26/11/2025
Dėl senojo Šiaulių kino teatro
Šiaulių „Aušros“ muziejus, reaguodamas į spaudoje pasirodžiusią informaciją, kad Šiaulių miesto savivaldybės pastato istorinės dalies salėje ketinama įrengti archyvą, išsiuntė atvirą laišką Šiaulių miesto merui Artūras Visockas ir Šiaulių miesto tarybos nariams. Muziejus reiškia nepritarimą ketinimui salę paversti biurokratinių dokumentų saugykla.
Laiške rašoma:
Atverkime visuomenei „Liaudies namų“ salės duris!
Primename, kad 1898 m. pastatytų „Liaudies namų“ (šiandien – Šiaulių miesto savivaldybės pastato dalis) salė – vienintelė tokia istorinė salė Šiauliuose, susijusi su miesto savivalda, lietuviškojo teatro ištakomis, ilgus metus buvusi kino sale, vėliau – svarbia Šiaulių visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo vieta.
1904 m. spalio 31 d. „Liaudies namų“ salėje buvo suvaidintas pirmasis Šiauliuose ir vienas pirmųjų Lietuvoje lietuviškas spektaklis – Juozo Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Spektaklį režisavo šiaulietė, profesionali aktorė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, spektaklyje vaidinusi kartu su sutuoktiniu advokatu Kazimieru Venclauskiu, pirmuoju Šiaulių burmistru. Salė susijusi ir su pirmąja lietuviška savivalda, kuri kūrėsi 1918–1919 m. Didelė tikimybė, kad joje 1919 m. lapkričio 24 d. vyko pirmasis tarybos posėdis, o vėliau dirbo ir jau minėtas pirmasis lietuviškosios savivaldos miesto burmistras K. Venclauskis.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais „Liaudies namų“ salėje veikė kinematografas „Fantazija“, kurį 1925 m. perėmė „Kultūros“ bendrovė, grąžinusi jam ankstesnįjį „Liaudies namų“ pavadinimą. Čia buvo rodomi filmai (buvo ir nemokamų kino seansų miesto visuomenei, kariams ir moksleiviams), vykdavo koncertai, vaidinimai, šokių vakarai, įvairių organizacijų susirinkimai ir kt. „Liaudies namų“ kino teatras buvo šiauliečių mėgiamas ir gausiai lankomas. Kinas šioje salėje buvo rodomas ir Antrojo pasaulinio karo metu.
1944 m. rugsėjo mėn. „Liaudies namuose“ įsikūrė Šiaulių miesto kultūros namai, sovietmečiu kurį laiką veikė „Šviesos“ kino teatras. Vėliau buvusioje „Liaudies namų“ salėje posėdžiavo sovietinė Šiaulių miesto liaudies deputatų taryba.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, salė tapo miesto politinio ir visuomeninio gyvenimo centru, joje vyko svarbiausi miesto įvykiai, posėdžiavo pirmoji šiauliečių išrinkta miesto Taryba, buvo inauguruojami miesto Garbės piliečiai. Jau antrą dešimtmetį salė pagal paskirtį nebenaudojama.
Atsižvelgus į istorinius faktus ir turint omenyje, kad Šiauliuose nėra gausu istorinio kultūros paveldo, naudojamo ir šiandien, manome, kad salė turi būti renovuota ir pritaikyta visuomeninėms-kultūrinėms šiauliečių reikmėms. Salė turi būti išsaugota, neprarandant nei vienos esamos kokybinės charakteristikos, kuriančios patalpos istorinę vertę. Turi būti išsaugotas patalpos tūris ir išskirtinės architektūrinės detalės – scena ir balkonas, atsisakant ketinimo erdvę dalyti į du aukštus.
Žinant, kad savo patalpų neturi gausios miesto nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, du Trečiojo amžiaus universitetai, kūrybiniai susivienijimai, klubai, salė gali pasitarnauti jų reikmėms. Tuo pačiu ji turi tapti ir reprezentacine Šiaulių miesto savivaldybės sale, kurioje vyktų iškilmingi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiai, koncertai, paskaitos. Salė su fojė, ant kurios sienų 1982 m. nutapyta dailininkės Gražinos Arlauskaitės-Vigrienės spalvota freska „Šiaulių žemė“, sudarytų vieningą miesto Savivaldybės reprezentacinę erdvę. Tai suteiktų Savivaldybės pastatui pridėtinės vertės – aktualizuotų buvusių „Liaudies namų“ vaidmenį moderniųjų Šiaulių istorijoje, būtų puikus istorinės atminties įprasminimo ir kultūros paveldo pritaikymo šiandienos reikmėms pavyzdys.
📷 Kultūros paveldo departamento nuotrauka.
