Sąmonės ir Pasąmonės Mechanika

Sąmonės ir Pasąmonės Mechanika „Atgimk iš Naujo“ kviečia pažvelgti už iliuzijų, kurios tyliai formuoja jūsų sprendimus, santykius ir gyvenimo kryptį.

Jei tau nepakanka atsakymo „taip tiesiog yra“, esi tinkamoje vietoje. Čia tyrinėjama, kodėl vienodi veiksmai sukuria skirtingas pasekmes ir kokie vidiniai mechanizmai formuoja mūsų patiriamą realybę. Suprasdami, kaip jos veikia, jūs atrandate savo tikrąją jėgą, gebėjimą rinktis ir kurti. Tai daugiau nei teorija – tai gyvas procesas, vedantis į vidinį aiškumą ir naują pradžią.

🌿 Atgimk iš Naujo — sąmonės ir vidinės mechanikos projektas. Kiekviena kronika – tai gyvas grįžimas į save. Naujos teminės serijos leidžiamos kas savaitę.

™ Atgimk iš Naujo — originalus projektas, visos teisės saugomos.

„Jeigu tau netinka patarimas – tiesiog jo nepriimk.“Tik šitame labai logiškai skambančiame paaiškinime kažkur dingsta an...
01/10/2026

„Jeigu tau netinka patarimas – tiesiog jo nepriimk.“

Tik šitame labai logiškai skambančiame paaiškinime kažkur dingsta antras žmogus – tas, kuris pataria.

Tarsi jis būtų neutralus. Pasakė sakinį ir pasitraukė.

Atrodo logiška. Juk galutinį sprendimą vis tiek priima pats žmogus. Niekas negali priversti jo klausyti. Vadinasi, ir atsakomybė už tai, kokį patarimą jis priėmė, lieka jam.

Tik realybėje žmonės taip neveikia.

Mes reaguojame, kai mūsų patarimų neklauso. Nusiviliame. Įsižeidžiame. Bandome įtikinti. Kartais pakeičiame toną, elgesį ar santykį. Galime parodyti, kad žmogaus sprendimui nepritariame.

O jeigu mūsų pritarimas, pagalba, artumas ar nuomonė tam žmogui svarbūs, mūsų reakcija pati tampa jo sprendimo dalimi.

Todėl šis straipsnis nėra tik apie žmones, kurie per daug klauso kitų.

Jis ir apie mus tada, kai mes patys patariame.

Kiek iš tiesų leidžiame kitam žmogui mūsų patarimo nepriimti?

Kas nutinka mūsų elgesiui, kai jis pasirenka kitaip?

Ir ar vis dar galime sakyti „juk pats nusprendei“, jeigu vieną jo pasirinkimą savo reakcijomis padarėme gerokai brangesnį?

Naujame nemokamame „Realybės Mechanikos“ straipsnyje žiūriu į abi patarimo puses – jo poveikį žmogui, kuris patarimą gauna, ir patariančiojo poveikį pačiam pasirinkimui.

„Kai pagalba pradeda atimti iš žmogaus teisę spręsti“

https://realybesmechanika.substack.com/p/kai-pagalba-pradeda-atimti-is-zmogaus?

Kodėl vieniems pagalba pasiūloma dar jiems nespėjus jos paprašyti, o kiti gali aiškiai pasakyti, kad jiems sunku, ir vis...
24/09/2026

Kodėl vieniems pagalba pasiūloma dar jiems nespėjus jos paprašyti, o kiti gali aiškiai pasakyti, kad jiems sunku, ir vis tiek likti vieni?

Kodėl žmogus, kuris su kitais atrodo supratingas, rūpestingas ir palaikantis, šalia tavęs gali tapti visai kitoks? Tu matai, kad jis moka išklausyti. Matai, kad moka pasirūpinti. Matai, kad dėl kitų gali pasistengti, prisitaikyti ar pats pastebėti, kada jiems sunku. Tačiau kai to paties prireikia tau, kažkodėl atsiranda visai kita reakcija.

Kartais net priešinga.

Kai nori būti išklausytas, turi dar aiškinti, kodėl apskritai taip jautiesi. Kai pavargsti, vietoje pagalbos gauni naują reikalavimą. Kai nebegali, aplinkiniai vis tiek elgiasi taip, tarsi būtent tu turėtum susitvarkyti. O tai, ką pats išgyveni, jų akyse kartais atrodo taip priešingai, kad pradedi galvoti: kaip jie gali nematyti to, kas man atrodo akivaizdu?

Lengva visa tai paaiškinti tuo, kad tiesiog sutikai netinkamus žmones. Bet tada lieka nepatogus klausimas: kodėl tie patys žmonės su kitais sugeba būti kitokie?

Kas pasikeičia būtent sąveikoje su stipriu žmogumi?

Ir svarbiausia – ko pats stiprus žmogus šioje sąveikoje nemato?

Nes jeigu panašus rezultatas kartojasi su skirtingais žmonėmis, man neužtenka dar kartą išgirsti „reikia brėžti ribas“, „nereikia tiek daug prisiimti“ ar „pats leidai su savimi taip elgtis“. Aš noriu suprasti, kas iš tikrųjų vyksta iki tol, kol vienam žmogui pagalba tampa savaime suprantama, o iš kito savaime suprantama tampa jos tikėtis.

Kodėl man svarbus būtent supratimas?

Žmonės kartais nuvertina naują suvokimą. Atrodo, kad vien suprasti, kas ir kodėl vyksta, mažai ką pakeis. Kad svarbiausia yra praktikos, technikos, pratimai ir konkretūs veiksmai.

Mano gyvenime buvo priešingai.

Didžiausi mano gyvenimo pokyčiai prasidėjo nuo pasikeitusio supratimo. Kai pamačiau tai, ko iki tol nemačiau, pasikeitė mano mąstymas. Kai pasikeitė mąstymas, pradėjo keistis mano reakcijos, pasirinkimai, elgesys ir tai, ką apskritai laikiau normalu.

Aš keičiausi per naujus, savo gyvenime patikrintus suvokimus ir žinias. Ne per dar vieną nuvalkiotą pasakymą, kurį kažkas paskelbė universalia tiesa.

Nes bet koks teiginys be paaiškinimo gali tapti dar viena taisykle, pagal kurią žmogus pradeda vertinti save ir savo gyvenimą. Ir būtent tokios taisyklės mano gyvenime ne kartą kūrė klaidas, kurios vėliau nuolat kartojosi.

Žmonės labai lengvai paima vienam žmogui tinkantį patarimą ir pritaiko jį visiems. Tarsi patarimas, reikalingas naglam, savanaudiškam ar kitų ribų nepaisančiam žmogui, lygiai taip pat tiktų sąžiningam žmogui, kuris ir taip save riboja, atsižvelgia į kitus ir pirmiausia tikrina save.

Bet tas pats patarimas, patekęs į visiškai skirtingą žmogaus struktūrą, gali sukurti priešingą rezultatą. Vieną žmogų jis sustabdys ten, kur jam iš tiesų reikia sustoti. Kitą – dar labiau užspaus ten, kur jis ir taip save stabdo.

Todėl man neužtenka žinoti, ką žmogui „reikia daryti“. Man reikia suprasti, kodėl, kam, kokioje situacijoje ir per kokį mechanizmą tai turėtų veikti.

Lygiai todėl man niekada netiko paaiškinimas: „stipriam žmogui duodama daugiau sunkumų todėl, kad jis gali daugiau panešti.“

Kodėl?

Kodėl mano gebėjimas panešti turėtų sukurti pačius sunkumus? Kodėl gebėjimas susitvarkyti turėtų reikšti, kad teks vis daugiau tvarkyti? Kodėl aplinkiniai su vienais žmonėmis elgiasi vienaip, o su kitais – visiškai priešingai?

Manęs netenkina atsakymas, kuris tik suteikia gražią prasmę tam, kas vyksta, bet nepaaiškina, kaip toks rezultatas apskritai susidaro.

Nes jeigu rezultatas kartojasi, turi būti priežastis, dėl kurios jis susidaro.

O jeigu tą priežastį galima pamatyti, atsiranda galimybė keisti ne tik savo požiūrį į tai, kas vyksta, bet ir tai, kas iki tokio rezultato atveda.

Būtent tokių atsakymų aš ieškau gyvenime.

Ir todėl man svarbiausias klausimas nėra, kodėl stiprus žmogus tiek daug pakelia.

Man daug įdomiau:

ko jis dar nemato apie save, kitus žmones ir jų tarpusavio sąveiką, dėl ko jam apskritai tenka tiek daug nešti?

Apie vieną šio mechanizmo dalį parašiau naujame „Realybės Mechanikos“ straipsnyje:

„KAS LIEPĖ TAU BŪTI STIPRIAM? TIE PATYS, KURIE NELEIDO BŪTI SILPNAM“

👉 Skaityti straipsnį: https://realybesmechanika.substack.com/p/kas-liepe-tau-buti-stipriam-tie-patys

Didžiausia santykių problema dažnai nėra konfliktai.Problema ta, kad vienas žmogus nori santykius taisyti, keisti, harmo...
21/09/2026

Didžiausia santykių problema dažnai nėra konfliktai.

Problema ta, kad vienas žmogus nori santykius taisyti, keisti, harmonizuoti ir išlaikyti, o kitam to visai nereikia.

Į konsultacijas žmonės dažnai ateina su klausimu:

„Ką dar galiu padaryti, kad mūsų santykiai pasikeistų?“

Bet nagrinėjant situaciją paaiškėja visai kas kita.

Santykius bando tvarkyti tik vienas.

Vienas aiškina.
Vienas taikosi.
Vienas ieško sprendimų.
Vienas stengiasi suprasti.
Vienas nuolat kompensuoja tai, ko nedaro kitas.

Ir tada klausimas pasikeičia.

Ne:

„Kaip man išsaugoti mūsų santykius?“

O:

„Kodėl aš viena/vienas bandau išlaikyti tai, ko kitas žmogus net nebando kurti?“

Čia dažnai prasideda pats įdomiausias paradoksas.

Žmogus, kuris iki tol visomis jėgomis laikė santykius, pradeda atsisukti į save.

Nustoja vytis.
Nustoja įkalbinėti.
Nustoja nuolat aiškinti.
Nustoja gelbėti santykį už abu.

Ir pradeda klausti:

„O ko noriu aš?“
„Kas man duoda ramybę?“
„Kaip noriu gyventi?“

Ir tada keičiasi visa santykių dinamika.

Tas, kuriam iki tol santykių tvarkyti nereikėjo, dažnai pirmą kartą pajunta, kad kitas žmogus iš tikrųjų gali nebesukti savo gyvenimo aplink jį.

Tik tuo metu tas, kuris anksčiau taip bijojo prarasti santykius, kartais jau būna atradęs daug svarbesnį dalyką:

save.

Į konsultaciją galima ateiti norint išsaugoti santykius.

O išeiti supratus, kad pirmiausia reikia susigrąžinti savo gyvenimą.

Ir kartais būtent tada pirmą kartą pradeda keistis ir pati santykių sistema.

Jeigu jaučiate, kad santykiuose viską bandote sutvarkyti viena/vienas ir nebesuprantate, ką dar galite padaryti, galite registruotis diagnostinei konsultacijai.

Čia neieškome, kaip pakeisti kitą žmogų.
Žiūrime, kas iš tikrųjų vyksta jūsų santykių mechanikoje ir ką galite pakeisti savo pusėje.

Mane įžeidė. Manimi manipuliavo. Su manimi vėl taip pasielgė. Ką daryti?Na, galiu patarti tai, ką ir taip mielai darote....
15/09/2026

Mane įžeidė. Manimi manipuliavo. Su manimi vėl taip pasielgė. Ką daryti?

Na, galiu patarti tai, ką ir taip mielai darote.

Nueikite dar meilės pasimokyti. Supratimo. Atleidimo. Priėmimo.

Ir tada galėsite visą gyvenimą labai dvasingai atleidinėti už tą patį. 🤣

Jau dvi savaites Substack'e nerašiau naujų straipsnių.Ne todėl, kad neturiu ką pasakyti. Tiesiog sustojau ties labai kon...
10/09/2026

Jau dvi savaites Substack'e nerašiau naujų straipsnių.

Ne todėl, kad neturiu ką pasakyti. Tiesiog sustojau ties labai konkrečia aklaviete:

negaliu daryti, nes iš darymo negaunu rezultato, bet negaliu ir nedaryti, nes už mane niekas nepadarys.

Metų metus gyvenau pagal principą: „duok nesitikėdama nieko atgal“. Ir dabar pirmą kartą rimtai žiūriu ne į tai, kaip gražiai šitas principas skamba, o į tai, kokį rezultatą jis realiai sukūrė mano gyvenime.

Nes kai nuolat kuri, analizuoji, aiškini, investuoji laiką ir psichinį resursą, o visas judėjimas eina tik iš tavęs į išorę, tam tikru momentu pradedi klausti visai ne apie motyvaciją.

Pradedi klausti: kaip apskritai veikti taip, kad savo realizacija pati savęs neištuštintum?

Apie tai šiandien parašiau naują, nemokamą tekstą Substack'e:

https://realybesmechanika.substack.com/p/kai-nebegali-daryti-nes-negauni-rezultato

Šįkart neturiu paruošto „teisingo atsakymo“. Rašau iš tos vietos, kurioje pati dabar esu.

KAIP TAPTI PSICHOLOGIŠKAI STIPRESNIAM: RASK ŽMOGŲ, KURIS TAU GRAŽIAU ĮSAKINĖSAtleisk.Paleisk.Nieko nesitikėk.Mylėk save....
07/09/2026

KAIP TAPTI PSICHOLOGIŠKAI STIPRESNIAM: RASK ŽMOGŲ, KURIS TAU GRAŽIAU ĮSAKINĖS

Atleisk.

Paleisk.

Nieko nesitikėk.

Mylėk save.

Mylėk kitus.

Galvok apie save.

Negalvok per daug apie save.

Brėžk ribas.

Būk atviras.

Kontroliuok emocijas.

Leisk emocijoms tekėti.

Pasitrauk nuo žmonių.

Nebūk vienišas.

Pasitikėk savimi.

Klausyk mokytojo.

🤣

Nuostabu.

Vienu metu galima vykdyti maždaug šešias viena kitai prieštaraujančias komandas ir dar jaustis kaltam, kad kažką darai ne taip.

Bet smagiausia net ne tai.

Smagiausia, kad jeigu patarimas tau netinka, blogas vis tiek ne patarimas. Blogas tu.

Nevykdei?

„Priešiniesi.“

Nesutinki?

„Ego.“

Paklausei, kodėl?

„Per daug analizuoji.“

Pasakei, kad tau nuo to blogiau?

„Dar nepasiruošęs.“

🤣🤣🤣

Geniali sistema.

Mokytojas praktiškai negali suklysti.

Nes jeigu jo metodas suveikė – metodas geras.

Jeigu nesuveikė – tu blogai darei.

Va čia tai verslo modelis.

Ir mieli žvėriukai, jūs dar labai mėgstate žmones, kurie gražiai įsakinėja.

Jeigu kas nors pasakys:

„Galvok savo galva. Patikrink, ar mano žodžiai tau apskritai tinka.“

– kažkaip nelabai seksualu.

Bet jeigu ateina žmogus baltais rūbais, užsideda karolius ir sako:

„Aš žinau, ką tau reikia daryti.“

Viskas.

Guru rastas. 🤣

Dar geriau, jeigu jis moko MEILĖS.

Nes tada mūsų smegenys padaro nuostabų loginį šuolį:

moko meilės → vadinasi, mylintis žmogus.

Ne.

Jis tiesiog moka pasakyti žodį „meilė“. 😂

Bet mes kažkodėl labai mėgstame supainioti žmogaus kalbamą temą su jo paties savybėmis.

Kalba apie sąmoningumą – sąmoningas.

Kalba apie gerumą – geras.

Kalba apie dvasingumą – dvasingas.

Kalba apie pinigus – milijonierius.

Dar truputį ir žmogus, pasakojantis apie kosmosą, automatiškai bus astronautas.

O paskui atsiranda įvairios „meilės ir šviesos“ bendruomenės.

Pradžia visada graži.

Meilė.

Vienybė.

Augimas.

Palaikymas.

Aukštesnis tikslas.

Tada:

„Padėk bendruomenei.“

Gerai.

„Dar truputį.“

Gerai.

„Paaukok.“

Gerai.

„Pasitikėk.“

Gerai.

„Neklausinėk tiek daug.“

Gerai.

„Tie, kurie abejoja, yra negatyvūs.“

Gerai.

„Atiduok dar daugiau.“

Gerai.

Ir po penkerių metų:

„BLET, AŠ ČIA DIRBU NEMOKAMAI, ATIDAVIAU PINIGUS IR DAR ATSIPRAŠINĖJU, KAD NEPAKANKAMAI MYLIU.“

🤣🤣🤣

O paskui visi klausia:

„Kaip žmogus galėjo taip pasiduoti?“

Labai paprastai.

Jis ilgai treniravosi.

Jau prieš tai dešimt metų klausė:

„Pasakykit, ką man daryti.“

Todėl aš žmones mokau ne paklusti man.

Aš mokau atsikabinti ir pradėti galvoti savo galva.

Net nuo manęs.

Jeigu sakau nesąmonę – tikrink.

Jeigu netinka – atmesk.

Jeigu matai prieštaravimą – klausk.

Jeigu kažkas reikalauja, kad nustotum klausinėti – klausk dar daugiau.

Man visiškai nereikia aplink save žmonių, kurie linksėtų galvomis.

Bet, mieli žvėriukai...

jums kartais taip patinka būti padlaižūnais. 🤣

Laisvė?

„Nežinau, ką su ja daryti.“

Savarankiškas mąstymas?

„O kas pasakys, kaip teisingai savarankiškai mąstyti?“

🤣🤣🤣

Bet vos atsiranda žmogus, kuris pakankamai užtikrintai pasako:

„Aš žinau kelią.“

Ir pulkelis jau pajudėjo.

Me-e-e-e.

🐑

Tik paskui, kai kelio gale pasirodo skerdykla, visi labai nustemba:

„Bet jis taip gražiai kalbėjo apie meilę.“

Nu taip.

Ir skerdykla galėjo vadintis „Šviesos transformacijos centras“.

Pavadinimas dar nėra mechanizmas.

Todėl gal pats stipriausias saviugdos klausimas nėra:

„Ką man dabar daryti?“

O:

„Kodėl aš taip noriu, kad kažkas kitas man pasakytų, ką daryti?“

KA AŠ IŠ TIKRŲJŲ TYRINĖJU?Tyrinėju žmogaus psichiką per jo elgesį, reakcijas, sąmonę, pasąmoninius procesus ir sąveiką s...
01/09/2026

KA AŠ IŠ TIKRŲJŲ TYRINĖJU?

Tyrinėju žmogaus psichiką per jo elgesį, reakcijas, sąmonę, pasąmoninius procesus ir sąveiką su išore.

Man įdomu ne tik tai, ką žmogus padarė, bet kas vyko iki tol.

Kodėl vienoje situacijoje žmogus sureaguoja vienaip, o kitoje – visiškai kitaip? Kodėl sąmoningai suprasdamas, kad kažkas jam nenaudinga, vis tiek kartoja tą patį? Kodėl su skirtingais žmonėmis kartais susiformuoja stebėtinai panašus santykio rezultatas? Ir kodėl du žmonės gali išgyventi tą pačią sąveiką, tačiau kiekvienas nuoširdžiai matyti visai kitą jos versiją?

Analizuodama situacijas einu nuo pasekmės atgal į priežastis: žiūriu į žmogaus poziciją, dėmesio kryptį, interpretacijas, pasąmoninius procesus, reakcijas, veiksmus ir tai, kaip visa tai susijungia sąveikoje su kitu žmogumi bei aplinka.

Iš šios analizės atsirado ir mano Davėjo–Gavėjo modelis. Jame Davėjas ir Gavėjas nėra tiesiog „geras žmogus, kuris duoda“ ir „blogas žmogus, kuris ima“. Tai daug gilesnė žmogaus psichikos, pasąmonės ir energijos judėjimo krypties mechanika, iš kurios vėliau gimsta elgesys ir santykio rezultatai.

Didžioji dalis mano tekstų yra analitiniai. Mane domina kas, kodėl ir kaip susidaro dar iki to momento, kai jau matome galutinę situaciją.

Šia tema esu parašiusi ir pirmąją „Realybės Mechanikos“ knygą:

„Kodėl su kitais elgiamės vienaip, o iš jų gauname priešingai?“

Joje nagrinėju žmonių sąveiką, pasąmonės kryptį, interpretacijas, pasikartojančius modelius, nesusikalbėjimą ir tai, kodėl mūsų elgesys bei tai, ką gauname iš kitų, kartais atrodo visiškai nesuderinami.

Knyga išleista PDF ir EPUB formatais.

Jeigu problema būtų tik kitame žmoguje, kodėl panašus santykio rezultatas kartais pasikartoja jau su kitu?Galima pakeist...
28/08/2026

Jeigu problema būtų tik kitame žmoguje, kodėl panašus santykio rezultatas kartais pasikartoja jau su kitu?

Galima pakeisti partnerį.

Draugą.

Darbo vietą.

Aplinką.

Ir kartais po kurio laiko vėl atsidurti stebėtinai pažįstamoje sąveikoje.

Tai nereiškia, kad visi žmonės vienodi.

Ir nebūtinai reiškia, kad žmogus mistiškai „pritraukia“ vienodus žmones.

Bet tada atsiranda daug įdomesnis klausimas:

Kas išlieka sąveikoje, net kai pasikeičia jos dalyviai?

Būtent tokie prieštaravimai ir tapo pagrindu knygai:

„Kodėl su kitais elgiamės vienaip, o iš jų gauname priešingai?“

⏳ Šiandien – paskutinė diena, kai elektroninę knygą galima įsigyti už išleidimo kainą – 19 €.

Nuo rytojaus – 27 €.

📖 Elektroninė knyga – 59 psl.

Galite pasirinkti jums patogų formatą: PDF arba EPUB.

Norint įsigyti, parašykite man asmeninę žinutę.

Ar knyga tampa vertingesnė vien todėl, kad tą pačią mintį galima ištempti per 200 puslapių?Man – ne.Todėl pirmoji „Realy...
27/08/2026

Ar knyga tampa vertingesnė vien todėl, kad tą pačią mintį galima ištempti per 200 puslapių?

Man – ne.

Todėl pirmoji „Realybės Mechanikos“ knyga yra 59 puslapių.

Ir tai nėra sutrumpinta didesnės knygos versija.

Tai viena konkreti žmogaus sąveikos mechanika, sekama nuo pradžios iki jos kuriamo rezultato.

Be papildomų dešimčių panašių istorijų vien tam, kad atsirastų daugiau puslapių.

Be tos pačios minties perpasakojimo penkiais būdais.

Be pratimų lapų, skirtų leidiniui pastorinti.

„Realybės Mechanikos“ tekste nauja pastraipa turi atlikti naują loginį darbą.

Pavyzdys turi padėti patikrinti mechaniką, o ne būti dekoracija.

Stebėjimas, interpretacija, hipotezė ir išvada turi būti atskiriami.

Tai yra pačios RM tekstų sistemos principai.

Todėl man daug svarbiau ne:

„Kiek puslapių turi knyga?“

O:

„Kiek mechanikos tuose puslapiuose išardyta?“

Šiuo atveju – viena nuo pradžios iki galo.

59 puslapiai vienai žmogaus sąveikos mechanikai.

Ne viskam apie santykius.

Vienai vietai, kuri gali pakeisti supratimą apie daugelį jų.

⏳ Rytoj – paskutinė 19 € išleidimo kainos diena.

📖 Elektroninė knyga – 59 psl.

Galite pasirinkti jums patogų formatą: PDF arba EPUB.

Išleidimo kaina iki rugpjūčio 28 d. – 19 €.

Nuo rugpjūčio 29 d. – 27 €.

Norint įsigyti, parašykite man asmeninę žinutę.

„Kodėl aš vis pritraukiu tokius žmones?“O jeigu klausimas nuo pradžių pastatytas ne ten?Gal kartojasi ne tie patys žmonė...
26/08/2026

„Kodėl aš vis pritraukiu tokius žmones?“

O jeigu klausimas nuo pradžių pastatytas ne ten?

Gal kartojasi ne tie patys žmonės.

Gal kartojasi sąveikos sąlygos, kuriomis tam tikras santykis gali išsilaikyti.

Tai nėra tas pats.

Nes vienas klausimas ieško paaiškinimo:

Kas ir kodėl pas mane ateina?

O kitas:

Kas vyksta jau sąveikoje, kad būtent toks santykis gauna sąlygas tęstis?

Žmogus gali sutikti visiškai skirtingus žmones.

Bet jeigu jo paties atsakas į tam tikrą elgesį nuolat juda panašia kryptimi, dalis santykių gali gauti labai panašias sąlygas vystytis.

Tada nebereikia pradėti nuo mistinio „prisitraukimo“.

Galima pradėti nuo to, ką iš tikrųjų galima stebėti:

Kas vyksta tarp dviejų žmonių po to, kai jie jau susitiko?

Šitas kampas tiesiogiai išauga iš knygoje nagrinėjamos minties, kad automatika gali veikti kaip atranka ne santykio pradžioje, o jo tęstinume.

📖 Elektroninė knyga – 59 psl.

Galite pasirinkti jums patogų formatą: PDF arba EPUB.

Išleidimo kaina iki rugpjūčio 28 d. – 19 €.

Nuo rugpjūčio 29 d. – 27 €.

Norint įsigyti, parašykite man asmeninę žinutę.

⏳ Iki išleidimo kainos pabaigos liko 2 dienos.

Address

Klaipeda

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Sąmonės ir Pasąmonės Mechanika posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Sąmonės ir Pasąmonės Mechanika:

Shortcuts

Share