Interneto Žiniasklaidos Asociacija

08/01/2026

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) dalyvavo ketvirtajame Seimo darbo grupės posėdyje dėl LRT įstatymo pataisų.
Posėdžio metu IŽA pristatė siūlymus iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias europines valdysenos praktikas.
🔍 Kodėl tai svarbu?
• Dabartinis įstatymas neaiškiai apibrėžia LRT misiją ir paslaugas.
• Nėra veiksmingos išorinės kontrolės ir skaidrios priežiūros sistemos.
• LRT finansavimas nesusietas su realiomis sąnaudomis misijai įgyvendinti.
📌 Ką siūlome?
• Aiškiai apibrėžti LRT misiją ir paslaugas.
• Įtvirtinti efektyvų išorinės kontrolės mechanizmą, patikint jį Ryšių reguliavimo tarnybai ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
• Susieti finansavimą su viešųjų paslaugų teikimu.
• Įkurti papildomą valdymo organą – LRT valdybą.
Posėdyje dalyvavęs IŽA valdybos narys Donatas Večerskis pasiūlė, kad: „Valdyba būtų profesionalų – teisininkų, finansininkų, vadovų – grupė, skiriama penkerių metų kadencijai viešo konkurso būdu. Ji padėtų generaliniam direktoriui tinkamai įgyvendinti valdymo funkcijas ir užtikrintų lėšų panaudojimo priežiūrą.“
💬 „Mūsų tikslas – skaidri, atsakinga ir europietiška LRT valdysena“, – pabrėžė IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) siūlo įkurti naują Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo organą – valdybą ir užtikrinti išorinę nacionalinio transliuotojo kontrolę.

30/12/2025

Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovas buvo įtrauktas į Seimo sudarytą darbo grupę, kuri nagrinės ir tobulins daug diskusijų bei kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
IŽA jau yra pateikusi Seimui savo siūlymus, kaip turėtų būti keičiamas visuomeninio transliuotojo LRT valdymo ir finansavimo modelis, nepažeidžiant nepriklausomos žurnalistikos principų. Tarp pagrindinių siūlymų:
* papildomo LRT valdymo organo – LRT valdybos – sukūrimas, kurios narius viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT taryba.
* LRT pareigų nustatymas, susijusių su sąžiningos konkurencijos žiniasklaidos paslaugų rinkoje išsaugojimu.
* Viešųjų paslaugų išskirtinumo įtvirtinimas, lyginant su kitų rinkos dalyvių teikiamomis paslaugomis.
* Išorinio kontrolės mechanizmo įdiegimas, patikint jį Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
* Kiti pasiūlymai, užtikrinantys skaidrumą ir nepriklausomumą.
„Tikimės, kad darbo grupės diskusijos padės rasti subalansuotus sprendimus, kurie užtikrins tiek LRT nepriklausomumą, tiek sąžiningą konkurenciją rinkoje“, – teigia Lina Bušinskaitė, Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė.
IŽA taip pat išreiškė nuomonę, kad į darbo grupę būtų įtrauktas Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) atstovą, nes tai sustiprintų skaidrumą ir užtikrintų nuomonių pliuralizmą priimant sprendimus.
Asociacija pabrėžia, kad yra už platų dialogą, įtraukiant įvairias žiniasklaidos ir profesionalų organizacijas.

22/12/2025

IŽA kviečia Vyriausybę, URM, Seimo komitetus ir šalies atstovus Europos Parlamente viešai išreikšti poziciją dėl AgoraEU programos 2028–2034 m. finansavimo struktūros, kad žiniasklaidos sektoriaus projektams būtų numatytas didesnis finansavimas. Tai rašoma asociacijos kreipimosi tekste į šalies institucijas ir Lietuvos atstovus Europos Parlamente.
AgoraEU, kurios biudžetas siekia 8,6 mlrd. EUR, pakeis ankstesnes programas „Creative Europe“ ir „CERV“ bei taps strategine priemone stiprinant demokratinę erdvę, kultūrą ir informacijos ekosistemą ES. Viena iš pagrindinių programos dalių – MEDIA+ – skirta medijų laisvei, kovai su dezinformacija, medijų raštingumo skatinimui ir technologiniam prisitaikymui.
„Nepriklausoma, objektyvi žiniasklaida yra kertinis demokratijos ramstis. Todėl būtina užtikrinti, kad AgoraEU finansavime prioritetas būtų skiriamas žiniasklaidos sektoriui, faktų tikrinimui ir kovai su dezinformacija. Tai yra ne tik sektoriaus, bet ir visos Europos saugumo klausimas“, – sako Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.
IŽA pabrėžia, kad investicijos į žurnalistikos nepriklausomumą ir medijų raštingumą sustiprins piliečių informuotumą, pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir atsparumą propagandos grėsmėms.
Būtent todėl IŽA kviečia mūsų šalies institucijas ir Lietuvos politikus Europos Parlamente aktyviai dalyvauti diskusijose bei ginti poziciją, kad didžioji dalis AgoraEU lėšų būtų skirta nepriklausomai žiniasklaidai.

16/12/2025

📢 Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pateikė siūlymus dėl LRT valdymo ir finansavimo modelio tobulinimo
IŽA kreipėsi į Vyriausybę, Seimą bei atsakingas ministerijas, siūlydama sisteminius pokyčius, kad LRT veikla atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, gerąją valdysenos praktiką ir užtikrintų sąžiningą konkurenciją žiniasklaidos rinkoje.
🔍 Kodėl tai svarbu?
Dabartinis modelis neatitinka ES reikalavimų, iškreipia konkurenciją ir stokoja nepriklausomos kontrolės mechanizmų.
✅ Pagrindiniai siūlymai:
* Depolitizuoti LRT valdymą, sustiprinti nepriklausomų narių vaidmenį.
* Įsteigti profesionalią LRT valdybą, skiriamą viešo konkurso būdu.
* Įtvirtinti aiškią viešųjų paslaugų sutartį su valstybe 10 metų laikotarpiui, kaip BBC Jungtinėje Karalystėje.
* Sukurti veiksmingą finansavimo ir išorinės kontrolės mechanizmą.
* Užtikrinti LRT nepriklausomumą, objektyvumą ir politinį neutralumą.

💬 „Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, tačiau jis privalo atitikti ES ir EK keliamus reikalavimus“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2776171/iza-siulo-steigti-lrt-valdyba-apibrezti-konkurencijos-aspektus?fbclid=IwY2xjawOtS4hleHRuA2FlbQIxMABicmlkETFoRDNHTXV6TUhUWjRkMXJvc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHl_ZxPAOhr0bTpqaADvp6D_ZqE0zRlry3ld_W05z_ceQjSbEcICNBwfYSkGX_aem_q9g5503Zsmz9UUlCdrD4dw

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/iza-pateike-siulymus-kaip-tobulinti-lrt-valdymo-ir-finansavimo-modeli-pagal-es-taisykles-120186924

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) skelbia pateikusi siūlymus valdantiesiems, kaip nepažeidžiant nepriklausomos žu...

16/12/2025

Nepriklausoma žiniasklaida – demokratijos ramstis, kurį privalome saugoti!
Susitikome su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene IŽA ir asociacija "Nacionalinė spauda" aptarė klausimus, kurie lemia mūsų informacinės erdvės ateitį:
🔹 LRT valdymo modelis – dabartinis neatitinka ES valstybės pagalbos taisyklių, iškreipia konkurenciją rinkoje. Siūlome depolitizuoti LRT valdymą, stiprinti nepriklausomų narių dalyvavimą taryboje, sukurti profesionalią valdybą, įdiegti veiksmingą finansavimo kontrolę, susietą su realiomis sąnaudomis, ir užtikrinti išorinę veiklos kontrolę per RRT bei Radijo ir televizijos komisiją (IŽA pateikė siūlymus, kaip tobulinti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles - Delfi). Ministrė Pirmininkė pažadėjo sausį inicijuoti platesnę diskusiją dėl IŽA pateiktų siūlymų, įtraukiant LRT, IŽA ir kitų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
🔹 Medijų rėmimo fondas (MRF) – vietoj stiprinimo jo biudžetas sumažintas, nors fondas remia regioninę, kultūrinę, šviečiamąją ir tautinių mažumų žiniasklaidą. Tai prieštarauja Vyriausybės programai ir ES žiniasklaidos laisvės deklaracijai. Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja priešingos krypties – didesnio finansavimo, kad galėtume atsispirti propagandai ir dezinformacijai (Žiniasklaidos organizacijos, MRF taryba kritikuoja planą mažinti fondo finansavimą - LRT). I. Ruginienė pažadėjo ieškoti galimybių atstatyti MRF biudžetą bent į buvusį finansavimo lygį, suprasdama fondo svarbą žiniasklaidos sektoriui.
🔹 Skaitmeninis mokestis (angl. „digital tax“) globaliems tinklams – Lietuvoje jie nemoka mokesčių, o tai iškreipia konkurenciją su vietine žiniasklaida. Premjerė pažadėjo analizuoti užsienio patirtį ir ieškoti sprendimų.
🔹 Reklamos ribojimai – nuolatiniai bandymai įvesti perteklinius draudimus gali pakenkti nepriklausomai žiniasklaidai, informacijos įvairovei ir saviraiškos laisvei. Socialiniuose tinkluose, kur klesti melagienos, tokie ribojimai netaikomi – tai dar labiau iškreipia konkurenciją.

09/12/2025

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“, reaguodami į Kultūros ministerijos iniciatyvą 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (MRF) asignavimus, reiškia susirūpinimą, kad Vyriausybė, vietoje rūpesčio žmonių medijų raštingumu, kuris šiuo metu kritiškai svarbus, renkasi dar labiau mažinti Medijų rėmimo fondo programas.
Primename, kad žiniasklaidos asociacijos yra teikusios motyvuotą siūlymą didinti fondo asignavimus, kadangi ribotas finansavimas lemia reikšmingą dalies paraiškų projektų atmetimą arba sumažinimą dėl išteklių stokos, o ne dėl projektų kokybės.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/ziniasklaidos-organizacijos-perspeja-del-planu-mazinti-mediju-remimo-fondo-finansavima-120184778

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2770332/ziniasklaidos-organizacijos-kritikuoja-plana-mazinti-mediju-remimo-fondo-finansavima

Internetinės žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA) ir asociacija „Nacionalinė spauda“ viešai išplatino poziciją dėl Kultūros ministerijos iniciatyvos 2026 metų valstybės biudžeto projekte 555 tūkst. eurų sumažinti Medijų rėmimo fondo (t...

28/11/2025

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kviečia keisti LRT valdymo ir finansavimo modelį pagal ES taisykles
Lietuvai reikia stipraus visuomeninio transliuotojo, tačiau jo veikla turi atitikti Europos Komisijos nustatytas valstybės pagalbos taisykles ir gerąsias valdysenos praktikas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė atkreipia dėmesį, kad asociacija visada pasisakė už tai, jog Lietuva turi turėti kokybišką visuomeninį transliuotoją, nes tai yra svarbu demokratinių valstybių žiniasklaidos ekosistemose, tačiau jis turi atitikti EK ir ES keliamus reikalavimus, turėti labai aiškius ir realiai veikiančius išorinės kontrolės mechanizmus, kurių šiandien tikrai trūksta.
Todėl IŽA gruodžio pradžioje pateiks konkrečius pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir Kultūros ministerijai, kaip:
✔ depolitizuoti LRT valdymą,
✔ užtikrinti nepriklausomą išorinę kontrolę,
✔ susieti finansavimą su realiomis sąnaudomis,
✔ užkirsti kelią kryžminiam komercinės veiklos subsidijavimui.
Kviečiame politikus ir žiniasklaidos organizacijas įsitraukti į diskusiją!
LRT turi būti valdoma profesionaliai, skaidriai ir vakarietiškai – taip, kaip reikalauja Europos teisė ir teismų sprendimai.
👉 Daugiau informacijos: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/iza-kviecia-keisti-lrt-valdymo-ir-finansavimo-modeli-pagal-es-taisykles-56-2573036

13/11/2025

Apie tai, kas svarbu!❗

Reikšdamos susirūpinimą dėl nepakankamo dėmesio visuomenės informavimo ir žiniasklaidos politikai bei Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimui, susivienijusios žiniasklaidos organizacijos kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Kultūros ministerija ragindamos didinti 5 mln. eurų MRF finansavimą ir užtikrinti jo didėjimą iki 10,7 mln. eurų 2026 metams.

✍ Organizacijos įsitikinusios, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstydamas 2026 m. valstybės biudžeto projektą turėtų jame atrasti papildomai bent 5 mln. eurų ir nukreipti juos į MRF. 💯 Šios lėšos leistų ne tik užtikrinti esamų programų tęstinumą, bet ir įgyvendinti naujus projektus, skirtus kovai su dezinformacija regioniniuose ir vietos informaciniuose kanaluose, jaunimo ir mokyklinio amžiaus auditorijų medijų raštingumo stiprinimui, lietuviškos žiniasklaidos konkurencingumo ir profesionalumo išsaugojimui prieš globalius informacinius kanalus.

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos viceprezidento Arnas Marcinkus teigimu, tokioje aplinkoje tradicinė šalies žiniasklaida yra viena svarbiausių demokratinės visuomenės atsparumo priemonių.

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkės Lina Bušinskaitė teigimu, MRF yra viena iš efektyviausių Vyriausybės programoje numatytų priemonių įgyvendinant strateginį tikslą – įtvirtinti kultūrą kaip nacionalinio saugumo sudedamąją dalį, stiprinančią demokratiją, istorinę atmintį ir pilietinį atsparumą.

Lietuvos kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Laurynas Peluritis įsitikinęs, kad didinamas MRF finansavimas būtų svarbi strateginė valstybės investicija į saugumą ir demokratijos tvarumą, kultūros stiprinimą.

Nuoroda - komentaruose ⬇️

11/11/2025

DELFI.lt laidoje „Verslo požiūris“ – diskusija apie Lietuvos Respublikos Seimas registruotą siūlymą keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą mažinantį įstatymą, Medijų rėmimo fondo vaidmenį žiniasklaidos ekosistemoje, augančią socialinių tinklų įtaką Lietuvoje, kaip būtų galima apmokestinti Lietuvoje veiklą vykdančius pasaulinius technologijų gigantus ir kitas žiniasklaidos sektoriaus aktualijas.

Apie tai laidoje su Arūnas Milašius diskutavo Lietuvos Respublikos Seimas Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, VDU profesorius Šarūnas Liekis ir Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkė Lina Bušinskaitė

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybei kontrolei paskelbus atlikto audito rezultatus yra tinkamas laikas diskutuoti ne tik apie tai, kaip būtų galima tobulinti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį, diegiant nepriklausomą išorės kontrolę, kuri atitiktų gerąją Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių praktiką, bet ir suderinti su Europos Komisija 2015 m. ir 2020 m. priimtus teisinius pakeitimus.

Norint atitikti EK gaires, LRT taryba turėtų savo veiklą tęsti kaip išorinis ir nuo visuomeninio transliuotojo nepriklausomas organas.

Pasak Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkės, valstybė privalo turėti stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, o jo finansavimo modelis turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, kurios apsaugo rinką nuo konkurencijos iškraipymų.

Laidos nuoroda – komentaruose.

Socialdemokratai Seime teikia siūlymą keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą mažinantį įstatymą. Šio pasiūlymo esmė – mažinti LRT skiriamą akcizų ir GPM dalį, nes valstybei sparčiai didinant mokesčius ir augant atlyginimams nacionalinio transliuotojo b...

05/11/2025

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkė Lina Bušinskaitė, reaguodama į tai, kad asociacijos nariui – naujienų portalui DELFI.lt – kai kurios valstybės institucijos užuot suteikusios žurnalistams Tomui Janoniui ir Arūnas Milašius prašomą informaciją išplatina pranešimus žiniasklaidai ir net neatsako į pateiktus klausimus, tvirtina, jog tokia praktika yra netoleruotina.

🔎Pasak jos, valstybės institucijos ne tik turi, bet ir privalo teikti informaciją visoms mūsų šalies žiniasklaidos priemonėms.

„Valstybės institucijos yra išlaikomos iš visų mūsų – mokesčių mokėtojų – pinigų, tad labai svarbu skaidrumas, atskaitingumas prieš visuomenę. Žiniasklaidos priemonės, galima sakyti, yra tarpininkai tarp valstybės institucijų ir visuomenės. Taip buvo, yra ir bus demokratinėse visuomenėse", - sako Lina Bušinskaitė.

Būtent todėl, pasak jos, labai svarbu kurti ryšį, bendrauti, bendradarbiauti, teikti informaciją, atsakyti į klausimus žiniasklaidai, net kai jie būna nepatogūs ar kitokių norėtųsi. Žiniasklaidos atstovai, žurnalistai atlieka savo tiesioginį darbą informuodami visuomenę. Įvertinus visa tai kviečiame institucijas bendrauti, bendradarbiauti ir teikti informaciją redakcijoms, kurios atlieka savo darbą, siekdamos informuoti visuomenę.

„Išplatinti pranešimą žiniasklaidai užuot atsakius į pateiktus žurnalistų klausimus nėra įprasta ir normali praktika“, – teigė L. Bušinskaitė.

Janonis, Arūnas Milašius, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Kęstutis Cemnolonskis 💛💚❤️

DELFI.lt straipsnio nuoroda – komentaruose 📌

09/10/2025

📌 IŽA kreipėsi į Seimo Kultūros komitetą dėl augančios konkurencinės nelygybės tarp Lietuvos žiniasklaidos ir globalių platformų („Meta“, „Google“, „TikTok“).

💬 Komitetas sureagavo – surengta diskusija apie informacijos kokybę socialiniuose tinkluose, reklamos rinkos pokyčius ir viešųjų lėšų skaidrumą.

🛠️ Po diskusijos nuspręsta sudaryti specialią darbo grupę, kuri ieškos teisinių sprendimų šiems iššūkiams spręsti.

„Skaitmeninės platformos tapo neatsiejama informacijos sklaidos dalimi, tačiau jų veikla Lietuvoje dažnai vykdoma be proporcingo mokesčių prisidėjimo. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų subalansuoti konkurencinę aplinką ir užtikrinti, kad vietinė žiniasklaida išliktų gyvybinga bei nepriklausoma“, – teigia Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

„Reikalingi sisteminiai sprendimai, kurie užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp nelygiaverčių rinkos žaidėjų – tradicinės vietinės žiniasklaidos ir pasaulinių kompanijų, kurios vykdo veiklą Lietuvoje, ir, žinoma, informacinį saugumą“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

📣 IŽA siūlymai:
– stiprinti kovą su dezinformacija;
– skirti daugiau lėšų Medijų rėmimo fondui;
– įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį;
– suteikti VIEA nacionalinio pranešėjo statusą.

⚖️ Tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją, apsaugoti nepriklausomą žurnalistiką ir stiprinti informacinį saugumą Lietuvoje.

https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/seimo-kulturos-komitete-diskusija-del-ziniasklaidos-konkurencines-aplinkos-ir-informacijos-kokybes-socialiniuose-tinkluose-120159252

29/09/2025

Tarptautinis forumas „Informacinis karas: kuo atsišaudome?“ šiandien sukvietė ekspertus iš Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos aptarti kovos su dezinformacija priemones. Forumo iniciatorės, Seimo narės Daivos Ulbinaitės nuomone, dezinformacija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl būtini griežtesni įstatymai, stipresni nacionaliniai įrankiai ir nuolatinis informacinio raštingumo ugdymas.

Forume dalyvavęs IŽA pirmininkės pavaduotojas Ričardas Slapšys pabrėžė patikimos interneto žiniasklaidos svarbą socialinių tinklų melagienų fone:
„Tradicinei žiniasklaidai vis sunkiau konkuruoti su socialiniais tinklais, kur bet koks turinys kuriamas už minimalias lėšas, o patikima ir objektyvi žiniasklaida nuolat sulaukia įvairių teisėkūros iniciatyvų, kurios tiesiogiai daro neigiamą įtaką jos pajamoms, tačiau poveikio vertinimas ar konsultacijos su rinka – ignoruojamos“, – Seime sakė Ričardas Slapšys.

IŽA atstovas taip pat paragino parlamentarus didinti Medijų rėmimo fondo finansavimą, kad objektyviai žiniasklaidai būtų lengviau kvėpuoti, bei sugrįžti prie Skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuris suvienodintų didžiųjų tarptautinių technologijų kompanijų ir Lietuvos ūkio subjektų mokestinę naštą.

Lietuvos Respublikos Seimas, Interneto Žiniasklaidos Asociacija