visais tais senaisiais palaikau ryšius. Ir su Rimu Kurtinaičiu, ir Arvydu Saboniu, ir Dariumi Lukminu, Vaidu Jurgilu. Galėčiau vardinti ir vardinti.
– Esi laimėjęs tris olimpinius bronzinius medalius: Barselonoje 1992 metais, Atlantoje 1996 metais ir Sidnėjuje 2000 metais. Ar kuris jų tau yra brangesnis? Kodėl?
– Visi man jie – vienodi. Na, gal paskutinis, iškovotas Sidnėjuje, prie kurio labiau prisidėjau – svarbesnis šiek tiek. Barselonoje buvau epizodinis aikštelėje, Atlantoje daugiau prisidėjau.
– Medalius namuose laikai?
– Ne.
– Dabar Lietuvos krepšinio lygis svarbiausiose tarptautinėse varžybose – Olimpinėse žaidynėse ar Pasaulio čempionatuose – yra smuktelėjęs. Kodėl?
– Neturiu nuomonės šiuo klausimu – viskas priklauso nuo aplinkybių. Gal ką nors Kurtinaitis (Rimas Kurtinaitis, Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės treneris, – aut. past.) pakeis, nes jis – reiklus ir disciplinuotas? Tačiau jis atstovauja vienai kartai, o visi žaidėjai – jau kitai.
– Kai dabar žiūri krepšinį, kokį didžiausią skirtumą matai, lygindamas savo kartos žaidimą ir žaidėjus?
– Aš nebežiūriu krepšinio – man neįdomu. „Žalgirio“ net negaliu žiūrėti, nors turiu galimybę važiuoti į „Žalgirio“ areną ir nemokamai eiti į jų rungtynes – nepatinka man dabartinis krepšinis, kažko jame stipriai trūksta. Dabar visai kitokie greičiai aikštelėje, judesiai kitokie – aš toks judrus ir greitas nebuvau. Dabar mažiau žaidžiama nugara į krepšį.
Žaidėjai dabar žaidžia labai daug rungtynių – Eurolygoje, LKL-e, dar nacionalinė rinktinė laukia kitų. Nežiūriu krepšinio ir dėl to, kad noriu gyventi ramų gyvenimą.
Klaipėdos „Neptūno“ tik rezultatus pasižiūriu, jei ir įjungiu televizorių su rungtynėmis, tai tik garsas eina, aš retai akį užmetu – į areną neinu.
– Ko palinkėtum kiekvienam jaunam krepšininkui?
– Turite dabar puikias sąlygas sportuoti, bet vien talento neužtenka – reikia daug, sunkiai ir kantriai dirbti. Ir būti profesionalesniems nei kad mano kartos krepšininkai.
– Manai, kad tavo kartos žvaigždės – Sabonis, Kurtinaitis ar Chomičius – buvo krepšinio genijai, gimę kartą per šimtmetį?
– Chomičius nebuvo labai talentingas, bet buvo be galo darbštus. Kažkuomet mes abu per Lietuvą važinėjome, darėme vaikams treniruotes, pasakodavome Lietuvos krepšinio istorijas. Aš vaikams rodžiau, kaip kabliu teisingai mesti. Ir dabar yra daug talentų – sunku talentą išmatuoti.
– Legendinis rinktinės masažuotojas Juozukas „Lietuvos pajūriui“ sakė, kad mūsų krepšinio žvaigždės tuo metu mėgdavo kartais prieš varžybas pašėlioti. Patvirtini?
– Visi vyrai buvo atsakingi prieš svarbiausias varžybas. O po jų visko būdavo. Keista būtų, kad jauni vyrai po pergalės užsieny nenueitų alaus išgerti į barą...
– Ar buvai sukaupęs didelį kapitalą – juk turėjai didelius kontraktus, ar ne?
– Dabar visi geriausi žaidėjai – turtingesni, mano laikais kontraktai buvo mažesni, net apgavę yra. Pavyzdžiui, Samaros „Saratov“ man nesumokėjo. Nesakau, kad pinigai – blogai. O mano istorija – žinoma viešai: buvau namą Karklėje pasistatęs, šalia jo – restoraną, bet viską sugadino skyrybos, liko mano pirmai žmonai ir vaikams. Dėl to nesigailiu.
– Moki gyvenime atleisti? Net žmonėms, kurie galbūt tave nuskriaudė?
– Nesu piktas ant nieko. Neprisimenu, kad kas nors mane būtų labai nuskriaudęs... Man viskas gyvenime yra gerai.
– Ką mėgsti laisvalaikiu veikti?
– Nieko. Man gerai būti namuose su šeima, gerą filmą pažiūrėti.
– Žvejoti ar prie jūros vaikščioti nemėgsti?
– Dabar vaikštau daugiau, bet ne prie jūros, o čia, kur gyvenu, Vėtrungės rajone, prie „prūdo“. Nuo 45 minučių iki valandos. Kai leidžia oras, lauke pasimankštinu. Man nebegalioja išsireiškimas: „Nėra blogo oro, o tik bloga apranga“.
– Pastebi, kad kas nors gatvėje pasišnabžda ar parodo pirštais: „Va, žiūrėk, Einikis eina...“
– Tai, aišku, pažįsta. Net nusistebiu, kokio velnio jie dar mane pažįsta? Jau turėtų nepažinoti (juokiasi).
– Kur ieškai dvasinės ramybės?
– Net nežinau... Esu daug motyvacinių knygų – ir apie dvasingumą – skaitęs. Ryškiau prisimenu vieną jų: Robin Sharma „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. Perskaičiau ir kitokių knygų, pavyzdžiui, „Lengvas būdas mesti alkoholį“ (juokiasi).
– Dar iki galo nemetei?
– Su tuo dar labai kovoju, bet pažanga yra. Nemaža. Neslėpsiu: anksčiau baruose gerdavau su savo bendraamžiais, paskui – su savo draugų vaikais. Buvo, kaip buvo.
Dabar net rūkyti esu metęs. Mėnesiais tai dar matuoju.
– Žinau, kad apie tave yra sukurtas serialas „Einikis“. Viskas jame tau patiko? Dar sulauki pasiūlymų sakyti motyvacines kalbas, dalyvauti renginiuose?
– Galėjo būti linksmesnis, bet man po jo tapo kažkaip ramiau... Kaip sakau, viską iš savęs išleidau... Girdėjau, kad žiūrovams jis patiko. Knygos apie save neparašyčiau, bet, jeigu kas nors ją parašytų, ar būtų jos skaitytojų dabar?
– Jau esi senelis, ar ne?
– Dukart toks. Malonus jausmas. Paskutinės anūkės, kuri gimė praėjusių metų pačioje pabaigoje, dar nemačiau (kalbėjomės vasario pradžioje, – aut. past.)
– Tu esi laimingas šiame gyvenimo etape?
– Taip, esu.
– Kokia tavo laimės formulė?
– Gyventi labai nesižvalgant į praeitį. Gerai suprantu, kad apie save daugumos apie mane susidarytos nuomonės aš jau nepakeisiu. Niekada. Tai jau neįmanoma. Nesiruošiu nertis iš kailio, kad tą padaryčiau – gyvenu savo gyvenimą.
– Matau iš tavo įrašų socialiniuose tinkluose, kad aktyviai dalyvauji savo paauglės dukros gyvenime.
– Stengiuosi. Gera būti kam nors reikalingu... Mano tėvas gyvena Palangoje dalį laiko, tai blogai apie mane neparašykite (šyptelėjo).

„Vakarų Ekspreso“ nuotr.

13/04/2025

Restoranas PYO Kaune, Mokslo salos mokslo ir inovacijų centre – įkvepiančioms ir skanioms pažintims

Restoranas PYO įsikūręs Kaune, Mokslo salos mokslo ir inovacijų centre, antrajame aukšte šalia planetariumo kupolo. Tai moderni erdvė, skirta tiek lankytojams po muziejaus ekspozicijų, tiek tiems, kurie ieško įkvepiančios vietos pietums ar desertui su vaizdu
PYO svečius pasitinka ne tik su malonia aptarnaujančio personalo šypsena, bet ir su modernia aplinka, kvapą gniaužiančiu vaizdu į Nemuną bei įspūdingą planetariumo kupolą.

Restoranas kviečia mėgautis šviežiai malta kava, kas rytą kepamais kruasanais, gardžiais desertais, kruopščiai atrinktais gėrimais ir vaisių kokteiliais. Norintiems sočiau, siūlomas meniu, kuriame galite rasti grill patiekalų, salotų bei pasirinkimų mažiesiems lankytojams. Darbo dienomis (11-14 val.) meniu papildo dienos pietų pasiūlymai, kurie puikiai tiks greitam, tačiau skaniam sustojimui.

PYO – ideali vieta laikui su šeima, draugais ar tiesiog jaukiam apsilankymui, pasivaikščiojus Nemuno saloje, nes restorano durys plačiai atvertos tiek muziejaus lankytojams, tiek miestiečiams ir Kauno svečiams.

Norėdami rezervuoti staliuką ar sužinoti daugiau, galite skambinti telefonu: +370 625 92 579

Daugiau informacijos ir naujienų rasite jų Instagram paskyroje.
Tinklapis: www.mokslosala.lt

24/03/2025

Matysime daugiau kareiviškos aprangos, bet pajūryje mirgėkime visomis vaivorykštės spalvomis

Jūsų rankose – dar vienas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Man, jo leidėjui ir redaktoriui, nelengva patikėti, kad jau kitais metais žurnalas minės savo dešimtmetį.

Žurnalas gimė kaip laikraščio „Palangos tiltas“ vasaros priedas.

Atvirai pasakius, jį pavasariui išleidome tokį rubuilį (ne juokas 132 puslapiai!), savo apimtimi labiau tinkantį vasarai.

Siaučiant geopolitinėms audroms ir, matyt, ne vienam žvalgantis mažo namuko Labanoro ar Šventosios miške, mane įkvepia, kad daug – net visai nedidelių verslų – stiprinasi, atsinaujina ir reklamuojasi.

Vadinasi, daugelio mintyse – gyvenimas, o ne gyvavimas ar išgyvenimas.

Esame laisvi ir stiprūs tol, kol neleidžiame baimei mūsų užvaldyti. O skirti daug dėmesio savo saugumui, kai gyvename šalia tokios irzlios kaimynės meškos, turėtų visiems būti natūralu ir suprantama.

Nors karyba man – svetima, o kūryba, suprantama, – artima, rinkdamasis marškinėlius savo nuotraukai naujajame žurnalo numery, ilgai galvos nesukau – išsitraukiau kareiviškus marškinėlius iš spintos.

Jų daug turiu! Matyt, nors dvasioje ir aš esu karys.

Žinoma, poilsiaujant pajūry, Palangoje, Klaipėdoje ar Neringoje, sumirgėkite visomis vaivorykštės spalvomis – čia jūra, čia vėjas, čia gera, čia Kastytis su Jūrate bangą ridena.

Šįkart mūsų viršelio herojus – naujasis Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas. Mėtytas ir vėtytas, svarbiausia – su aiškia uosto strategija. Jau šią vasarą uostas pakvies papramogauti – sekite jo naujienas ir planuokite kelionę į Šventąją.

Naujasis direktorius, istorikas pagal išsilavinimą, daug domėjęsis, koks uostas buvo tarpukariu, „Lietuvos pajūriui“ atskleidė įdomių faktų apie jo praeitį – XVII amžiuje Šventosios uostas konkuravo su Klaipėdos, Karaliaučiaus, Liepojos ir Rygos uostais, čia veikė net laivų dirbtuvės, o prekės iš jo buvo gabenamos į Rytprūsių Gdansko, Anglijos ir kitus uostus.

Ar žinote, kad tarpukario Lietuvos Respublikos vyriausybė buvo suplanavusi plėsti Šventosios miestelį iki 15 tūkstančių gyventojų, kuris, jei plėtra būtų pavykusi, būtų kur kas didesnis nei tik apie 2,5 tūkstančio gyventojų turėjusi tuometinė Palanga?

Žurnalui visuomet ieškau netradicinių ar pamirštų herojų. Šįkart toks – Gintaras Einikis, klaipėdietis, legendinis krepšininkas, trijų olimpinių medalių savininkas.

„Ar aš dar kam nors įdomus?“ – jis paklausė mūsų interviu pradžioje. „Žinoma“, – jam atsakiau neabejodamas.

Esu įsitikinęs, kad nėra nuobodžių žmonių – yra tik nuobodžios istorijos, kurių nemokame deramai papasakoti.

Ačiū, kad skaitote „Lietuvos pajūrį“.

Linas Jegelevičius,
„Lietuvos pajūrio“ leidėjas ir redaktorius

18/02/2025

Chormeisterė Dovilė Kirdaitė: apie pirmą choro vinilo plokštelę Klaipėdoje ir ambicingus Klaipėdos koncertų salės planus

Chormeisterė, edukatorė ir repertuaro formuotoja – nelengva būtų įvardinti, kurią pareigybę Dovilė Kirdaitė įrašytų savo Klaipėdos koncertų salės (KKS) vizitinėje kortelėje pirmiausia. Auganti uostamiesčio karta ją žino kaip įtraukiančių muzikinių edukacijų rengėją, o Koncertų salės lankytojai girdi tai, ką ji parenka su kolegomis formuodama repertuarą. Bet šią akimirką svarbiausiu savo kūdikiu ji vadina šią savaitę melomanus pasieksiančią vinilo plokštelę, kurioje ką tik jubiliejų minėjusio choro „Aukuras“ įrašyta J. Naujalio kūryba.

Kaip prasidėjo Tava kelionė į muzikos pasaulį ir kaip atsidūrei Klaipėdos koncertų salėje?

Atvirai pasakius, niekas negalvojo, kad galiu mokytis muzikos, nes muzikantų šeimoje nebuvo. Buvo tik istorijos, jog prosenelis labai gražiai griežė akordeonu. Tačiau savo pirmos muzikos mokytojos dėka patekau į Kupiškio muzikos mokyklą, kurioje gavau puikius muzikinius pagrindus. Vėliau sekė studijos Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pastarojoje apgyniau chorinio dirigavimo diplomą. Gilinimąsi į profesionalią muziką tęsiau Briuselio Karališkoje konservatorijoje, kur baigiau klasikinį vokalą. Teko stažuotis garsiąjame „La Monnie du Munt“ operos teatre. Visas keliones po užsienio operos teatrus nutraukė pasaulinė pandemija. Jos dėka ne tik grįžau į Lietuvą, bet ir savo profesinį kelią pratęsiau Klaipėdos koncertų salėje. Kartais, vaikščiodama pajūriu, galvoju, kad pandemija – geriausia, kas man nutiko, nes būtent ji mane atvedė į Klaipėdą.

Kokie yra pagrindiniai iššūkiai dirbant chormeisterės pozicijoje ir kaip jie prisideda prie Tavo kūrybinio augimo?

Didžiausias iššūkis – išgirsti atlikėjus. Bet ne tik kaip dainuoja, o ir kaip jaučiasi. Keistas tas instrumentas – balsas – jis nėra kaip violončelė, trimitas ar fortepijonas: atėjai, susiderinai ir muzikuoji. Balsas turi būti pailsėjęs, o pats atlikėjas – puikios nuotaikos. Chorą sudaro daug skirtingų ne tik balsų, bet ir asmenybių. Labai reikšminga yra darna: balsų ir žmonių. Todėl man reikšminga puoselėti draugiškų, bet kartu ambicingų žmonių bendruomenę, kurioje gera muzikuoti, tobulėti ir siekti profesinių aukštumų. Manau, kad kiekvieno choro atlikėjo įsitraukimas ir prisidėjimas prie meninių programų sudarymo ir bendras kolektyvo bendruomeniškumas – pirmas raktas į kolektyvo sėkmę.

Kaip gimsta idėjos programoms ir kokie pagrindiniai kriterijai lemia repertuaro pasirinkimus?

Pasaulyje yra tiek genialių kūrinių, kuriuos gali klausytis kiekvieną dieną ir jie nereikalauja nei specialaus išsilavinimo, patirties, užtenka noro klausytis ir taip pailsėti, atsigauti. Man kiekviena nata yra emocijos, kurias patiriame.
Planuodama Klaipėdos koncertų salės repertuarą galvoju ne tik apie tuos, kurie čia nuolat lankosi, bet ir apie tuos, kurie tik dabar pažįsta šią muzikinę erdvę. Mūsų klausytojas KKS visada atras: profesionalumą, netikėtumą, įvairovę. Man labai pasisekė, kad šioje repertuaro dėlionėje mane lydi Jurgita Skiotytė-Norvaišienė. Ji puikiai žino, kaip diriguoti renkantis programas, kad ir vaikai, ir suaugusieji atrastų savo natą.

Taip pat esi edukatorė. Kas yra svarbiausia šioje veikloje? Ir kodėl, Tavo manymu, edukacijos sulaukia tokio didelio įvertinimo?

Edukacijoje svarbu įkvėpti – tiek mažus, tiek suaugusius. Manau, kad mano edukacijos vertinamos dėl jų interaktyvumo, įsitraukimo ir gebėjimo paprastai paaiškinti sudėtingus dalykus. Kiekvieną edukaciją stengiuosi paversti unikaliu patyrimu. Man svarbu parodyti, jog klasikinė ar šiuolaikinė muzika yra nepaprastai spalvinga ir tikrai nėra tokia sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kaip jautiesi būdama KKS 20-mečio ir „Klaipėdos muzikos pavasario“ 50-mečio dalimi?

Šie metai KKS – ypatingi, jubiliejai, kai labai svarbu padėkoti visiems, užauginusiems tiek seniausią Lietuvoje klasikinės muzikos festivalį, tiek Klaipėdos koncertų salės vardą. Atėjusi čia dirbti perverčiau koncertų salės archyvą ir negalėjau patikėti, kokių pasaulinių premjerų čia jau buvo įvykę. Didžiulė padėka buvusiems vadovams ir dabartiniam Klaipėdos koncertų salės direktoriui Tadui Grabiui – jis palaiko ir sudaro galimybes generuoti visiškai naujas idėjas.
Jubiliejinėje programoje pristatysim labai aukšto lygio bei nepaprasto grožio programą. Klausytojus džiugins dešimt įsimintinų koncertų, kuriuose dalyvaus žymiausi Lietuvos orkestrai ir solistai. Vienas iš pagrindinių akcentų – grįžimas prie pirminės „Klaipėdos muzikos pavasario“ idėjos – festivalyje pasirodys didelių sudėčių kolektyvai.

Papasakoki, kaip kilo idėja „Aukuro“ vinilui?

Pernai buvo minimas Lietuvos dainų šventės šimtmetis. Kartu su meno vadovu Tomu Ambrozaičiu norėjome įprasminti ir prisidėti prie Dainų šventės šimtmečio sukakties. O taip pat įamžinti vieną iš pirmosios šventės vyriausiųjų dirigentų – Juozą Naujalį ir jo kūrybą. Tad Klaipėdos choro „Aukuras“ vinilinė plokštelė yra ne tik įprasminanti Lietuvai svarbią šventę, bet ir – unikali reprezentacinė uostamiesčio dovana melomanams, papildysianti jų kolekcijas aukščiausios kokybės muzikos įrašu. Vinilinę plokštelę pirmiesiems pristatysime šių metų Knygų mugės lankytojams!
Kaip įsivaizduoji KKS ateitį ir savo vietą joje per artimiausius metus?
KKS – vienas svarbiausių aukšto meninio lygio centrų Lietuvoje. Mano tikslas – kurti inovatyvias programas ir dar labiau įtraukti publiką į muzikos pasaulį. Tikiu, kad tik laiko klausimas, kada visi didesnių ar mažesnių miestų melomanai jeigu dar nežino tikrai sužinos, kur Klaipėdoje yra Šaulių g. 36, ir kodėl verta čia užsukti.

Apie iššūkius Klaipėdos koncertų salėje ir svajones, susijusias su atgimstančiu choru „Aukuru“, su Dovile Kirdaite kalbėjosi KKS rinkodaros vadovė Gidonė Vaitkuvienė

17/02/2025

Žinoma Klaipėdos psichiatrė Veronika Žalimienė ryžosi permainoms – atidarė savo kliniką

Linas JEGELEVIČIUS

Žinoma Klaipėdos psichiatrė Veronika Žalimienė per beveik 37 metų darbo laikotarpį išklausė tūkstančius istorijų – liūdnų, tragiškų ir net labai asmeniškų, tačiau jai didžiausią profesinį pasitenkinimą teikia kartu su pacientu iškovotos bendros pergalės ar laiku suvaldyti, regis, neišvengiami pralaimėjimai – asmeniniame ir/ar profesiniame gyvenime.
Sukaupusi milžinišką patirtį, V. Žalimienė prieš kelerius metus ryžosi didelėms permainoms savo profesiniame gyvenime – įsteigė savo vardo psichiatrijos kliniką uostamiestyje.
„Ne taip paprasta išdirbus vienoje vietoje beveik visą savo gyvenimą, staiga viską keisti, bet viskas tapo taip vienoda, monotoniška, tad toks mano sprendimas buvo apgalvotas“, – sprendimą „Lietuvos pajūriui“ paaiškino gydytoja.
Psichiatrijos ligoninėje, kuri dabar vadinasi Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialu, V. Žalimienė išdirbo daugiau nei 30 metų.
Vis tik ji pripažįsta, kad privatų kabinetą įkūrė dar neturėdama minčių jį palikti.
„Atsirado ir stiprėjo noras bei ambicija paįvairinti savo darbo pobūdį, geriau realizuoti savo sukauptą patirtį, o kartu – ir save“, – sakė V. Žalimienė, kuri taip pat konsultuoja ir nuotoliniu būdu.
Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir pasaulyje daugėja kai kurių psichikos sutrikimų – depresijos, elgesio sutrikimų, panikos.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad per gyvenimą psichikos sutrikimus bent kartą patiria maždaug kas trečias išsivysčiusių šalių gyventojas.
Paklausta apie savo vardo klinikos privalumus, V. Žalimienė sakė: „Pas mane nėra eilių, priimu tą pačią savaitę, pas mane nesusitinka atėję žmonės – yra užtikrinamas konfidencialumas. Kai kuriems pacientams tai yra labai svarbu. Beje, aš dirbu nuotoliu, tai labai aktualu žmonėms, kurie po konsultacijos išvyksta toliau dirbti į užsienį“.
Patekti pas žinomą psichiatrę net nereikia siuntimo – ji gydo anonimiškai, o jos ilgametė patirtis leidžia aprėpti visą psichiatrinę patologiją.
„Per pirmąją konsultaciją bus atidžiai įsigilinama į jūsų problemą ir ji bus išanalizuota. Išanalizavę problemą, kartu ieškosime tinkamo sprendimo. Suradę išeitį, ją atidžiai aptarsime ir apsvarstysime visus jos galimus variantus – padėsime Jums atsistoti ant kojų ir gyventi laimingai toliau“, – sako V. Žalimienė.
Esant būtinybei, pasitelkiamas psichologas konsultacijai ar tyrimams atlikti. Psichologas dirba kartu su gydytoja.
V. Žalimienė taip pat turi daug patirties su gerontologiniais, priklausomybę nuo alkoholio, kitas priklausomybes turinčiais pacientais.
Be savo pagrindinio darbo psichiatrijos ligoninėje gydytoja visada turėjo papildomų pareigų: dėstė psichiatrijos kursą būsimoms slaugytojoms, vėliau ir gydytojams rezidentams, dirbo poliklinikinį darbą ne tik Klaipėdoje, bet ir Plungės klinikoje „Inesa“.
Šiuo metu ji dar dirba ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro įkurtame Psichiatrijos centre.
„Žmogus neretai paveldi polinkį susirgti tam tikra psichikos liga, tačiau tai, ar ji atsiras, dažnai lemia nepalankūs psichologiniai bei socialiniai veiksniai, todėl labai svarbu reaguoti į elgesio pokyčius, kalbėti apie tai, kas neramina ir/ar blogina gyvenimo kokybę, santykius“, – sako žinoma gydytoja.
Jos sūnus taip pat pasirinko psichiatro profesiją!
„Tai buvo jo pasirinkimas“, – šypteli pašnekovė.
Savo žinias gydytoja nuolat tobulina seminaruose bei kongresuose Lietuvoje bei užsienyje.
Anot jos, naujienos iš tarptautinių kongresų ir dalijimasis patirtimi psichikos sveikatos specialistams skirtuose renginiuose leidžia plačiau pažvelgti į kiekvieną patologiją ir atvejį.
„Atsiranda naujų vaistų, kurie leidžia kokybiškiau suteikti paslaugą, suteikia vilčių net sudėtingais atvejais. Naujas žinias, taip pat inovatyvius gydymo būdus taikau savo pacientų gydyme,“ – sakė V. Žalimienė.
Gydytoja džiaugiasi, kad apsilankymai pas psichiatrus, psichologus bei psichoterapeutus jau nėra gėda ar stigma kaip anksčiau.
„Žmonės suvokia, jog jiems reikia pagalbos ir nebijo kreiptis. Dažnai nuoširdus pokalbis su specialistu, parodomas rūpestis, supratimas padeda pagalbą paversti realia ir labiau veikiančia,“ – sakė ji.
„Visada nuoširdžiai džiaugiuosi, kai sužinau, kai žmogus, su kuriuo bendravau ir bandžiau padėti, įveikė savo problemą ar „susidraugavo“ su ja taip, kad ji jam ar jai daugiau netrukdo – neblogina gyvenimo kokybės, jo santykių ar profesinės kvalifikacijos“, – išlydėdama „Lietuvos pajūrį“ šypsojosi V. Žalimienė.
Su gydytoja susisiekti geriausia telefonu 0 650 37071 arba el. paštu [email protected]

Algirdo Kubaičio nuotr.

08/03/2024

Dalinuosi smagia naujiena: išėjo naujas NEMOKAMO, pajūriui skirto žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris, kurio žvalgykitės visose aktyviose vietose Palangoje, Klaipėdoje, Kretingoje, Neringoje, taip pat Vilniuje!

Mano pažintis su šio žurnalo numerio herojais, Živile Paulikaite-Harpon ir jos prancūzu vyru Marie-Joseph – jis manęs paprašė jį vadinti tiesiog MJ pagal pirmąsias vardo raides – bei judviejų dvyniais, Abigail ir Axel, buvo tiesiog nuostabi. Nuo pat pradžios!
Jie abu tech gigantus, LinkedIn ir Google, iškeitė į nuosavą verslą – Donutz Digital – nuostabioje Klaipėdoje. Donutzy pora, Živilė ir MJ, padės jūsų verslui rasti prekybos partnerius ir stipriai padidinti jūsų verslo matomumą Google, LinkedIn, Facebook – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje!

Interviu Palangoje su prabangaus NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturčiu Pauliu Gebrausku man taip pat labai įsiminė! Paulius toks – kitoks: spindinčiomis akimis, tylokas, kuklus, paprastas, į tarptautinę konferenciją Palangoje jis atvyko su didžiausiu savo turtu: žmona Inga ir judviejų keturiais vaikais.
„Prabangus būstas – ne kvadratiniai metrai, o gyvenimo stilius“, – sako jis.

Nors Lietuva vadina save jūrine valstybe, tikrovėje ji neatitinka netgi elementariausių Europos Sąjungos direktyvų. Viena iš jų – kas 50 km turėti įrengtus uostelius, į kuriuos, pavyzdžiui, audros metu, galėtų įplaukti mažesni Baltijos jūros laivai.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė „Lietuvos pajūriui“: „Esu optimistas ir matau, kad Šventosios uosto ledai jau yra pajudėję. Mūsų tikslas – statybą pradėti jau šiais metais.“
Neabejoju, kad taip ir bus!

Legendinis masažuotojas Juozukas, trumpai dirbęs Palangos „Olimpe“, prisipažino „Lietuvos pajūriui“: „Mane tais laikais vadino mafijos tėvu, nes Sabonio, Chomičiaus ir Kurtinaičio brangenybes saugodavau“.
Chm, o kurie krepšininkai šėldavo iki paryčių? Juozas išplepėjo viską!

Gyvenime bėdų nėra. Ne kartą viso pokalbio metu „Lietuvos pajūriui“ kartojo palangiškė Aistė Viskontė, su vyru Renaldu auginanti be rankyčių ir kojyčių gimusią dukrytę Sofiją. Žvelgdama į šios moters šypseną ir švytinčias akis jauti, kad ji – tikrai laiminga moteris.

Kaip vienas kaunietis atsidūrė Palangoje? „Cherchez la femme (ieškok moters)!“ – išgirdęs „Lietuvos pajūris“ klausimą, juokėsi populiariu prancūzišku posakiu prabilęs medicinos daktaras, burnos chirurgas ir DR odontologijos klinikos Palangoje įkūrėjas Regimantas Simuntis.

Pajūrio sostinėje – Palangoje – duris atvėrė estetinės medicinos klinika „PERFECTUS CLINICA“. Dermatologinių, plastinės chirurgijos, kosmetologinių ir estetinės medicinos procedūrų gausa dabar gali džiaugtis ir pajūrio gyventojai bei svečiai. Jie – taip pat „Lietuvos pajūris“ turinio dalis.

Palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas „Lietuvos pajūriui“ sakė: „Dar mokyklos suole nepasižymėjau drausmingumu, tad ir balsuojant Seime ne visada balsuoju taip, kaip prašoma.“

O jo kolegai iš Neringos, Andriui Bagdonui, svarbu, kad valstybė pagarbiai žiūrėtų į šalies gerovę kuriančius verslus.

Tuo tarpu generolas, dabar parlamentaras Arvydas Pocius „Lietuvos pajūriui“ kalbėjo apie didelius saugumo iššūkius: „Si vis pacem, para belum“ („Nori taikos, ruoškis karui“)

Žurnalo ilgamečiai bičiuliai yra Palangos viešbučiai „Žilvinas Hotel Palanga“ ir „Gabija“, Palangos ir Klaipėdos restoranas „Senoji Hansa“, ypatingasis restoranas „grás“, „pabas“ „Resort Pub“, NT plėtotojas UAB „Lumont.“

Smagių įspūdžių skaitant ar nors sklaidant naująjį nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numerį!

23/11/2023

Shop by Marcini produktai – tokie, kuriuos jūsų augintiniai pirktų, jei turėtų kredito kortelę!

Mūsų parduotuvė Shop by Marcini yra unikalus šunų parduotuvės konceptas, teikiantis aukštos kokybės, unikalius ir rinkoje išskirtinius produktus.

Tiesiog esame nišinė parduotuvė, kuri siūlo produktus, kurių nėra kitose Lietuvos parduotuvėse. Tai suteikia unikalią vertę mūsų klientams, kurie ieško aukštos kokybės ir unikalumo savo augintiniams.

Strudel & Friends šampūnas – produktas, kurio mums dar trūksta vietinėje rinkoje. Tai – 100% natūralus šunų šampūnas su subtiliu aromaterapiniu mėtų ir citrinžolės kvapu. Šampūnas tinka net jautrios odos šunims, kuriems reikia ypač švelnios ir mylinčios priežiūros.

Šampūnas specialiai sukurtas šunų odos pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą).

Šampūnas garantuoja subalansuotą valymą be jokio odos dirginimo ir tuo pačiu palaiko natūralų odos mikrobiomą, o odą maitina.

Strudel & Friends šampūnas, visų pirma, išsiskiria unikalia švaria sudėtimi, kuri yra labai švelni ir tinkama dažniau maudyti šunis. Šampūnas yra pilnas natūralių veikliųjų medžiagų, kurių dėka jūsų keturkojo draugo oda atrodo sveika, o jo plaukai žvilga.

Šią labai koncentruotą emulsiją su šunų odos pH vertėmis sudaro šie organiniai ingredientai: šilko ekstraktas, ryžių baltymai, pantenolis, aminorūgštys ir neem aliejus.

Shop by Marcini pavadėliai ir antkakliai unikalūs – rankų darbo, pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų, turi specialių dizaino elementų. Mūsų asortimente gali būti tiek funkcionalūs, tiek stilingi pavadėliai bei antkakliai, kurie atitinka tiek šeimininkų, tiek šunų poreikius.

Padarykite savo kasdienius pasivaikščiojimus nepaprastus!

Shop by Marcini įsipareigoja jūsų augintinių sveikatai ir mitybai. Mes suprantame gyvybiškai svarbų mitybos vaidmenį jų bendrai gerovei. Štai kodėl mes siūlome platų, sveikų ir maistingų skanėstų, pagamintų iš geriausių natūralių ingredientų, asortimentą. Visi jie – kruopščiai atrinkti ir ištestuoti.

Tiesiog kiekvienas mūsų produktas yra sukurtas atsižvelgiant į jūsų augintinių sveikatą – juose gausu maistinių medžiagų, kurių jūsų keturkojui draugui reikia.

Palepinkite savo šunį skaniais, traškiais užkandžiais juostelių pavidalu. Tai – lengvai virškinamas užkandis, kuriame yra vertingų mineralų, pavyzdžiui, geležies ir fosforo. Be to, juos galima pasirinkti vairių skonių ir rūšių. Be konservantų, be dirbtinių dažiklių, be skonio stipriklių.

Shop by Marcini rasite aukštos klasės šunų rūbelių, kurie yra išskirtinės kokybės, dizaino ir funkcionalumo. Pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų, kurios ne tik suteikia šiltumo jausmą jūsų augintiniui, bet ir pabrėžia jo stilių ir eleganciją. Rūbai yra pritaikyti skirtingiems orams, vandeniui yra atsparūs, be to, šilti, lengvi ir atspindintys naujausias mados tendencijas.

Shop by Marcini suteikia galimybę šunų savininkams rasti unikalius, aukštos kokybės ir madingus rūbelius savo šuniui, kurie atitinka jų poreikius ir stilių.

Suteik savo augintiniui gyvenime gyvesnių spalvų!

Sakome, kad Shop by Marcini produktai – tokie, kuriuos Jūsų augintiniai pirktų, jei turėtų kredito kortelę!

Mus rasite:

Instagram : https://www.instagram.com/shop_by_marcini/
Interneto puslapis: https://marcini.eu
Facebook: https://www.facebook.com/shopbymarcini/

17/08/2023

Nomeda Kazlaus: „Gyvenimo esmė – ne naujas mobilusis telefonas, krūva madingų rūbų ar dar vienas nuostabus vakarėlis“

Linas JEGELEVIČIUS

Paklausta, ar jos širdis dabar laisva, Nomeda Kazlaus, lietuvių operos žvaigždė, vienintelė lietuvė, dainavusi pasaulyje pagrindinius vaidmenis su XX amžiaus operos legenda Montserrat Caballe, televizijos laidų autorė, vedėja, prodiuserė, vokalo profesorė, žodį sekundėlę tramdo lūpose ir nušvinta šypsena: „Taip, esu.“ Bet tai – netiesa: Nomeda yra įsimylėjusi visą pajūrį, ypač Palangą. „Klaipėdoje gyveno mano močiutė Onutė, ir aš vasaras praleisdavau joje arba Palangoje. Pajūryje aš pasikraunu (energijos), „persikraunu“, kai reikia. Nors daug keliauju į šiltuosius kraštus, tačiau būtent Baltijos jūros gelmė ir šaltis mane visada pajūry atgaivina“, – išskirtiniame pokalbyje nemokamam pajūrio žurnalui „Lietuvos pajūris“ sakė Nomeda. Skaitykite visą interviu www.pajuriozurnalas.lt

Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris"

24/05/2025

13/04/2025

24/03/2025

18/02/2025

17/02/2025

08/03/2024

23/11/2023

17/08/2023

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category