Išlaisvinksave - emocijų paleidimo konsultacijos su Zita

Išlaisvinksave - emocijų paleidimo konsultacijos su Zita Kviečiu į emocijų paleidimo konsultacijas. Padovanokite sau galimybę jaustis lengviau ir laisviau!

Tai individualios sesijos, kuriose saugioje ir palaikančioje aplinkoje padėsiu susijungti su savo vidiniu pasauliu ir įgauti pasitikėjimo su emocijomis.

Kai viduje ramu, net rudens vėjas atrodo švelnus. 🍂Aš vis labiau jaučiu, kad ramybė nėra tobulybėje.Ji atsiranda tada, k...
04/11/2025

Kai viduje ramu, net rudens vėjas atrodo švelnus. 🍂
Aš vis labiau jaučiu, kad ramybė nėra tobulybėje.
Ji atsiranda tada, kai leidžiu sau būti ten, kur esu — su tuo, ką jaučiu, su tuo, kas vyksta.

Kai nebesipriešinu savo jausmams, pasaulis aplink tarsi suminkštėja.
Lapai krenta, vėjas šnabžda, o aš tiesiog kvėpuoju ir jaučiu, kaip gera būti gyvai. 🍁

Tiek mažai reikia, kad pajusčiau save — tik sustoti, įkvėpti ir išgirsti tylą viduje. 🌿

𝐑𝐮̄𝐩𝐞𝐬𝐭𝐢𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐨 𝐦𝐢𝐧𝐭𝐢𝐦𝐢𝐬Įsivaizduok, eini gatve su aiškiu tikslu.Staiga atsitiktinis praeivis čiumpa tave už rankos ir ve...
04/11/2025

𝐑𝐮̄𝐩𝐞𝐬𝐭𝐢𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐨 𝐦𝐢𝐧𝐭𝐢𝐦𝐢𝐬

Įsivaizduok, eini gatve su aiškiu tikslu.
Staiga atsitiktinis praeivis čiumpa tave už rankos ir veda ten, kur nori jis.
Nerealu? Bet su mintimis taip nutinka dažnai.

Jos pagauna tavo dėmesį — ir tu kartais pasiduodi jų tėkmei.
Net jei mintis atsitiktinė, net jei ji pilna nerimo ar baimės, ji ima tave vesti.
Ir štai nešiojiesi ją savyje tai, ko nenori, galvoji apie tai, kas skaudina.
Galvoji apie tai, ko nenori ir nenori to, apie ką galvoji.

Kai įpranti matyti pasaulį per negatyvumo prizmę, tai tampa tavo mąstymo būdu.
O mąstymas formuoja tavo gyvenimą.

Tačiau lygiai taip pat veikia ir priešinga kryptis.

Pavyzdžiui, kai ryte pagauni save galvojant:
„Šiandien noriu pamatyti bent vieną gražų dalyką“,
staiga jį pamatai — 𝐬𝐚𝐮𝐥𝐞̇𝐬 𝐛𝐥𝐲𝐤𝐬𝐧𝐲𝐣𝐞, 𝐬̌𝐲𝐩𝐬𝐞𝐧𝐨𝐣𝐞, 𝐚𝐫𝐛𝐚𝐭𝐨𝐬 𝐩𝐮𝐨𝐝𝐞𝐥𝐲𝐣𝐞.
Ir visa diena ima tekėti kitaip.
Lengviau, šviesiau, tikriau.

Mintys visada kažkur veda.
Klausimas tik — ar jos veda ten, kur nori būti tu?
Kai pradedi rinktis sąmoningai, gyvenimas ima tekėti paprasčiau, tikriau ir be kovos.


𝐋𝐢𝐧𝐤𝐢𝐮 𝐭𝐚𝐮 𝐤𝐮̄𝐫𝐲𝐛𝐢𝐬̌𝐤𝐮̨ 𝐦𝐢𝐧𝐜̌𝐢𝐮̨

𝐴𝑝𝑖𝑒 𝑠𝑘𝑎𝑢𝑠𝑚𝑎̨, 𝑧̌𝑚𝑜𝑛𝑖𝑠̌𝑘𝑢𝑚𝑎̨ 𝑖𝑟 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑎𝑙𝑖𝑛𝑔𝑢𝑚𝑎̨Kad ir kaip norėtume pasislėpti nuo skausmo – mums vis tiek nepavyks.Skausm...
28/10/2025

𝐴𝑝𝑖𝑒 𝑠𝑘𝑎𝑢𝑠𝑚𝑎̨, 𝑧̌𝑚𝑜𝑛𝑖𝑠̌𝑘𝑢𝑚𝑎̨ 𝑖𝑟 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑎𝑙𝑖𝑛𝑔𝑢𝑚𝑎̨

Kad ir kaip norėtume pasislėpti nuo skausmo – mums vis tiek nepavyks.
Skausmas yra mūsų istorijos dalis. Jis ateina tam, kad primintų, kur vis dar slepiasi širdies užspaustas šauksmas – troškimas būti pamatytam, mylimam, reikalingam.

Šį rytą, kaip ir kasdien, sėdėjau meditacijoje. Mano kūnas kalbėjo – jaučiau stiprų skausmą širdies plote. Leisdama jam būti, stebėdama be pasipriešinimo, jaučiau, kaip po truputį jis plečiasi, kol galiausiai virto šiluma. Kūnas išsivalė, o kartu su juo – ir dar viena skausmo gija iš mano vaikystės.

Aš prisimenu tą laiką, kai fizinis skausmas buvo mano kasdienybė. Smurtas, patyčios, žodžiai ir veiksmai, kurių kūnas nepamiršta. Tai buvo sunku, o kartais ir net labai žiauru. Bet šiandien į tai žvelgiu su švelnumu. Aš atleidau. Aš įsileidau. Ir tai liks manyje ne kaip žaizda, o kaip priminimas, kiek stipriai galiu rinktis švelnumą sau.

Kiekvienas iš mūsų nešamės savo skausmą. Tik gal ne visi išdrįstame į jį pažvelgti. Bet kai pažvelgi – ne pro protą, o pro širdį – jis ima tirpti.

Mes visi, kad ir kokie skirtingi atrodytume, iš tiesų esame labai panašūs.

𝐕𝐢𝐬𝐢 𝐧𝐨𝐫𝐢𝐦𝐞 𝐦𝐲𝐥𝐞̇𝐭𝐢 𝐢𝐫 𝐛𝐮̄𝐭𝐢 𝐦𝐲𝐥𝐢𝐦𝐢.

Visi ieškome prasmės, klausiam – kam aš čia? kam aš reikalingas?

O atsakymas visada slypi tame pačiame klausime:
Tu sukurtas tam, kad būtum reikalingas. Kad dalintum. Kad kurtum.
Gamta mus to moko kiekvieną dieną – ji atiduoda, ir tuo pačiu pasipildo.

Taip veikia ir gyvenimas: kai dalinamės, kai atiduodame savo širdį, savo patirtį, savo buvimą – mes patys tampame pilni.

𝐌𝐞𝐬 𝐫𝐞𝐢𝐤𝐚𝐥𝐢𝐧𝐠𝐢 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐢 𝐤𝐢𝐭𝐢𝐞𝐦𝐬.

Tavo šviesa reikalinga kitam žmogui taip, kaip kito šviesa reikalinga tau.

Jeigu jauti, kad viduje dar yra skausmo, kurį norėtum švelniai pamatyti, pakviesk save į susitikimą su juo.

Ateik į 𝐞𝐦𝐨𝐜𝐢𝐣𝐮̨ 𝐩𝐚𝐥𝐞𝐢𝐝𝐢𝐦𝐨 𝐬𝐞𝐬𝐢𝐣𝐚̨ – čia mes kartu leisime sau pajausti, priimti, paleisti.

Be kaltės, be gėdos, be kaukių.

𝗧𝗶𝗲𝘀𝗶𝗼𝗴 𝘀𝘂 𝗠𝗲𝗶𝗹𝗲.

𝐼𝑠̌𝑙𝑎𝑖𝑠𝑣𝑖𝑛𝑘 𝑠𝑎𝑣𝑒 𝑖𝑟 𝑙𝑒𝑖𝑠𝑘 𝑔𝑦𝑣𝑒𝑛𝑖𝑚𝑢𝑖 𝑡𝑒𝑘𝑒̇𝑡𝑖 𝑝𝑒𝑟 𝑡𝑎𝑣𝑒.

Šiandien sesijos metu su kliente turėjome temą apie perfekcionizmą, kurį skatina stresas.Pavaikščiojus po prisiminimus, ...
19/10/2025

Šiandien sesijos metu su kliente turėjome temą apie perfekcionizmą, kurį skatina stresas.

Pavaikščiojus po prisiminimus, išryškėjo, kad tai – iš mamos perimta programa. Mamos, kuri visada stengėsi, kad viskas būtų tvarkoje, kad kiti būtų patenkinti, kad niekas nepriekaištautų.
Ir taip iš meilės bei noro būti gera – atsirado įtampa, kuri šiandien jaučia spaudimą jos dukra.

Kartais atrodo, kad siekis padaryti viską tobulai – tai stiprybė.
Bet kai vidinis kritikas ima vadovauti mūsų dienai, tobulumo siekis tampa spąstais, kurie išsekina kūną ir protą.

Perfekcionizmas dažnai slepia baimę suklysti, nepasitikėjimą savimi ar norą būti pripažintam.
Mes pradedame matuoti savo vertę pagal tai, kiek padarėme, kaip atrodome, ar viskas pavyko „teisingai“...

Ir vis rečiau paklausiame savęs – kaip aš jaučiuosi?🧘‍♀️

Stresas, kylantis iš perfekcionizmo, dažnai pasireiškia kaip:
💭 įtampa, kai kažkas „nepakankamai gerai“;
😣 nerimas prieš priimant sprendimus;
😔 kaltės ar gėdos jausmas, kai nesuspėjame;
😴 pervargimas, kai sunku sustoti ir tiesiog būti.

🌸 Emocijų paleidimo sesijose mes išmokstame paleisti kontrolės poreikį, leisti sau būti netobuliems, jausti ramybę net tada, kai viskas nėra „idealus variantas“.

Kai atsipalaiduoja noras viską padaryti tobulai, atsiranda vietos lengvumui, kūrybai ir pasitikėjimui gyvenimu.

Jaučiasi ramybė savyje su viskuo🤎🍁 💫

Kai kurios durys neatsidarė, nes buvo ne jums skirtos.Kai kurie žmonės išėjo iš jūsų gyvenimo, nes atėjo trumpam, o ne v...
14/10/2025

Kai kurios durys neatsidarė, nes buvo ne jums skirtos.
Kai kurie žmonės išėjo iš jūsų gyvenimo, nes atėjo trumpam, o ne visam.

Norai neišsipildė, nes dar nebuvo jų laikas.
Galimybės liko nepilnai išnaudotos, nes reikėjo ir tokios patirties – ne tik sėkmės.
Viskam savas laikas. 🌙

Šiandien susimąsčiau, kiek iš tiesų mano gyvenime durų užsidarė.
Kai kurios trinktelėjo garsiai, su skausmu.
Kitos – tyliai, beveik nepastebimai.

Bet dar labiau mane palietė suvokimas, kiek durų atidariau.
Ir ne visada viena. Kartais kažkas šalia ištiesė ranką, kažkas parodė kelią, o kartais gyvenimas pats tyliai atvėrė naują erdvę, kai buvau pasiruošusi žengti.

Kiekviena tokia akimirka tapo priminimu – net tada, kai atrodo, kad viskas baigiasi, kažkur jau ruošiasi atsiverti naujos durys.
Gal ne iš karto, bet visada laiku. 🌿

O tu… ar pastebi, kokios durys tavo gyvenime užsidarė tam, kad galėtum pamatyti naujas?

Jei jauti, kad dabar esi tarp užsidarančių ir dar neatsivėrusių durų – galiu būti šalia.
Padėti sustoti, išgirsti save, pajausti, kas laukia anapus.
Kartais tereikia mažo žingsnio, kad pajustum, jog gyvenimas visada veda.

✨ Gyvenimas – tai mažos akimirkos, kurios tampa didelės, kai jas pajauti.Kai sustoji. Kai įkvepi giliau. Kai leidi sau t...
09/10/2025

✨ Gyvenimas – tai mažos akimirkos, kurios tampa didelės, kai jas pajauti.

Kai sustoji. Kai įkvepi giliau. Kai leidi sau tiesiog būti – be kaukių, be spaudimo būti „geresniu“.
Kai ragauji ledus ir jauti, kaip kūnas džiaugiasi. Kai akys šypsosi ne dėl to, kad „taip reikia“, o todėl, kad širdyje šviesu.

Tokios akimirkos primena, kad gyvenimas nėra tik kelias iki kažko.
Jis vyksta dabar.
Jis – čia tavo kvėpavime, tavo buvime, tavo paprastume.

Leisk sau būti savimi – su viskuo, kas esi.
Su šviesa ir šešėliu, su ramybe ir gyvumu.
Tavo buvimas jau pakankamas.

🤍 Primink sau šiandien – gyvenimas vyksta šią akimirką.

Tiesiog būk jame.

Kada paskutinį kartą leidasi į kelionę sau ir tik su savimi? Ten, kur nebesvarbu skaičiuoti laiką, žvilgčioti į nebaigtų...
25/09/2025

Kada paskutinį kartą leidasi į kelionę sau ir tik su savimi?

Ten, kur nebesvarbu skaičiuoti laiką, žvilgčioti į nebaigtų darbų sąrašą, rūpintis buitimi. Kur tu tiesiog būni tyloje su savimi, kas tau svarbu, o jeigu vienai persunku yra pagalba visada šalia.

Kiekvieną savo rytą pradedu nuo savo buvimo tyloje - taip nuostabu jausti save, girdėti save, stebėti kas vyksta aplink mane ir nerti vis gilyn į savo tylą.

Kažkada vienoje knygoje radau sakinį, kad mūsų širdys nerimsta, kol jos neranda ramybės pas Kūrėją. Tad labai tikiu, kad tu šią gilią Kūrėjo ramybę turi savyje, o jeigu jos ieškai tai kviečiu parašyti man ir aš tau padėsiu ją atrasti. Abi susikursime erdvę, kur galėsi pažvelgti į savo mintis, jausmus ir troškimus. Tai laikas, kai galėsi jį skirti sau nuo kasdienybės triukšmo ir pajausti ir išjausti save sesijos metu.

Ar esi pasiruošusi atrasti tai, kas slepiasi tavo viduje? Kartu su tyla ateinati meilės ir priėmimo banga gali pakeisti tavo gyvenimą.

Leisk sau tai išbandyti ir pažvelgti giliau į save. Kelionė į tylą gali būti didžiausia dovana, kurią tu gali duoti sau.

Rašyk klausk asmeniškai dėl tau iškilusių klausimų ir susitikime.

Esi laukiama 💛

Pasaka apie ramų protą📖Kartą vienas ūkininkas pastebėjo, kad pametė savo laikrodį daržinėje, kur krovė šieną. Ir nors la...
21/09/2025

Pasaka apie ramų protą📖

Kartą vienas ūkininkas pastebėjo, kad pametė savo laikrodį daržinėje, kur krovė šieną. Ir nors laikrodis nebuvo kažkoks vertingas, tačiau buvo svarbus ūkininkui kaip atsiminimas, kaip labai artimo žmogaus dovana.

Ūkininkas kelis kartus apėjo visą daržinę skersai ir išilgai, bet viskas buvo veltui. Jis nusiminė, nuleido rankas... Tačiau netrukus pastebėjo netoliese žaidžiančius vaikus ir nusprendė pasikviesti juos į pagalbą. Prieš tai, žinoma, pažadėjo vaikams atsilyginti saldumynais už tai, kad jie padės.

Vaikai mielai sutiko ir visu triukšmingu būriu pasileido link daržinės. Jie išnarstė visą daržinę nuo viršaus iki apačios, bet laikrodžio niekas taip ir nerado. Ir tuo metu, kai ūkininkas jau susitaikė su mintimi, kad laikrodžio surasti nepavyks, prie jo priėjo mažas berniukas ir paprašė leisti jam pabandyti paieškoti.

Ūkininkas žvilgtelėjo į vaiką ir pagalvojo: kodėl gi ne, o gal ir pavyks? Juo labiau, kad vaikas taip nuoširdžiai paprašė... Ir jiedu nuėjo į daržinę. Berniukas pasakė, kad ieškos vienas ir uždarė daržinės duris.

Ir koks gi buvo ūkininko nustebimas, kai po kurio laiko vaikas išėjo iš daržinės su laikrodžiu rankose! Ūkininkas labai apsidžiaugė ir paklausė, kaip jam tai pavyko, juk prieš tai visiems atrodė, kad ieško laikrodžio, kaip tos adatos šiene, nes niekam nesisekė jo surasti..

Berniukas tik patraukė pečiais ir atsakė: "Aš nieko ypatingo nedariau. Tiesiog sėdėjau ant grindų ir įdėmiai klausiausi... Ir visiškoje tyloje aš išgirdau laikrodžio tiksėjimą, nuėjau į to garso pusę ir radau jį!"

Taigi - ramus, nesudrumstas protas gali daug daugiau, nei neramus, įaudrintas protas. Todėl skirkite sau kelias tylos ir ramybės minutes per dieną, ir jūs pastebėsite, kaip greitai jūsų mąstymas įgaus aiškumą ir gilumą...

Jei jauti, kad tavo protui ramumos ir palaikymo, kviečiu tave į nemokamą 30 minučių pažintinį skambutį.
https://calendly.com/zjuodsnukyte/30min

𝐀𝐭𝐯𝐢𝐫𝐮𝐦𝐚𝐬 – 𝐧𝐞 𝐬𝐢𝐥𝐩𝐧𝐲𝐛𝐞̇, 𝐨 𝐝𝐢𝐝𝐳̌𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚 𝐬𝐭𝐢𝐩𝐫𝐲𝐛𝐞̇.Tai akimirka, kai nebeslepi savęs už įvaizdžių ar kaukių, o tiesiog le...
09/09/2025

𝐀𝐭𝐯𝐢𝐫𝐮𝐦𝐚𝐬 – 𝐧𝐞 𝐬𝐢𝐥𝐩𝐧𝐲𝐛𝐞̇, 𝐨 𝐝𝐢𝐝𝐳̌𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚 𝐬𝐭𝐢𝐩𝐫𝐲𝐛𝐞̇.

Tai akimirka, kai nebeslepi savęs už įvaizdžių ar kaukių, o tiesiog leidiesi būti. Išsiskleidi tarsi žydintis sodas ir spinduliuoji savo vidinę šviesą, džiaugsmą, meilę bei patirtis – be baimės ir abejonių.

Atvira siela – tai ne pataikavimas ir ne bandymas įtikti. Tai tikrumas. Tai gyvenimas ne pagal „reikia“, o pagal širdį. Tai laisvė būti savimi – be pasmerkimo baimės, be pastangų kažką išlaikyti.

Nes tu žinai: 𝐭𝐚𝐯𝐨 𝐯𝐢𝐝𝐢𝐧𝐞̇ 𝐬̌𝐯𝐢𝐞𝐬𝐚 𝐩𝐫𝐢𝐭𝐫𝐚𝐮𝐤𝐬 𝐭𝐮𝐨𝐬, 𝐤𝐚𝐦 𝐣𝐢 𝐫𝐞𝐢𝐤𝐚𝐥𝐢𝐧𝐠𝐚, 𝐨 𝐭𝐚𝐢, 𝐤𝐚𝐬 𝐧𝐞𝐫𝐞𝐢𝐤𝐚𝐥𝐢𝐧𝐠𝐚, 𝐢𝐬̌𝐬𝐢𝐬𝐤𝐥𝐚𝐢𝐝𝐲𝐬 𝐬𝐚𝐯𝐚𝐢𝐦𝐞.

Ir būtent tokiose akimirkose į mūsų gyvenimą ateina tai, kas brangiausia. Žmonės, kurie pamato mūsų tikrąjį „aš“, neišsigąsta ir neišeina – jie pasilieka. Ne dėl patogumo. Dėl tikrumo.

Atsiverk. Leisk savo sielai pražysti gražiausiais žiedais.

Yra artimi. Yra svetimi.Yra tie, kas eina šalimais su tavimi gyvenime, nors ir nelabai jį įtakoja, bet yra jame dėl kažk...
04/09/2025

Yra artimi. Yra svetimi.

Yra tie, kas eina šalimais su tavimi gyvenime, nors ir nelabai jį įtakoja, bet yra jame dėl kažkokių priežasčių.

Yra tie, kas labai suartėja su tavimi ir keičia įvykių eigą tavo gyvenimo istorijoje.

Yra ateinantys ir išeinantys. Jie per akimirką palieka pėdsakus tavo sielos dienoraštyje, kai tuo tarpu kiti, metų metais esantys šalia, nepaliečia tavo širdies stygų.

Neįmanoma nuspėti, kas pasiliks su tavimi, nes kartais artimieji paleidžia tavo ranką ant bedugnės krašto, o visai svetimi netikėtai ištiesia savo pagalbos ranką, kad išgelbėtų tave.

Galima eiti vienu keliu, bet žiūrėti į priešingas puses.

Galima eiti skirtingais keliais, bet netikėtai susitikti likimo kryžkelėje.

Ir niekas negali žinoti, kas nutiks po minutės, mėnesio, metų.

Bet, atėję į kito gyvenimą, arba net vos palietę jį – palikite jame tai, kas taps jam švyturiu pačią tamsiausią jo gyvenimo naktį.

Pasilikusi širdyje, ši vos juntama šviesa gali uždegti vilties ugnį būtent tuomet, kai to labiausiai reikės, ir kai atrodys, kad išsigelbėjimo jau nėra iš kur sulaukti.

Būkite geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnumas ir ne yda. Tai pati galingiausia jėga.

Sakykite laiku svarbius žodžius jūsų artimiesiems, juk tie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskas, kas taip svarbu mūsų sielai, turi būti atlikta laiku. Viskam savo laikas: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykite svarbius žodžius taip pat ir svetimiems žmonėms, galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliaujame per šį gyvenimą ir nuolat artimai ar prabėgomis persipiname vieni su kitais.

Ir nepaisant nuomonės, kad žmogus gimė ir yra vienišas gyvenime, aš tvirtinu: jūs niekada nebuvote vieniši, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę. Kiekvienas kitų žmonių prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prisilietimas prie kitų, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkite dėmesingi, lieskitės rūpestingai.

Vasara paliko lengvumą, saulės šviesą ir juoko akimirkas – tarsi dovanas, kurias su dėkingumu paleidžiu. Ruduo ateina ty...
31/08/2025

Vasara paliko lengvumą, saulės šviesą ir juoko akimirkas – tarsi dovanas, kurias su dėkingumu paleidžiu. Ruduo ateina tyliai, su šiltais lapais po kojomis, su ramybe ir kvietimu sustoti. Jis kviečia įsileisti savo jausmus, naujus patyrimus ir atrasti dar daugiau savyje.

Mes augame drauge su savo norais ir jų išsipildymais. Neslopink savo svajonių – svajok drąsiai ir tikėk jų įgyvendinimu, nes jos yra Dievo dovana, padedanti mums tapti stipresniais, švelnesniais ir tikresniais.

Nebėk paskui tai, kas slysta iš rankų, neieškok to, ko jau nebėra. Ruduo primena – paleidimas irgi yra dovana. Ieškok, svajok, kurk, įsileisk naujus jausmus ir mėgaukis gyvenimu, nes jis vyksta čia ir dabar.

Address

Kaunas

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Išlaisvinksave - emocijų paleidimo konsultacijos su Zita posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Išlaisvinksave - emocijų paleidimo konsultacijos su Zita:

Share