Gargždapilis

27/05/2026

Atsiras daugiau vietų jachtoms ir kateriams: Uosto direkcija ieško marinos projektuotojų

Pranešimas spaudai

Klaipėdos uoste kuriamos sąlygos pramoginei laivybai. Klaipėdos uosto direkcija pradeda projektuotojų, kuriems bus patikėta suprojektuoti prie būsimo Kruizinių laivų terminalo numatytą jachtų ir katerių mariną, paieškas – paskelbtas tarptautinis konkursas.



„Šiandien mažųjų laivų savininkai aiškiai sako – pajūryje kritiškai trūksta vietų laivams švartuoti. Būsimo Kruizinių laivų terminalo kompleksas kvies susitikti žmones ir įvairiausio dydžio laivus, grožėtis uosto vaizdais, atrasti Klaipėdą ir visą Lietuvą. Jau ieškome būsimos pramoginių laivų prieplaukos projektuotojo. Išvystytame komplekse atsirasianti marina, tikime, netruks prisipildyti žvilgsnius traukiančių katerių ir vėjus jūrose pasikinkančių keliauninkių jachtų. Kas gali būti gražiau už laivų pilnas krantines ir gyvą uostamiestį?“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.



Konkurso, kuriame varžytis kviečiami ir projektuotojai iš užsienio, laimėtojui bus patikėta parengti būsimos pramoginių laivų marinos projektinius pasiūlymus bei gauti statybas leidžiantį dokumentą. Projektuotojai taip pat turės suplanuoti ir dabar esančių 24 ir 25 krantinių pritaikymą planuojamai marinai. Marinoje turės būti numatytos galimybės laivams tiekti elektrą, gėlą vandenį.



Baseine prie naujojo Kruizinių laivų terminalo atsirasiančioje marinoje numatoma apie 70 vietų pramoginiams laivams. Ši prieplauka taps patogia vieta pramoginės laivybos atstovams pačiame miesto centre, bus tinkama uosto svečių laivams švartuoti bei bent iš dalies padės spręsti vietų trūkumo atplaukiantiems pramoginiams laivams problemą.



Sparčiai statomas būsimas Kruizinių laivų terminalas taps patrauklia viešąja erdve prie marių gyventojams ir miesto svečiams. Čia bus įrengta ne tik laivams švartuoti tinkama infrastruktūra, bet ir takai pėstiesiems ir dviratininkams, vandens link bus suformuotas amfiteatras, kur galės vykti renginiai ir pan. Organiškai į miesto centre besikuriančias naujas erdves įsiliesiantis terminalo kompleksas bus užbaigtas 2027 m.

26/05/2026

Gargždai 773 gimtadienį smagiai švęs visą pirmąją vasaros savaitę

Gargždai jau gyvena artėjančio miesto gimtadienio nuotaikomis. Gegužės 26 dieną miesto parke, prie Minijos upės surengtas miesto gimtadienio programos pristatymas žiniasklaidai ir bendruomenei.
Susitikimo metu pristatyta Gargždų miesto gimtadienio programa ir pagrindinė šių metų šventės idėja. Organizatoriai pabrėžė, kad miesto gimtadienis kuriamas visos bendruomenės pastangomis ir kvietė gyventojus aktyviai juose dalyvauti.

Šių metų Gargždų miesto gimtadienio šventė organizatorių vadinama viena didžiausių pastarųjų metų švenčių. Šventei skirta apie 80 tūkst. eurų savivaldybės lėšų , o kartu su rėmėjų indėliu biudžetas siekia beveik 100 tūkst. eurų. Organizatoriai tikisi sulaukti gausaus būrio svečių ne tik iš Gargždų, bet ir iš visos Lietuvos.

Miesto gimtadienio tema šiemet susijusi su keturių vandenų kraštu ir marių motyvais su šūkiu „Kūryba, kurianti ryšį“. Organizatoriai akcentuoja ryšio, bendrystės ir kultūros svarbą. Pasak renginio rengėjų, ši tema pasirinkta tęsiant praėjusiais metais pradėtą keturių vandenų ciklą, nuo marių, ežero, prie upės krantų, o vėliau ir prie jūros – Klaipėdos rajonas turtingas vandenimis.

Šventinių renginių ciklas prasidės birželio 1 dieną vaikams ir jaunimui skirtu renginiu „Laisvė dūkti“. Jo metu bus atidengta mobilioji „Tobulo vaiko“ skulptūra, mažuosius linksmins animatoriai, vyks įvairios veiklos šeimoms. Organizatoriai pabrėžia, kad ši šventė skirta priminti vaikų svarbą visuomenėje ir paskatinti daugiau dėmesio skirti pagarbiam bendravimui su jaunąja karta.

Tą pačią dieną Gargždų kultūros centro dailės studija pristatys vaikų darbų parodą „Aborigenų vasara“. Pasak organizatorių, parodoje atsispindės ne tik Australijos aborigenų meno motyvai, bet ir vietinis vaikų pasaulio suvokimas, vasaros nuotaikos bei gamtos įkvėpti kūriniai.

Birželio 2 dieną teatro mėgėjų laukia Gargždų miesto teatro premjera „Terapijos“. Spektaklį režisuoja Vaidas Kvedaras pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę, pelniusią scenos kryžių kaip geriausias jaunosios dramaturgijos kūrinys. Tragikomedijoje pasakojama apie šešias moteris, ligoninės palatoje kalbančias apie gyvenimą, ligą ir santykius.

Birželio 3 dieną Jaunimo parke vyks aktyvios veiklos jaunimui: kūrybinės dirbtuvės, fotografijų konkurso „Gargždai – mano miestas“ apdovanojimai bei renginys „Ištiesk kojas“. Organizatoriai tikisi, kad tai taps vieta susitikimams, poilsiui ir bendravimui.
Sporto gerbėjų dėmesį turėtų patraukti birželio 4 dieną rengiama futbolo klubo „Banga“ marškinėlių paroda. Joje bus eksponuojami skirtingų laikotarpių komandos marškinėliai, taip pat Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų atributika. Parodos rengėjai siekia parodyti klubo, šiemet švenčiančio 60 metų sukaktį, istoriją ir jo svarbą miesto sporto gyvenime.

Vienu jaukiausių miesto gimtadienio renginių žada tapti Jono Lankučio viešosios bibliotekos organizuojamas vakaras „Marių ritmu“. Gyventojai kviečiami atsinešti pledus, užkandžius ir knygą, kuri taps simboliniu renginio bilietu. Vakaro metu koncertuos atlikėjas Baltasis Kiras.

Biblioteka taip pat rengia Klaipėdos rajono diasporai skirtą iniciatyvą. Bus atidengtas kraštiečių suoliukas ir atidarytas lietuvybės kampelis. Organizatorių teigimu, tai taps vieta, kur į gimtinę grįžę kraštiečiai galės rasti informaciją apie Gargždus, rajoną ir Lietuvą.

Svarbią vietą programoje užims ir Gargždų krašto muziejaus renginiai. Miesto parke vyks baronų Renne skvero atidarymas bei teatralizuotas vakaras, nukelsiantis lankytojus į dvaro laikus.

Didžiausia miesto gimtadienio diena numatyta birželio 6-ąją. Nuo ryto iki vakaro vyks šventinė mugė, sporto turnyrai, miesto eisena „Iškyla prie marių“, edukacinės erdvės, koncertai ir pasirodymai.
Sporto centro organizuojamoje programoje suplanuoti futbolo, krepšinio, stalo teniso, tinklinio, plaukimo, šachmatų bei kiti turnyrai. Viena iš naujovių taps bendruomeninis futbolo turnyras „Aš, tėtis, mama – sportiška šeima“, kuriame varžysis šeimų komandos.
Vakare į sceną lips atlikėjai Martynas Kavaliauskas ir Donatas Montvydas, o miesto gimtadienio šventę vainikuos fejerverkai.

Birželio 7 dieną miesto gimtadienio savaitę užbaigs šv. Mišios Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Organizatoriai viliasi, kad miesto gimtadienis taps ne tik renginių maratonu, bet ir bendrystės švente, subursiančia įvairaus amžiaus gargždiškius bei miesto svečius.

Rekordinis biudžetas iš Klaipėdos r. savivaldybės iždo - 80 tūkst. eurų (2025 m. 30 tūkst.eurų)
Rekordinis prekeivių skaičius mugėje – 130
Rekordinė šventinė eisena – 58 komandos, 1400 dalyvių
Rekordinis vaikų šokių festivalis – 450 dalyvių.

Išsami programa – komentaruose.

Gargzdapilis.lt informacija

25/05/2026

Klaipėdos uosto žinia dronų pilotams: už skrydžius be leidimų – baudos

Pranešimas spaudai 2025 05 25

Vos kelias savaites Klaipėdos uoste veikianti naujoji dronų aptikimo sistema jau užfiksavo pirmuosius pažeidėjus. Draudimo nepaisiusiems ir bepiločius orlaivius virš uosto skraidinusiems asmenims jau teko pabendrauti su pareigūnais, o už tokius pažeidimus gresia kelis šimtus eurų siekiančios baudos.



„Klaipėdos uostas yra strateginė vieta, kuri visada yra svarbi. Svarbi ne tik karo, bet ir taikos sąlygomis – gali įvykti įvairių dalykų, susietų su noru pakenkti, surinkti informaciją, galbūt net įvykdyti mažesnį ar didesnį teroro atvejį. Uoste esame ne vieni – yra kariškiai, fuzilieriai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba. Daug tarnybų dirba ir visos jos rūpinasi tuo, kad uostas išliktų saugus bet kokiu atveju. Mūsų pareiga yra užtikrinti, kad uostas išliktų ne tik saugus, bet ir darbingas. Balandžio paskutinėmis dienomis įdiegėme dar vieną naują sistemą, aprėpiančią absoliučiai visą uostą. Dronai, atskrendantys į uostą ar į teritoriją, kurioje negalima skraidyti, prie uosto yra fiksuojami. Ši sistema veikia ir tai yra didelis postūmis, kad Klaipėdos uostas būtų saugesnis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.



Naujoji dronų aptikimo sistema Klaipėdos uosto direkcijos iniciatyva įdiegta ir veikia nuo balandžio 30 d. Per šį laikotarpį dronų skrydžius fiksuojanti sistema jau identifikavo 3 atvejus, kai bepiločiai orlaiviai virš uosto skrido neturėdami tam leidimo. Visais atvejais buvo identifikuotas drono savininkas, nustatyta, iš kur įrenginys pakilo, ir informacija perduota policijos pareigūnams.



Sistemai užfiksavus droną draudžiamoje zonoje be leidimo, duomenys apie operatoriaus buvimo vietą yra perduodami Karo policijai ir bepiločio orlaivio operatoriai netrukus sulaukia pareigūnų vizito. Uosto teritorija yra paskelbta ne skrydžių zona, tad bepiločių orlaivių pasirodymas šioje teritorijoje laikomas Orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimu, o pažeidėjams skiriamos baudos nuo 400 iki 800 eurų.



Klaipėdos uosto direkcija 37,5 tūkst. vertės sutartį dėl bepiločių orlaivių nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistemos nuomos yra pasirašiusi su Estijos technologijų bendrove „HexTech Solutions OÜ“. Sistema Uosto direkcijai teikia informaciją apie aptiktą droną: jo gamintoją ir modelį, geografinę padėtį, unikalų identifikatorių, skrydžio aukštį, galimus geografinės zonos ar aukščio ribojimų pažeidimus. Taip pat kaupiami istoriniai aptikimo duomenys, kurie galės būti naudojami incidentų analizei, pasikartojantiems skrydžiams vertinti ir ataskaitoms rengti. Sistemos stebėsenos sprendimai netrikdo esamų ryšių, navigacijos ar kitų technologinių procesų.

24/05/2026

Gintariniai linkėjimai „Gargždapiliui“ iš jūržolėmis, dumbliais, jūros dugno sąnašomis nuklotos Baltijos pakrantės!
„Sodraus pietvakarinio vėjo ir lengvų bangų genama Baltija į krantą skalavo jūržoles, tarp kurių, atidžiai paieškojus, kartais galima surasti Šiaurės auksu tituluojamo gamtos turto - gintaro.
Net ir smulkučiu gintaru šįkart jūros bangos nelepino, tačiau
įstabus jausmas apėmė, kai po ilgai trukusių paieškų, jūržolių kapstymo bei laukimo, jo didenybė Neptūnas iš dumbliais, jūržolėmis tirštų bangų padovanojo gan žavų gintaro gabaliuką. Neprireikė nė gintarautojų keselio ar vandenkelnių, gintarėlis tarsi pats įkrito į rankas.
Netoliese Melnragės šiaurinio molo, virš 16 gramų svėrusio, sodrios kiaušinio trynio spalvos gintaro gabaliuko teko laukti ir ieškoti „vos“ keturias valandas“,- rašo „Gargždapilio“ bičiulis Vytautas.
Tad visiems gintaro ieškotojams – kantrybės, aštraus žvilgsnio ir netikėtumais stebinančios jūros, kuri kartais ima ir atsidėkoja pačiais šilčiausiais Baltijos aukso blyksniais.
Gintaro gaudymas yra įtrauktas į Lietuvos nematerialių vertybių paveldo sąrašą.

21/05/2026

Europos Parlamentas įspėja apie Baltijos jūros žuvų išteklių mažėjimą

Informacinis pranešimas 2025 05 21

Ketvirtadienį EP nariai paragino Komisiją peržiūrėti daugiametį Baltijos jūros žuvų išteklių valdymo planą ir užkirsti kelią žuvų mažėjimui.

EP rezoliucijoje, kuriai pritarė 337 EP nariai, 178 nepritarė, o 44 susilaikė, Komisija ir ES valstybės raginamos peržiūrėti žuvų kvotų paskirstymą, sustabdyti tikslinę kai kurių Baltijos jūros išteklių žvejybą ir taikyti atsargumo principą, nustatant leidžiamus sužvejoti kiekius, siekiant užkirsti kelią bet kokiam tolesniam Baltijos jūros žuvų išteklių mažėjimui.

Europarlamentarai ragina sutelkti socialinę ir finansinę paramą, vietos investicijas, laikinas kompensacijas ir pereinamojo laikotarpio pagalbą žvejams, kad būtų išvengta nepagrįstų sunkumų.

Jie akcentuoja, kad žuvų išteklių valdymas turi remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir ragina gerinti duomenų surinkimą šioms rekomendacijoms pagrįsti. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant mokslinį nuoseklumą, priduria EP nariai.

Europarlamentarai taip pat pakartoja savo raginimą Komisijai pasiūlyti ES didžiųjų kormoranų populiacijos valdymo planą Baltijos jūros žvejybos ir akvakultūros srityje ir siūlo pasitelkti prevencines priemones, nuostolių kompensavimą ir finansavimą iš ES ir nacionalinių šaltinių.

Rezoliucijoje taip pat smerkiamas Rusijos neatsakingas ir netausus Baltijos jūros žuvų išteklių naudojimas bei Rusijos šešėlinio laivyno vykdomos operacijos, kuriomis apeinami svarbiausi reguliavimo standartai, todėl didėja naftos išsiliejimo ir kitų pavojų aplinkai rizika.

Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai pablogėjo padėtis Baltijos jūroje. Susiduriama su dideliais aplinkosaugos iššūkiais, tokiais kaip jūros vandens atšilimas, mažėjantis druskingumas, eutrofikacija (per didelis maistinių medžiagų kiekis) ir invazinės rūšys. Šie iššūkiai, kartu su padidėjusiais transporto srautais, intensyvesne žvejyba ir statomais vėjo jėgainių parkais daro įtaką žuvims, jų nerštavietėms ir neigiamai veikia tam tikrų komercinių žuvų, pavyzdžiui, menkių, išteklius.

Parengta pagal EP biuro Lietuvoje pranešimą

Jolantos Beniušytės nuotr. Baltijos jūra

20/05/2026

Ypatingos patirtys Jakų radijo stotyje ir Agluonėnų etnografinėje sodyboje

Pranešimas žiniasklaidai 2026 05 20

Gargždų krašto muziejus tradicija tapusią Europos muziejų naktį kviečia sutikti ypatingai. Gegužės 22 d. , 23 d. leidžiantis saulei lankytojams bus atverti slapčiausi Jakų radijo stoties ir Agluonėnų etnografinės sodybos kampeliai.

Edukacijos skambant senovinių plokštelių muzikai

Jakų radijo stotis šiemet mini 90 metų įkūrimo sukaktį. Mažne šimtmetį skaičiuojantys jos eksponatai ir unikali erdvė – puiki galimybė Klaipėdos rajono gyventojams ir svečiams susipažinsi su radijo istorija ir evoliucija. Ekspozicijoje gausu senovinių radijo imtuvų, tarpukario radijo technologijų, vinilinių plokštelių, kurių skambesys lydi stotyje rengiamas edukacijas ir pažintines ekskursijas. Į jas lankytojai Muziejų naktį galės leistis lydimi gidės, kuri papasakos radijo stoties istorijos įkūrimo aplinkybes, parodys, kur kadais stovėjo radijo bangų transliacijos įrenginiai, radijo ryšių antenos. Vaikai ir jaunimas kviečiami išbandyti įvairias edukacijas nuo radijo ir garso, Morzės abėcėlės paslapčių iki radijo antenų konstravimo iš Lego kaladėlių ar suvenyrinio medalio lipdymo iš molio. Vyksmo įspūdžius tiesiogiai transliuos Jakuose trumpam įsikursianti radijo stotis „Laluna“, kuri pakalbins renginio lankytojus ir kvies įsitraukti į nuotaikingus žaidimus. Vakaro nuotaiką kurs grupė „Ritmas kitaip“, kuri atvyksta su nauja instrumentinės muzikos programa.

Sustabdytas laikas Agluonėnų etnografinėje sodyboje

Unikalioje Mažosios Lietuvos istoriją liudijančioje Agluonėnų etnografinėje sodyboje Muziejų naktis taip pat bus pasitikta ypatingai, akcentuojant neskubėjimo tradiciją.
„Jakuose ir Agluonėnuose veikiantys muziejaus objektai pasirinkti ne atsitiktinai Agluonėnai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2026 m., o miestelio centre įsikūrusioje Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyrauja ypatinga aura, kur galima pajausti paskutiniosios sodybos šeimininkės gyvenimo būdą ir Klaipėdos krašto istorijos kaitą. Europos muziejų nakties programa sudaryta taip, kad visa šeima atvykusi rastų patrauklių veiklų skirtingai amžiaus grupei“, – apie artėjančius renginius pasakoja Gargždų krašto muziejus direktorė Sigita Bučnytė.

Muziejų naktį XIX a. pab. – XX a. pr. menančioje sodyboje lankytojų laukia teatralizuotos meninės ekskursijos „Svečiai iš kito laiko“ premjera (režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė), kur netikėtu aspektu atskleidžiamas paskutinės sodybos šeimininkės Marės Vytienės gyvenimas sodyboje. Į ekskursiją vykdoma išankstinė registracija. Greta veiks edukacijų kiemelis, kuriame lankytojai kviečiami prisiliesti prie Klaipėdos krašto istorijos, paragauti kulinarinio Mažosios Lietuvos paveldo, išbandyti edukacijas bei tradicinius amatus: skudurinių lėlių rišimą, piemenėlių bandelių kepimą, senovinę bitininkystę šiaudiniuose aviliuose, kaligrafiją ir kt. Muziejų naktį Agluonėnuose vainikuos atlikėjos Ramintos Naujanytės-Bjelle koncertas sodybose.

Muziejų nakties renginių programa:
https://www.gargzdumuziejus.lt/naujienos/europos-muzieju-naktis/

16/05/2026

Palanga🌿🌷🌊

15/05/2026

Iškilęs iš vandens sujungti žmones: būsimajame Kruizinių laivų terminale įkasta kapsulė ateities kartoms

Pranešimas spaudai

Klaipėdos uoste vis sparčiau ima ryškėti būsimojo Kruizinių laivų terminalo kontūrai. Pradėjus formuoti iš vandens iškilsiančią naują erdvę iškilmingos ceremonijos ant vandens metu į būsimos krantinės pamatus įleista kapsulė su laišku ateities kartoms – naujosios uostą ir miestą jungsiančios erdvės simbolis.



„Klaipėdoje kylantis Kruizinių laivų terminalas – reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos ryšį su pasauliu. Tai mūsų galimybė būti dar labiau matomiems, dar labiau pasiekiamiems. Kartu tai bus ir naujas traukos objektas – tiek vietos gyventojams, tiek uostamiesčio svečiams. Tai tik pradžia, nes užtikrinsime ir tolesnį uosto augimą – intensyviai ruošiamės pietinės uosto dalies plėtrai“, – teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas.



Naujasis Kruizinių laivų terminalas ne tik dar plačiau atvers Lietuvos vartus pasauliui ir pakvies jį atrasti Lietuvą, bet ir taps svarbia viešąja erdve.



„Jau kurį laiką mieste galėjome girdėti tarsi užgimstančio naujojo terminalo širdies plakimą, tarsi būsimos naujos simfonijos ritmo paieškas. Tai – ištvermės reikalaujantis, bet auginantis ir daugiau galimybių uostui, Klaipėdai ir visai Lietuvai atveriantis metas. Šiandien visi esame liudininkai, kaip kuriama ateitis. Iš uosto akvatorijos iškylanti žemė gimsta mums visiems ir ji taps erdve, kuri nuolat kvies ateiti ir būti ten, kur susitinka laivai ir žmonės, vanduo ir miestas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.



Į kuriamą naują krantinę įleista simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms žymi įsibėgėjančias naujosios erdvės uostui ir miestui statybas. Šių metų kovą projektą įgyvendinanti bendrovė „Tilsta“ užbaigė darbus senose krantinėse, kurios taps naujojo terminalo dalimi ir kuriose darbai buvo pradėti pirmiausia. Šiuo metu intensyviai dirbama tiek rekonstruojant esamas krantines, tiek formuojant visiškai naują teritoriją – kuriant naująjį terminalą būtini įlaidų įrengimo darbai artėja prie pabaigos.



„Džiaugiamės ir didžiuojamės galėdami prisidėti prie šio reikšmingo ne tik Klaipėdai, bet visai Lietuvai projekto. Tai technologiškai labai įdomus ir sudėtingas objektas. Didelė darbų dalis nematoma visuomenei, nes atliekama po vandeniu. Dirbti vandenyje, kur reikia pažangių technologijų ir išskirtinių profesinių kompetencijų, mums yra didžiulis įvertinimas ir atsakomybė. Siekiame, kad mūsų kuriama infrastruktūra patikimai tarnautų tiek uosto veiklai, tiek visuomenei ilgus dešimtmečius“, – sako UAB „Tilsta“ projektų direktorius Ernestas Stonys.



Naujasis Kruizinių laivų terminalas Klaipėdos uosto direkcijai svarbus siekiant priimti vis augantį į Klaipėdos uostą įplaukti norinčių kruizinių laivų srautą. Jau kitąmet norą į Lietuvą atkeliauti jūros keliu išreiškė per 100 kruizinių laivų, o ateityje laivų skaičius gali ir dar augti, tad būtina didinti Klaipėdos uosto pajėgumą. Naujai kuriamame komplekse atsiras ir uosto valdymo centras arba Klaipėdos uosto širdis, iš kur bus koordinuojamas visas uosto gyvenimas – nuo strateginių sprendimų iki kasdienės veiklos. Pastato statybos patikėtos bendrovei „KRS“, kuri jau greitai ketina pradėti pirmuosius darbus.



„Lietuva yra jūrinė valstybė, o šis objektas įkūnija jos ateities viziją. Uosto valdymo centras nebus tik dar vienas pastatas – tai bus uosto „smegenys“, iš kurių bus koordinuojami procesai, atveriantys naujus vartus turizmui ir netgi prisidedantys prie šalies saugumo. Tokiai vietai sukurti naudosime inovatyvias, tvarias ir Lietuvos statybų sektoriuje dar retai sutinkamas technologijas. Didžiuojamės galėdami perimti iš kolegų estafetę ir tapti šio svarbaus plano dalimi“, – teigia pastato statybas įgyvendinsiančios bendrovės „KRS“ generalinis direktorius Paulius Grigas.



Naujasis terminalas taps ir svarbia miesto dalimi prie vandens. Pastačius terminalą, jame atsiras vandens pusę atveriantis amfiteatras, pėsčiųjų ir dviračių takai, poilsio zonos, vietos renginiams. Organiškai į miesto centre besikuriančias naujas erdves įsiliesiantis 50,3 mln. eurų vertės terminalas bus užbaigtas 2027 m.

15/05/2026

Gydymo įstaigos vertę atspindi ir geri statistiniai rodikliai, ir pacientų ištarti padėkos žodžiai. Visa tai šiandien kuria stiprų ir užtarnautą Klaipėdos rajono Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vardą. Viešojoje erdvėje pacientai šį centrą dažniausiai apibūdina kaip gydymo įstaigą, kurioje jaučiamas nuoširdus dėmesys žmogui, pagarbus bendravimas ir tikras rūpestis kiekvienu atėjusiuoju. Pacientai dėkoja gydytojams už kantrybę, gebėjimą išklausyti ir aiškiai, suprantamai paaiškinti gydymo eigą.
Daugiau skaitykite naujausiame gargzdapilis.lt straipsnyje: https://www.gargzdapilis.lt/straipsnis/medicinos-darbuotoju-dienos-proga-paupiu-pcpc-medikes-sulauke-pagarbos-zenklu

Gydymo įstaigos vertę atspindi ir geri statistiniai rodikliai, ir pacientų ištarti padėkos žodžiai. Visa tai šiandien kuria stiprų ir užtarnautą Klaipėdos rajono Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vardą. Viešojoje erdvėje pacientai šį centrą dažniausiai apibūd...

13/05/2026

Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“

Informacinis pranešimas

Dešimtaisiais, jubiliejiniais Klaipėdos dramos teatre užsimezgusio ir subrendusio festivalio metais žiūrovų laukia ne tik Lietuvos teatro vitrinos bei tarptautinės programos įvairovė, bet ir nemokamų renginių ciklas. Nuo 2017 m. vykstantis „TheATRIUM“ – vienas svarbiausių teatro renginių Vakarų Lietuvos regione, nekantriai laukiamas teatro mylėtojų, šiais metais prasidės gegužės 20 d. ir tęsis iki birželio 18 d.

Vienas reikšmingiausių įvykių mieste
Kovą Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas pradėjęs eiti Anupras Jucius minėjo, kad jam „TheATRIUM“ jau prieš persikeliant į Klaipėdą buvo pažįstamas ir patrauklus, „labai džiugino juo kuriama alternatyva kitam, dideliam festivaliui Vilniuje. Smagu, kad Vakarų Lietuvos regionas turi tokį festivalį, tokią Lietuvos teatro vitriną, kuriančią partnerystes, suteikiančią Lietuvos teatrams ir kolektyvams progą megzti naujus ryšius užsienyje. Be to, šis festivalis labai lankstus – tai viena iš žavių jo stiprybių, kaip ir tai, kad jis vyksta pajūryje. Vienas iš momentų, kad festivalio renginiai vyksta ne tik Klaipėdos dramos teatro erdvėse, tokiu būdu festivalis išties tampa miesto festivaliu. Juk ir pagal savivaldybės užsakytą tyrimą, tai vienas reikšmingiausių įvykių mieste“.
Vienas iš festivalio sumanytojų, jo meno vadovas Gintaras Grajauskas, apžvelgdamas praėjusį laiką, akcentavo, kad jam iki šiol neišdildomai ryškios pirmojo „TheATRIUM“ atsiradimo aplinkybės, tuomet jo gyvavimą užtikrino didžiulis miesto verslo bendruomenės sutelktumas ir rūpestis. Laikui einant, pasak meno vadovo, festivalis pergyveno ne vieną iššūkį, „per dešimt metų buvo visko, daug visokių įdomių dalykų: yra tekę kovoti ir su žmones viliojančia jūra bei birželio karščiais. Pamenu, surengėme koncertą Teatro aikštėje, bet buvo per 30 laipsnių karščio, tad aikštėje liko labai mažai žmonių. O žiūrint į šių metų programą – ji, kaip ir visada, labai įvairi, įvairiems skoniams. Pagrindinis kriterijus, vienijantis ir lietuvišką, ir užsienio programą – geri spektakliai, galintys patikti mūsų miesto žiūrovams, o kalbant apie vitriną, ir užsienio svečiams“, – apibendrino festivalio meno vadovas.

Išsklidusi Lietuvos teatro vitrina

„TheATRIUM“ susideda iš dviejų dalių – Lietuvos teatro vitrinos bei tarptautinės programos dalies. Lietuvos teatro vitrina buvo inicijuota kaip tinklaveikos renginys, pristatantis Lietuvos teatro kūrėjų darbus užsienio teatro profesionalams, bet nuo pat atsiradimo jos itin laukia ir vietos žiūrovai. Vitrina jiems suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos teatro kūriniais savo mieste. „Pristatysime dvylika spektaklių per penkias dienas. Laukia didžiulė žanrinė įvairovė – nuo draminių pasirodymų iki monooperos, lėlių teatro, bus net performatyvi paskaita. Didžiulis ir platus laukas scenos darbų, didžiuojamės galėdami juos pristatyti Klaipėdos regionui. Džiaugiamės ir tuo, kad bilietai sparčiai tirpsta, tad tai reiškia, kad darome gerus dalykus“, – kalbėjo Lietuvos teatro vitrinos organizacinius darbus koordinuojanti kultūros projektų vadybininkė Aistė Jokubauskienė.
Pasak jos, šiais metais Lietuvos teatro vitrinoje viešės 29 teatro profesionalai iš užsienio šalių, „tolimesni regionai: Argentina, Pakistanas, Armėnija, Gruzija, šiais metais viešės daug vokiečių, kol kas mažiau ryšių su Vokietija turėjome, tad labai tuo džiaugiamės. Mums rūpi festivalio svečiams iš užsienio parodyti, kokia turtinga savo kultūros įstaigomis Klaipėda, tad bus įdomu kai kuriuos spektaklius pristatyti juos kūrusių teatrų namuose, o taip pat apsilankyti kitose įstaigose – nuo P. Domšaičio galerijos, kur rodysime muzikinį performansą „Sayonakidori“, iki „Lighthouse Hub Innovation“ renginių erdvės „Innovation lounge“, kur vyks „Danse Macabre“, tai daug kam, gal ir tarp miestiečių, dar visai neatrasta erdvė. Vyksime ir į Klaipėdos universiteto Aula Magna auditoriją, joje matysime performatyvią paskaitą „tremolo“, šiuo metu šis kūrinys intensyviai keliauja po pasaulį“, – A. Jokubauskienės žodžiais, kitoniškų, neįprastų erdvių pasirinkimą diktavo patys kūriniai.

Aktualūs savo šalyse kūriniai

Tarptautinėje „TheATRIUM“ programos dalyje šiais metais vieši keturi scenos meno kūriniai iš Argentinos, Ispanijos, Estijos bei Graikijos. Kalbėdama apie juos, tarptautinės programos organizavimą koordinuojanti teatro tarptautinių kultūros projektų vadybininkė Karolina Sadlauskaitė pabrėžė, kas buvo svarbiausia formuojant programą, „norisi paminėti pasirinkimo procesą, aišku, veikia įvairūs kriterijai, bet mums svarbiausia, kad režisieriai ir jų kūriniai būtų svarbūs ir aktualūs savo šalyse. Atrinkome juos su didele įvairių sričių teatro profesionalų komanda. Visi spektakliai neša savyje labai daug teigiamų emocijų, tai labai svarbu mūsų išgyvenamais tamsos ir nežinios laikais. Ne tam, kad pabėgtume nuo realybės, bet kad žiūrovai išsineštų daug stiprios ir geros energijos. Aplanko jausmas, kad žmonėms būtų sunku nepataikyti renkantis spektaklį iš tarptautinės programos“. Anot jos, tarptautinė programa yra proga susipažinti su pasaulio teatru, pamatyti žinomų režisierių darbus, o taip pat pajusti ir skirtumus įvairių šalių teatro kalboje. Tarptautinę programą gegužės 30 d. pradės net du iš Argentinos atvykstančio spektaklio, biodramos „Wayqeycuna“ rodymai. Diena prieš juos vyks atviros ir nemokamos ritualinės kečujų duonos kepimo dirbtuvės su spektaklio autoriumi Tiziano Cruz. Birželio 5 d. vyks ispanų teatro kompanijos „La Perla 29“ ir britų tamsiojo kabareto grupės „The Tiger Lillies“ kūrinys „The Tiger Lillies – Makbeto daina“, gaivališkas spektaklis-koncertas. Ši grupė dalyvavo ir pirmojo „TheATRIUM“ festivalio programoje 2017 m. Birželio 11 d. bus rodomas estų „Von Krahl“ teatro spektaklis „Kiekviena diena kaip sekmadienis“. Festivalio programą baigs iš Graikijos atvykstantis choreografės Patricijos Apergi šokio spektaklis „Hystory“, šis kūrinys yra Atėnų ir Epidauro 2025 m. festivalio produkcija.
Tarptautinės programos metu vyks ir režisieriaus bei aktoriaus Mario Banushi vedamos kūrybinės dirbtuvės profesionaliems aktoriams „Tarp atminties ir intymumo“. Jose dalyvautis gali registruotis scenos meno profesionalai (šokėjai, aktoriai), taip pat profesionalių šokio ir teatro mokyklų studentai bei absolventai.

Dovana – nemokami renginiai

Festivalio organizatorių komanda 10-ųjų metų šventiškumą pabrėš dovana miestiečiams – nemokamų renginių trilogija. Jų įgyvendinimu besirūpinanti kultūros projektų koordinatorė Emilija Tautkevičiūtė pasakojo, „mūsų šūkis šiais metais maloniai archajiškas „Savo sode auginsime dagius“ – gal iš pirmo žvilgsnio jis ne iš karto suprantamas, tad sukūrėme renginių trilogiją, leidžiančią į jį pažiūrėti iš įvairių perspektyvų. Pakvietėme skirtingas organizacijas ir jos į mūsų siūlomą avantiūrą įsijungė labai mielai. Birželio 6 d. Klaipėdos universiteto botanikos sode lauks edukacija, s**o atstovai ves ekskursiją apie nuodingus augalus – tai žvilgsnis į mūsų šūkį tiesiogine prasme. Kitas renginys birželio 13 d. 11 val. Teatro aikštėje, jis kvies šūkį pamatyti perkeltine prasme – ką reiškia ginti savo sodą ir kas tie spygliai. Šiam renginiui prie mūsų prisijungia Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (Jūros) šaulių 3-ioji rinktinė. Šauliai pristatys savo veiklą, skirtingose stotelėse pažindins su savo ekipuote, pirmosios pagalbos teikimu, pasakos apie išlikimo krepšį – tai puiki proga nuodugniai susipažinti su Šaulių sąjungos veikla. Paskutinis renginys vyks birželio 16 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatre. Jo centre – Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro ir „Kultūrpolio“ komanda, išauginusi smagų fenomeną – poezijos slemą. Teatre bus skaitoma kūryba pagal mūsų šūkio gaires – kas yra sodas, koks jis gali būti, ką reiškia jo gynyba. Kviečiame visus norinčius tapti slemo dalimi“.

Jūra teatre – „Balksvės“
Jau tapo tradicija, kad kasmet „TheATRIUM“ festivalyje vieši ne teatro srities menininkas. Šių metų svečias – Aleksas Grašys. Jo kūrinys – didelio mastelio filigraniškas pano „Balksvės“ teatro pirmojo aukšto fojė. Permąstydamas vieną iš įprasčiausių objektų – korinį pakavimo popierių, menininkas jame ieško charakteringo jūros ritmo.
Kūrinio ištakose ir vizitas į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą, kurio mokslininkai A. Grašiui pasakojo apie Baltijos jūros specifiką, iš susitikimo su jais atėjo ir kūrinio pavadinimas.
„Kūrinys reprezentuoja jūrą, man pačiam didžiausia inspiracija iš Jūros tyrimų instituto atėjo mokslininkams pasakojant apie du itin sunkius tyrimų zondus, kurie nuleidus juos į jūrą buvo nuplėšti. Suvokimas, kad nors paviršiumi mūsų jūra atrodo gana rami, bet viduje ji labai stipri, paliko didžiulį įspūdį. Kaip medžiaga man patinka popierius, jo draskymas priminė intensyvų jūros judėjimą. Myliu teatrą, tad buvo labai smagu prisidėti ir gaminti šį darbą“, – pristatydamas savo penkiolikos metrų ilgio kūrinį kalbėjo A. Grašys.

Festivalio programa www.theatrium.lt

Registracijos formas į nemokamus renginius bei kūrybines dirbtuves bus galima rasti festivalio socialiniuose tinkluose ir svetainėje.

Domo Rimeikos ir festivalio org. nuotraukos