16/07/2025
Apie spurgas, draugystę ir mažus stebuklus 🍩
Mano draugė kepa skanias spurgas. Jos purios, kvapnios, šiltos – tokios, kurios ne tik sočios, bet ir pakelia nuotaiką. Problema tik viena – ji gyvena kitame mieste, apie 30 km nuo manęs. Ne visada galiu nulėkti tada, kai ji kepa. O ir kai kepa – dažnai namiškiai spurgas „sunaikina“ greičiau, nei aš spėju sužinoti. 😄
Vieną vakarą kalbamės, o ji sako: „Kepu spurgas.“ Aš: „Ooo, ir aš noriu.“
Ji: „Tai atvažiuok.“
Aš: „Kur jau čia, dabar vakaras, jau vėlu...“
O ji: „Ryt važiuoju į Vilnių, visai netoli tavęs turiu paimti kolegę – jei atvažiuosi, paimsiu tau spurgų.“
Ir ką jūs manot? Šeštadienio rytą, dar prieš pusę 7, aš jau kelyje – važiuoju *dėl spurgų*.
Draugės pakeleivės nustebusios: „Tu rimtai taip anksti kėleisi dėl spurgų?!“
Viena jų – netoleruojanti glitimo – sako: „Duok ir man paragauti tą tavo stebuklingą spurgą.“
Ir žinot ką? Su savo aistra galime įkvėpti kitus. Net jei tai tik aistra… spurgoms 😊💛