Interneto Žiniasklaidos Asociacija

03/09/2025

🎯 Kodėl vis daugiau žmonių renkasi skaitmeninę naujienų prenumeratą?
Tai ne tik patogumas, greitis ar išskirtinis turinys – tai sąmoningas sprendimas remti kokybišką ir nepriklausomą žurnalistiką.

📬 Paulius Tamulionis vertina operatyvumą ir galimybę gauti išskirtinį turinį be reklamos.
📚 Kęstutis Gečas pabrėžia, kad prenumerata padeda nepasimesti informacijos gausoje.
🏁 Benediktas Vanagas ieško konkretaus ir vertingo turinio – greitai ir tiksliai.
🎭 Haroldas Mackevičius kasdien seka naujienas ir tiki, kad gera žiniasklaida turi būti remiama.
🌍 Mykolas Katkus mato prenumeratą kaip būtinybę kokybiškai žiniasklaidai išlikti ir kurti savo veidą.
🎤 Jogaila Morkūnas informacijos nevadina pramoga – tai jo darbo įrankis, kurį renkasi sąmoningai.

💡 Skaitmeninė prenumerata – tai investicija į žinias ir demokratiją.

FOTO: Iš asmeninių archyvų ir DELFI/Karolina Pansevič
https://www.delfi.lt/m360/naujausi-straipsniai/kodel-ziniasklaida-prenumeruoja-haroldas-mackevicius-jogaila-morkunas-ir-kiti-zinomi-zmones-120143812

01/09/2025

Praėjusį savaitgalį šurmuliavęs diskusijų festivalis „Būtent!“ subūrė daugiau nei 1500 pašnekovų į beveik 300 diskusijų, vykusių net 27 scenose.
Tai vienas didžiausių intelektualių pokalbių renginių Lietuvoje, skirtas skatinti įsiklausymo kultūrą ir diskusijas apie svarbiausias visuomenės, politikos, verslo ir technologijų temas. Tarp dalyvių buvo ir Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), kurios pirmininkė Lina Bušinskaitė dalyvavo diskusijoje apie dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninės žiniasklaidos santykį.
Diskusijoje Lina pasidalino, ką asociacija jau yra nuveikusi šioje srityje ir kokius planus turi ateičiai.
Ačiū Lietuvos žurnalistų sąjungos narėms Daivai Žeimytei-Bilienei ir Gretai Ališauskaitei-Bagušauskienei už kvietimą dalyvauti diskusijoje.
Diskusiją moderavo Goda Raibytė-Aleksa, o joje dalyvavo Ina Zurkuvienė, Mykolas Katkus ir Agnė Mikštienė.
Laukiame kitų metų ir naujo festivalio „Būtent“! 😊

04/08/2025

„Tikroji žurnalistika – kaip gera mašina. Nori gerai važiuoti – turi investuoti. Vartotojas gali su tuo nesutikti ir pykti, bet pasirinkimas jam paliktas. Renkiesi pats. Ir nors mokestis negarantuoja tobulybės, kokybės bent jau gali reikalauti. Priešingu atveju tegali pasakyti – „norėti nedraudžiama“.“

Tokios, kuri turi konkretų adresą, konkrečią atsakomybę: „Tai – klasika, tai yra save pateisinusi ir apgynusi tradicija. Ir niekada nebuvo klausiama, ar reikia susimokėti už tokią atsakomybę“.

17/07/2025

Šiuolaikinėje informacijos eroje, kai naujienos pasiekia akimirksniu, o socialiniai tinklai perpildyti nuomonių, komentarų ir dažnai – melagienų, noras gauti patikimą, patikrintą informaciją tampa vis aktualesnis. Žiniasklaida šiandien išgyvena esminį virsmą, todėl vis daugiau tradicinių pasaulio leidinių atsisako nemokamo turinio modelio ir pereina prie prenumeratos pagrindu veikiančių sistemų. Tai nėra tik finansinis sprendimas – tai strateginis pasirinkimas, leidžiantis išlaikyti žurnalistikos kokybę, nepriklausomybę ir atsakomybę.

Šiuolaikinėje informacijos eroje, kai naujienos pasiekia akimirksniu, o socialiniai tinklai perpildyti nuomonių, komentarų ir dažnai – melagienų, noras gauti patikimą, patikrintą informaciją tampa vis aktualesnis. Žiniasklaida šiandien išgyvena esminį virsmą, todėl vis daugiau tradi...

10/07/2025

Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs griežtas azartinių lošimų reklamos draudimas išlieka dėmesio centre, nes, kokios žiniasklaidai bus jo įgyvendinimo pasekmės, vis dar neaišku. Apie tai diskusijos "virė" LRT radijo laidoje "Pakeliui su klasika", kur dalyvavusi IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė pastebėjo, kad galimo neigiamo poveikio rinkai vertinimo svarstant šį teisės aktą Seime nebuvo, nors IŽA pristatė rinkos, medijų ir reklamos tyrimų bendrovės KANTAR duomenis, kad minėtą reklamą transliuojančios žiniasklaidos priemonės per metus sulaukia 11-14 mln. Eur pajamų, tad neišvengiamai šios priemonės patirs praradimus, tačiau jų dydis, greičiausiai, paaiškės tik metų gale. Lina taip pat pasidžiaugė, kad šį įstatymą priėmęs praėjusios kadencijos Seimas visgi numatė ir dalinę reklamos netekčių kompensaciją - trejus metus po 4 mln. Eur. Tiesa, ši Medijų rėmimo fondo valdoma programa vis dar nėra patvirtinimas, tad nuogąstaujama, kad pagal ją turinio projektus turėsiančios įgyvendinti žiniasklaidos priemonės gali susidurti su laiko stoka, jei šie sprendimai nusikels į rudenį.
Visą pokalbį kviečiame pasiklausyti prisijungę prie žemiau patalpintos nuorodos:
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000428292/paskaiciavo-medijos-nuostoli-uzdraudus-azartiniu-losimu-reklama-siekia-14-milijonu-euru

02/07/2025

IŽA iniciatyva iškelta nauja Lietuvoje atsirandanti problema - dirbtiniu intelektu (DI) kuriamas melagingas audiovizualinis turinys - neliko nepastebėtas ne tik politikų ir įvairių institucijų atstovų, kurie praėjusią savaitę Seime šia tema pasikeitė nuomonėmis ir matymu, ką toliau daryti, bet ir pačių žiniasklaidos atstovų - šiandien apie žurnalistų "klonavimą" ir melagienų kūrimą diskutuota Lietuvos radijo laidoje "Ryto allegro".

Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacija jau prieš keletą metų pastebėjo, kad užsienio valstybėse imta naudoti DI melagingam audiovizualiniam turiniui kurti, tad jau tada prognozavo apie šios naujovės atkeliavimą ir į Lietuvą. Ir šiandien mes jau matome, kad mums gerai atpažįstamų žurnalistų ar jų laidų dalyvių klonai skleidžia melagienas, kas kelia grėsmę ne tik visuomenės informavimo priemonės reputacijai, bet ir nacionaliniam saugumui.

Laidoje dalyvavęs portalo LRT.LT vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius pastebėjo, kad DI sukurtomis melagienomis žmonės aktyviai dalinasi socialiniuose tinkluose ir, kas liūdniausia, nuoširdžia jomis tiki, tad artėjant "Zapad" pratyboms tų manipuliacijų gali tik daugėti. Pritardama tam Lina Bušinskaitė atkreipė dėmesį, kad jomis gali būti tikrinamas Lietuvos budrumas galimoms kibernetinėms atakoms.

Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius paragino išlaikyti sveiką budrumą ir pastebėjus galimą sukčiavimo ar dezinformacijos atvejį užfiksuoti - daryti kopijas - ir pranešti. Svarbiausiai, nelikti abejingais.

Visą pokalbį galite išklausyti LR laidoje "Ryto allegro" nuo 01:29:00!
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000425332/labiau-pasitikekite-tradicine-ziniasklaida-zurnalistai-sunerime-del-klastojamo-turinio

27/06/2025

Kova su DI klastotėmis stiprėja: institucijos vienija jėgas
Reaguodamas į IŽA kreipimąsi, LRS Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas inicijavo tarpinstitucinį susitikimą dėl dirbtinio intelekto (DI) grėsmių klonuojant žurnalistų veidus ir balsus.
„Turime veikti išvien, kad apsaugotume žurnalistus ir visuomenę nuo manipuliacijų“, – sako K. Vilkauskas.
IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė: „DI klastotės kelia grėsmę ne tik žurnalistų reputacijai, bet ir visos visuomenės informacinei sveikatai.“
Į tai atliepdamas žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius teigė, kad „svarbu, jog žurnalistai naudotųsi pranešimų sistema, leidžiančia greitai reaguoti į klastotes.“
RRT atstovas Darius Kuliešius: „Vartotojų apsauga ir visuomenės atsparumo dezinformacijai stiprinimas turi tapti valstybės prioritetu.“
📌 Susitikimo metu sutarta:
- Skirti daugiau dėmesio viešai komunikacijai apie DI grėsmes;
- Inicijuoti teisinius pakeitimus dėl DI turinio žymėjimo;
- Parengti rekomendacijas redakcijoms;
- Stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir medijų raštingumą.

https://www.delfi.lt/m360/medijos/seime-tarpinstitucinis-susitikimas-del-di-klastojamu-zurnalistu-veidu-ir-balsu-120121454

25/06/2025

🛑 DI klastoja žurnalistus – metas veikti!
IŽA kreipėsi į atsakingas institucijas, ragindama skubiai reaguoti į pavojingą tendenciją – dirbtiniu intelektu kuriamą melagingą turinį, kuriame klonuojami žurnalistų veidai ir balsai. Tokie įrašai socialiniuose tinkluose skleidžia dezinformaciją apie sveikatą, vakcinas ar finansus ir klaidina net kritiškai mąstančius žmones.
🎯 IŽA siūlo:
✅ Stiprinti turinio autentifikavimą
✅ Įvesti aiškų DI turinio žymėjimą
✅ Ugdyti visuomenės medijų raštingumą
✅ Įtraukti socialinių tinklų platformas į kovą su klastotėmis

🗣️ „Svarbiausias atsakas – pasitikėjimas profesionalia žiniasklaida“, – sako IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė.

👉 Prisidėkime visi prie saugios informacinės erdvės kūrimo!

23/06/2025

Seimas beveik vienbalsiai priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad žurnalistų ir redakcijų sukurtam turiniui būtų taikomas 2 metų senaties terminas. Pataisas inicijavo Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA).
„Dviejų metų terminas – tai priemonė stiprinti teisinį tikrumą, tačiau kartu paliekame galimybę lanksčiai reaguoti į situacijas, kai skundo nagrinėjimas vėluoja dėl objektyvių priežasčių“, – sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
„Šios naujovės leis žengti reikšmingą žingsnį link efektyvesnės, racionalesnės ir labiau į realius poreikius orientuotos žiniasklaidos reguliavimo aplinkos“, – neabejoja Lina Bušinskaitė, IŽA pirmininkė.
„Efektyvi reakcija į žiniasklaidoje paskelbtą turinį yra susijusi su laiku. Bet koks skundas dėl turinio, jo tyrimas ir rezultatas svarbus ne tik kaip procesas, bet ir kaip efektyvus galimos problemos sprendimas“, - teigia ir naujasis žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.
Pataisos padės sumažinti administracinę naštą redakcijoms ir priežiūros institucijoms, kurios šiuo metu priverstos nagrinėti net 10 metų senumo turinį, dažnai be pagrindo.

23/06/2025

Interneto Žiniasklaidos Asociacija pirmininkė Lina Bušinskaitė pasveikino naująjį Žurnalistų etikos inspektorių Dainius Radzevičius pradėjus eiti svarbias ir atsakingas pareigas! 🙂

Susitikime kalbėta, kaip būtų galima tobulinti žiniasklaidos veiklą reguliuojančią teisinę bazę, apie tradicinės žiniasklaidos iššūkius, nuolat augant pasaulinių socialinių tinklų įtakai ir juose plintant įvairaus žanro turiniui, kurį kuria nuomonės formuotojai ir daug sekėjų turintys žmonės.

Pasak Dainius Radzevičius, Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti socialiniuose tinkluose plintančiam žalingam turiniui, kuris vis dažniau pasiekia vaikus ir įtakoja juos. Kol kas tam per mažai buvo skiriama dėmesio, nors kai kurie nuomonės formuotojai, youtuberiai, tiktokeriai ir įvairios socialinių tinklų žvaigždės neretai kuria tokį turinį, kuris gali neigiamai paveikti augančią kartą.

Lina Bušinskaitė teigimu, ypač daug nerimo kelia žaibišku greičiu tobulėjančios dirbtinio intelekto (DI) galimybės, kurias interneto piktavaliai išnaudoja piktybiškai, pavyzdžiui, į tikrų tradicinės žiniasklaidos atstovų veidus ir balsus įdeda DI sugeneruotus melagingus tekstus, kurie platinami socialiuose tinkluose.

Pasak jos, ši problema ateityje dar labiau aštrės ir žmonėms bus dar sudėtingiau atskirti tikrus žurnalistus nuo DI sukurtų melagienų. Tad žiniasklaidos sektorius ir atsakingos institucijos turėtų būti vieningos, veikti ryžtingai, operatyviai. 🙏

19/06/2025

Nuoširdžiausi sveikinimai Dainius Radzevičius pradėjus eiti Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigas!

Jūsų ilgametė patirtis žurnalistikoje, aktyvi veikla ginant žiniasklaidos laisvę ir teisę skleisti informaciją, rūpinimasis žurnalistų darbo sąlygomis ir gerove – tai neįkainojamas indėlis į Lietuvos žiniasklaidos raidą. Esame tikri, kad šias vertybes ir principus atsinešate ir į naują atsakingą vaidmenį – vadovauti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Tikime, kad Jūsų vadovavimas prisidės prie etiško, atsakingo ir laisvo žodžio puoselėjimo, stiprins pasitikėjimą žiniasklaida ir skatins konstruktyvų dialogą tarp visuomenės, žurnalistų ir institucijų.

Sėkmės, išminties ir tvirtumo naujame etape!

Ačiū ilgametei inspektorei Gražina Ramanauskaitė už šiltą, dalykišką ir profesionalų bendradarbiavimą 🥰

Pagarbiai,
Lina Bušinskaitė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Interneto žiniasklaidos asociacijos nariai: DELFI.lt, 15min, lrytas.lt, TV3.lt, Verslo žinios, MadeinVilnius.lt, Vakarų ekspresas, Kas vyksta Kaune, Etaplius, IQ.lt, Alfa.lt, AlytusPlius.lt, Bernardinai.lt, BasketNews.lt

17/06/2025

Interneto Žiniasklaidos Asociacijos laimėta byla Europos Sąjungos Bendrajame teisme prieš Europos Komisiją dėl LRT finansavimo modelio suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis neliko nepastebėta ir žiniasklaidos. Ką reiškia toks teismo sprendimas, nutarė pasigilinti portalo "Delfi" „Verslo požiūrio“ redaktorius Arūnas Milašius.
Diskusijoje dalyvavusi IŽA pirmininkė Lina Bušinskaitė dar kartą akcentavo, kad ES Bendrojo teismo sprendimas reiškia, jog EK, jei nepateiks apeliacijos, turėtų pradėti formalų tyrimą dėl 2015 m. ir 2020 m. pakeisto LRT finansavimo modelio, kuris tuomet nebuvo suderintas su EK, nors keitėsi iš esmės ir LRT iš valstybės biudžeto skiriamus pinigus išaugino daugiau nei dvigubai, teisėtumo.
Visgi Kultūros ministerijos kanclerė Regina Jaskelevičienė pabrėžė, kad 2015 m. nutarus atsisakyti Visuomeniniam transliuotojui gauti pajamų iš reklamos, o finansavimą grįsti tik biudžeto lėšomis, finansavimo modelis iš esmės nesikeitė, tad ir kreipimosi dėl valstybės pagalbos į EK nereikėjo. Tam pritardama LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė patikslino, kad tiek LRT, tiek konkurencijos specialistų nuomone esminiais pasikeitimais galima laikyti, kai keičiasi finansavimo šaltinis, pagalbos pobūdis, pagalbos gavėjai, pagalbos tikslai, bet nei vienas iš šių elementų nesikeitė.
Diskusiją galite pamatyti čia:

Europos sąjungos bendrasis teismas priėmė sprendimą Interneto žiniasklaidos asociacijos naudai – panaikino Europos Komisijos sprendimą atmesti skundą dėl LRT finansavimo modelio – ką tai reiškia praktiškai?