29/08/2025
Šiandien ryte per sesiją su Gita (vardą moters pakeičiau), kalbėjome apie savęs vertingumą. Kaip tai jos gyvenime galima tai išreikšti ir patirti. Radusi atsakymą ji pasidalino su manimi kaip suvokė savęs vertingumą per šią pasakėčią.
𝐀𝐏𝐈𝐄 𝐆𝐑𝐀Ž𝐈𝐀𝐔𝐒𝐈𝐀̨ 𝐌𝐎𝐓𝐄𝐑𝐈̨
Kartą du jūreiviai susiruošė į kelionę po pasaulį ieškoti laimės. Atplaukė jie į salą, kurioje gyveno gentis, o jos vadas turėjo dvi dukras ištekinimui. Vyresnioji – gražuolė, jaunesnioji – šiaip sau.. Vienas iš jūreivių tarė savo draugui: “Štai ir radau savo laimę. Vesiu vado dukterį“. “Taip, – sutiko draugas – tu teisus, vyresnioji – tikra gražuolė, protinga. Tu padarei teisingą pasirinkimą, vesk“. “Ne,- paprieštaravo pirmasis – tu manęs nesupratai, bičiuli! Aš vesiu jaunesniąją vado dukterį“. “Tu proto netekai – nustebo draugas – juk ji tokia.. na.. labai jau šiaip sau“. “Tai mano sprendimas ir aš jo nekeisiu“ – atsakė pirmasis.
Nustebintas draugo sprendimu, jūreivis toliau išplaukė savo laimės ieškoti, o jaunikis pasiliko piršlyboms. Toje gentyje išpirką už nuotakas mokėjo karvėmis. Geriausią vertino dešimčia karvių. Atvarė jūreivis jaunikis dešimt karvių genties vadui ir sako: “Vade, noriu vesti tavo dukterį ir duodu už ją dešimt karvių“. “Geras pasirinkimas – šyptelėjo vadas – mano vyresnioji duktė protinga, graži, ji to verta. Aš sutinku“. “Ne, vade, tu nesupratai, – paprieštaravo jaunikis – aš noriu vesti tavo jaunesniąją dukterį“. “Tu juokauji? – nustebo vadas – Juk ji tokia.. šiaip sau..“. “Aš noriu vesti būtent ją“ – patvirtino jūreivis. “ Gerai, – sako vadas – bet kaip sąžiningas žmogus, aš negaliu paimti už ją dešimt karvių, ji to neverta. Aš paimsiu už ją tris karves“. “Ne – nesutiko jaunikis – aš noriu duoti už ją būtent dešimt karvių“. Taip jie susitarė ir jūreivis vedė jaunesniąją vado dukterį.
Praėjo keletas metų ir į salą atplaukė jūreivio draugas, nusprendęs jį aplankyti ir pasidomėti, kaip jam sekasi. Eina jūreivis pakrante, o priešais ateina nežemiško grožio moteris. Jūreivis paklausė, kaip jam surasti savo draugą. Ji parodė. Užeina jūreivis į savo draugo namus ir mato: jaukiame kambaryje jo draugas, aplink vaikučiai šėlsta. “Kaip gyveni?“ – klausia jis draugo. “Aš laimingas“ – atsako jam šis. Tuo tarpu į kambarį įeina ta pati nežemiško grožio moteris. “Štai, susipažink, tai mano žmona“ – sako draugas jūreiviui. “Kaip? Tu vedei dar kartą?“ – klausia jūreivis. “Ne, tai ta pati moteris – jaunesnioji vado duktė“ – atsako jam draugas. “Bet kaip nutiko, kad ji taip pasikeitė?“ – neslėpė nuostabos jūreivis. “O tu pats jos paklausk“ – šyptelėjo draugas.
Priėjo jūreivis prie draugo žmonos ir klausia:“ Atleisk už mano netaktiškumą, bet aš pamenu, kokia tu buvai.. atleisk, .. bet.. šiaip sau.. Kas nutiko, kad tu taip pražydai ir tapai tokia nuostabiai graži?“ Gražuolė nusišypsojo kerinčia šypsena ir atsakė: “ 𝐓𝐢𝐞𝐬𝐢𝐨𝐠 𝐤𝐚𝐫𝐭𝐚̨ 𝐚𝐬̌ 𝐬𝐮𝐩𝐫𝐚𝐭𝐚𝐮, 𝐤𝐚𝐝 𝐞𝐬𝐮 𝐯𝐞𝐫𝐭𝐚 𝐝𝐞𝐬̌𝐢𝐦𝐭𝐢𝐞𝐬 𝐤𝐚𝐫𝐯𝐢𝐮̨...“
Štai tokia istorija.
O aš dar noriu pridurti: mielosios, gražiosios, nelaukite, kol jus kas įvertins ar pagirs. 𝐓𝐢𝐞𝐬𝐢𝐨𝐠 𝐭𝐯𝐢𝐫𝐭𝐚𝐢 𝐳̌𝐢𝐧𝐨𝐤𝐢𝐭𝐞 – 𝐧𝐞𝐬 𝐭𝐚𝐢𝐩 𝐢𝐫 𝐲𝐫𝐚 – 𝐤𝐚𝐝 𝐞𝐬𝐚𝐭𝐞 𝐧𝐮𝐨𝐬𝐭𝐚𝐛𝐢𝐨𝐬, 𝐧𝐞𝐩𝐚𝐤𝐚𝐫𝐭𝐨𝐣𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐢𝐧𝐭𝐞𝐥𝐞̇𝐬 𝐭𝐨𝐤𝐢𝐨𝐬 𝐯𝐢𝐬𝐚𝐦𝐞 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐮𝐥𝐲𝐣𝐞. Gražiausia moteris gyvena kiekvienoje moteryje.. Ir vienintelė šviesa, kuri išryškina tą unikalų vidinį ir išorinį grožį, yra jūsų pačių tikėjimas, kad taip ir yra.🙂
Į sesiją registruotis gali parašydama man asmeninę žinutę.
