Interneto Žiniasklaidos Asociacija

05/11/2025

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkė Lina Bušinskaitė, reaguodama į tai, kad asociacijos nariui – naujienų portalui DELFI.lt – kai kurios valstybės institucijos užuot suteikusios žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnas Milašius prašomą informaciją išplatina pranešimus žiniasklaidai ir net neatsako į pateiktus klausimus, tvirtina, jog tokia praktika yra netoleruotina.

🔎Pasak jos, valstybės institucijos ne tik turi, bet ir privalo teikti informaciją visoms mūsų šalies žiniasklaidos priemonėms.

„Valstybės institucijos yra išlaikomos iš visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų, tad labai svarbu skaidrumas, atskaitingumas prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės, galima sakyti, yra tarpininkai tarp valstybės institucijų ir visuomenės. Taip buvo, yra ir bus demokratinėse visuomenėse", - sako Lina Bušinskaitė.

Būtent todėl, pasak jos, labai svarbu kurti ryšį, bendrauti, bendradarbiauti, teikti informaciją, atsakyti į klausimus žiniasklaidai, net kai jie būna nepatogūs ar kitokių norėtųsi. Žiniasklaidos atstovai, žurnalistai atlieka savo tiesioginį darbą informuodami visuomenę. Įvertinus visa tai kviečiame institucijas bendrauti, bendradarbiauti ir teikti informaciją redakcijoms, kurios atlieka savo darbą, siekdamos informuoti visuomenę.

„Išplatinti pranešimą žiniasklaidai užuot atsakius į pateiktus žurnalistų klausimus nėra įprasta ir normali praktika“, – teigė L. Bušinskaitė.

Janonis, Arūnas Milašius, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Kęstutis Cemnolonskis 💛💚❤️

DELFI.lt straipsnio nuoroda – komentaruose 📌

09/10/2025

📌 IŽA kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą dėl augančios konkurencinės nelygybės tarp Lietuvos žiniasklaidos ir globalių platformų („Meta“, „Google“, „TikTok“).

💬 Komitetas sureagavo – surengta diskusija apie informacijos kokybę socialiniuose tinkluose, reklamos rinkos pokyčius ir viešųjų lėšų skaidrumą.

🛠️ Po diskusijos nuspręsta sudaryti specialią darbo grupę, kuri ieškos teisinių sprendimų šiems iššūkiams spręsti.

„Skaitmeninės platformos tapo neatsiejama informacijos sklaidos dalimi, tačiau jų veikla Lietuvoje dažnai vykdoma be proporcingo mokesčių prisidėjimo. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų subalansuoti konkurencinę aplinką ir užtikrinti, kad vietinė žiniasklaida išliktų gyvybinga bei nepriklausoma“, – teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

„Reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp nelygiaverčių rinkos žaidėjų – tradicinės vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių kompanijų, kurios vykdo veiklą Lietuvoje, ir, žinoma, informacinį saugumą“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

📣 IŽA siūlymai:
– stiprinti kovą su dezinformacija;
– skirti daugiau lėšų Medijų rėmimo fondui;
– įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį;
– suteikti VIEA nacionalinio pranešėjo statusą.

⚖️ Tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją, apsaugoti nepriklausomą žurnalistiką ir stiprinti informacinį saugumą Lietuvoje.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/seimo-kulturos-komitete-diskusija-del-ziniasklaidos-konkurencines-aplinkos-ir-informacijos-kokybes-socialiniuose-tinkluose-120159252

29/09/2025

Tarptautinis forumas „Informacinis karas: kuo atsišaudome?“ šiandien sukvietė ekspertus iš Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos aptarti kovos su dezinformacija priemones. Forumo iniciatorės, Seimo narės Daivos Ulbinaitės nuomone, dezinformacija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl būtini griežtesni įstatymai, stipresni nacionaliniai įrankiai ir nuolatinis informacinio raštingumo ugdymas.

Forume dalyvavęs IŽA pirmininkės pavaduotojas Ričardas Slapšys pabrėžė patikimos interneto žiniasklaidos svarbą socialinių tinklų melagienų fone:
„Tradicinei žiniasklaidai vis sunkiau konkuruoti su socialiniais tinklais, kur bet koks turinys kuriamas už minimalias lėšas, o patikima ir objektyvi žiniasklaida nuolat sulaukia įvairių teisėkūros iniciatyvų, kurios tiesiogiai daro neigiamą įtaką jos pajamoms, tačiau poveikio vertinimas ar konsultacijos su rinka – ignoruojamos“, – Seime sakė Ričardas Slapšys.

IŽA atstovas taip pat paragino parlamentarus didinti Medijų rėmimo fondo finansavimą, kad objektyviai žiniasklaidai būtų lengviau kvėpuoti, bei sugrįžti prie Skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuris suvienodintų didžiųjų tarptautinių technologijų kompanijų ir Lietuvos ūkio subjektų mokestinę naštą.

Lietuvos Respublikos Seimas, Interneto Žiniasklaidos Asociacija

26/09/2025

Interneto Žiniasklaidos Asociacija sveikina savo narį DELFI.lt su svarbia pergale Klaipėdos apygardos teisme, kuris priėmė itin reikšmingą Lietuvos žiniasklaidai sprendimą – pripažinta, kad prieš „Delfi“ redakciją buvo taikomas SLAPP, t. y. strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo!

Tai yra jau antras teismo sprendimas šioje byloje, palankus žurnalistams.

IŽA pirmininkės Lina Bušinskaitė teigimu, strateginiai sisteminiai ieškiniai prieš redakcijas ir žiniasklaidos atstovus yra pavojinga praktika, nes taip siekiama nutildyti žurnalistus, apriboti viešąją diskusiją ir įbauginti redakcijas.

„Būtent todėl šis antrosios instancijos teismo sprendimas yra labai svarbus laimėjimas ne tik Delfi redakcijai, bet ir visai žiniasklaidos bendruomenei, formuojant naują praktiką Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad redakcija nenusileido, gynė savo tiesą, pagrindines demokratijos vertybes ir nenustojo tikėti, jog bus toks laimėjimas“, – sako Lina Bušinskaitė.

Pasak jos, tokie veiksmai, kai sisteminiais teisiniais ieškiniais yra užverčiamos redakcijos, prieštarauja demokratijos principams ir žiniasklaidos laisvei.

Džiaugiamės, kad Lietuvos teismai pradeda formuoti aiškią praktiką, kuri užkirs kelią piktnaudžiavimui teisinėmis priemonėmis.

„Vakar Klaipėdos apygardos teisme kartu su savo redakcija pasiekiau labai svarbią pergalę. Teismas pripažino, kad prieš mane ir prieš „Delfi“ redakciją taikoma SLAPP. Ir tai jau antras man palankus teismo sprendimas. Ši pergalė svarbi ne tik mums, bet ir visai Lietuvos žurnalistų bendruomenei – formuojame labai svarbų precedentą“, – savo socialinio tinklo Facebook paskyroje sako DELFI.lt žurnalistas Tomas Janonis.

Šis sprendimas – žingsnis į priekį ginant žiniasklaidos laisvę ir viešąjį interesą Lietuvoje. Tai yra signalas, kad bandymai įbauginti žurnalistus per teismus nebus toleruojami.

Sveikiname DELFI.lt komandą ir visą žurnalistų bendruomenę!

Ačiū už paramą Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Žurnalistų straipsniais nepatenkinti jų herojai kartais bando juos nutildyti įklampindami brangiuose ir daug nervų kainuojančiuose teismo procesuose – tai įvardinama SLAPP ieškiniais. Su tokia situacija susidūręs „Delfi“ žurnalistas Tomas Janonis džiaugiasi, kad teismas vėl priėm...

18/09/2025

📢 IŽA kreipėsi – institucijos reaguoja!
Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir ministerijas, ragindama subalansuoti žaidimo taisykles skaitmeninėje erdvėje. 💬
✅ Vyriausybės kanceliarija jau pavedė ministerijoms įvertinti siūlymus ir rengti pasiūlymus Vyriausybei.
🌐 Globalios platformos keičia informacijos vartojimą, o vietinė žiniasklaida praranda matomumą ir pajamas. Melagienos, AI generuotas turinys ir algoritmų iškraipyta konkurencija kelia grėsmę kokybiškai žurnalistikai.
🛡️ IŽA siūlo:
🔹 Įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį globalioms platformoms;
🔹 Plėsti pelno mokesčio bazę ir taikyti minimalų efektyvųjį tarifą;
🔹 Stiprinti informacinį saugumą ir remti nepriklausomą žiniasklaidą.
🎯 Tik sisteminiai sprendimai gali užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir apsaugoti demokratiją.
📎 Daugiau apie kreipimąsi:

Reaguodama į tai, Vyriausybės kanceliarija pavedė atsakingoms ministerijoms įvertinti asociacijos siūlymus rengiant pasiūlymus Vyriausybei.

03/09/2025

🎯 Kodėl vis daugiau žmonių renkasi skaitmeninę naujienų prenumeratą?
Tai ne tik patogumas, greitis ar išskirtinis turinys – tai sąmoningas sprendimas remti kokybišką ir nepriklausomą žurnalistiką.

📬 Paulius Tamulionis vertina operatyvumą ir galimybę gauti išskirtinį turinį be reklamos.
📚 Kęstutis Gečas pabrėžia, kad prenumerata padeda nepasimesti informacijos gausoje.
🏁 Benediktas Vanagas ieško konkretaus ir vertingo turinio – greitai ir tiksliai.
🎭 Haroldas Mackevičius kasdien seka naujienas ir tiki, kad gera žiniasklaida turi būti remiama.
🌍 Mykolas Katkus mato prenumeratą kaip būtinybę kokybiškai žiniasklaidai išlikti ir kurti savo veidą.
🎤 Jogaila Morkūnas informacijos nevadina pramoga – tai jo darbo įrankis, kurį renkasi sąmoningai.

💡 Skaitmeninė prenumerata – tai investicija į žinias ir demokratiją.

FOTO: Iš asmeninių archyvų ir DELFI/Karolina Pansevič
https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/kodel-ziniasklaida-prenumeruoja-haroldas-mackevicius-jogaila-morkunas-ir-kiti-zinomi-zmones-120143812

01/09/2025

Praėjusį savaitgalį šurmuliavęs diskusijų festivalis „Būtent!“ subūrė daugiau nei 1500 pašnekovų į beveik 300 diskusijų, vykusių net 27 scenose.
Tai vienas didžiausių intelektualių pokalbių renginių Lietuvoje, skirtas skatinti įsiklausymo kultūrą ir diskusijas apie svarbiausias visuomenės, politikos, verslo ir technologijų temas. Tarp dalyvių buvo ir Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), kurios pirmininkė Lina Bušinskaitė dalyvavo diskusijoje apie dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninės žiniasklaidos santykį.
Diskusijoje Lina pasidalino, ką asociacija jau yra nuveikusi šioje srityje ir kokius planus turi ateičiai.
Ačiū Lietuvos žurnalistų sąjungos narėms Daivai Žeimytei-Bilienei ir Gretai Ališauskaitei-Bagušauskienei už kvietimą dalyvauti diskusijoje.
Diskusiją moderavo Goda Raibytė-Aleksa, o joje dalyvavo Ina Zurkuvienė, Mykolas Katkus ir Agnė Mikštienė.
Laukiame kitų metų ir naujo festivalio „Būtent“! 😊

04/08/2025

„Tikroji žurnalistika – kaip gera mašina. Nori gerai važiuoti – turi investuoti. Vartotojas gali su tuo nesutikti ir pykti, bet pasirinkimas jam paliktas. Renkiesi pats. Ir nors mokestis negarantuoja tobulybės, kokybės bent jau gali reikalauti. Priešingu atveju tegali pasakyti – „norėti nedraudžiama“.“

Tokios, kuri turi konkretų adresą, konkrečią atsakomybę: „Tai – klasika, tai yra save pateisinusi ir apgynusi tradicija. Ir niekada nebuvo klausiama, ar reikia susimokėti už tokią atsakomybę“.

17/07/2025

Šiuolaikinėje informacijos eroje, kai naujienos pasiekia akimirksniu, o socialiniai tinklai perpildyti nuomonių, komentarų ir dažnai – melagienų, noras gauti patikimą, patikrintą informaciją tampa vis aktualesnis. Žiniasklaida šiandien išgyvena esminį virsmą, todėl vis daugiau tradicinių pasaulio leidinių atsisako nemokamo turinio modelio ir pereina prie prenumeratos pagrindu veikiančių sistemų. Tai nėra tik finansinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis išlaikyti žurnalistikos kokybę, nepriklausomybę ir atsakomybę.

Šiuolaikinėje informacijos eroje, kai naujienos pasiekia akimirksniu, o socialiniai tinklai perpildyti nuomonių, komentarų ir dažnai – melagienų, noras gauti patikimą, patikrintą informaciją tampa vis aktualesnis. Žiniasklaida šiandien išgyvena esminį virsmą, todėl vis daugiau tradi...

10/07/2025

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs griežtas azartinių lošimų reklamos draudimas išlieka dėmesio centre, nes, kokios žiniasklaidai bus jo įgyvendinimo pasekmės, vis dar neaišku. Apie tai diskusijos "virė" LRT radijo laidoje "Pakeliui su klasika", kur dalyvavusi IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pastebėjo, kad galimo neigiamo poveikio rinkai vertinimo svarstant šį teisės aktą Seime nebuvo, nors IŽA pristatė rinkos, medijų ir reklamos tyrimų bendrovės KANTAR duomenis, kad minėtą reklamą transliuojančios žiniasklaidos priemonės per metus sulaukia 11-14 mln. Eur pajamų, tad neišvengiamai šios priemonės patirs praradimus, tačiau jų dydis, greičiausiai, paaiškės tik metų gale. Lina taip pat pasidžiaugė, kad šį įstatymą priėmęs praėjusios kadencijos Seimas visgi numatė ir dalinę reklamos netekčių kompensaciją - trejus metus po 4 mln. Eur. Tiesa, ši Medijų rėmimo fondo valdoma programa vis dar nėra patvirtinimas, tad nuogąstaujama, kad pagal ją turinio projektus turėsiančios įgyvendinti žiniasklaidos priemonės gali susidurti su laiko stoka, jei šie sprendimai nusikels į rudenį.
Visą pokalbį kviečiame pasiklausyti prisijungę prie žemiau patalpintos nuorodos:
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000428292/paskaiciavo-medijos-nuostoli-uzdraudus-azartiniu-losimu-reklama-siekia-14-milijonu-euru

02/07/2025

IŽA iniciatyva iškelta nauja Lietuvoje atsirandanti problema - dirbtiniu intelektu (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys - neliko nepastebėtas ne tik politikų ir įvairių institucijų atstovų, kurie praėjusią savaitę Seime šia tema pasikeitė nuomonėmis ir matymu, ką toliau daryti, bet ir pačių žiniasklaidos atstovų - šiandien apie žurnalistų "klonavimą" ir melagienų kūrimą diskutuota Lietuvos radijo laidoje "Ryto allegro".

Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacija jau prieš keletą metų pastebėjo, kad užsienio valstybėse imta naudoti DI melagingam audiovizualiniam turiniui kurti, tad jau tada prognozavo apie šios naujovės atkeliavimą ir į Lietuvą. Ir šiandien mes jau matome, kad mums gerai atpažįstamų žurnalistų ar jų laidų dalyvių klonai skleidžia melagienas, kas kelia grėsmę ne tik visuomenės informavimo priemonės reputacijai, bet ir nacionaliniam saugumui.

Laidoje dalyvavęs portalo LRT.LT vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius pastebėjo, kad DI sukurtomis melagienomis žmonės aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose ir, kas liūdniausia, nuoširdžia jomis tiki, tad artėjant "Zapad" pratyboms tų manipuliacijų gali tik daugėti. Pritardama tam Lina Bušinskaitė atkreipė dėmesį, kad jomis gali būti tikrinamas Lietuvos budrumas galimoms kibernetinėms atakoms.

Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius paragino išlaikyti sveiką budrumą ir pastebėjus galimą sukčiavimo ar dezinformacijos atvejį užfiksuoti - daryti kopijas - ir pranešti. Svarbiausiai, nelikti abejingais.

Visą pokalbį galite išklausyti LR laidoje "Ryto allegro" nuo 01:29:00!
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000425332/labiau-pasitikekite-tradicine-ziniasklaida-zurnalistai-sunerime-del-klastojamo-turinio

27/06/2025

Kova su DI klastotėmis stiprėja: institucijos vienija jėgas
Reaguodamas į IŽA kreipimąsi, LRS Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą dėl dirbtinio intelekto (DI) grėsmių klonuojant žurnalistų veidus ir balsus.
„Turime veikti išvien, kad apsaugotume žurnalistus ir visuomenę nuo manipuliacijų“, – sako K. Vilkauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė: „DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų reputacijai, bet ir visos visuomenės informacinei sveikatai.“
Į tai atliepdamas žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius teigė, kad „svarbu, jog žurnalistai naudotųsi pranešimų sistema, leidžiančia greitai reaguoti į klastotes.“
RRT atstovas Darius Kuliešius: „Vartotojų apsauga ir visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimas turi tapti valstybės prioritetu.“
📌 Susitikimo metu sutarta:
- Skirti daugiau dėmesio viešai komunikacijai apie DI grėsmes;
- Inicijuoti teisinius pakeitimus dėl DI turinio žymėjimo;
- Parengti rekomendacijas redakcijoms;
- Stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir medijų raštingumą.

https://www.delfi.lt/m360/medijos/seime-tarpinstitucinis-susitikimas-del-di-klastojamu-zurnalistu-veidu-ir-balsu-120121454