Žurnalas Psichologija Tau

Home
Lithuania
Lietuva
Žurnalas Psichologija Tau

Siekiantiems tobulėti

25/07/2025

Kodėl neatskiriame melo nuo tiesos? Daugiau apie tai – kitame „Psichologija Tau“ numeryje.

23/07/2025

🔥 Ką daryti, kai pyktis paima viršų ir užkyla emocijos? Svarbiausia - trumpa pauzė. O tuomet:

21/07/2025

Ar žinojote?

19/07/2025

Kodėl santykiai virsta kovos lauku?

Kodėl su partneriu elgiamės kitaip nei su kolegomis ar draugais? Kodėl vienas kaltina, kitas atsitraukia, o konfliktai kartojasi tarsi užburtame rate?

Dėl to kalti mūsų gynybiniai elgesio modeliai. Jie išmokti dar vaikystėje kaip būdas apsisaugoti nuo emocinio skausmo. Tačiau santykiuose dažnai tampa artumo žudikais.

👎 Dažniausi modeliai:

* Kritika ir kaltinimai

* Atsiribojimas ir tylėjimas

* Jausmų neigimas

* Emocinis užsisklendimas

Gera žinia – šie elgesio modeliai nėra nei prigimtis, nei nuosprendis. Mūsų smegenys keičiasi visą gyvenimą, tad galime išmokti sąmoningai reaguoti, o ne automatiškai gintis.

✅ Kaip pradėti?

* Keiskite „Tu visada“ į „Aš jaučiuosi…“

* Praktikuokite empatiją: „Ką partneris jaučia? Ko bijo?“

* Išlaikykite ramų toną – tai padeda ir partneriui nusiraminti

Prisiminkite: ryšys nėra atsitiktinumas – tai kasdienis pasirinkimas.

16/07/2025

Naujausias numeris jau prekyboje! www.psichologijatau.lt

15/07/2025

🌀 Nežinia gali bauginti kaip šuolis parašiutu. Kodėl taip sunku nežinoti, kas bus toliau?

Laukiame skambučio. Svarstome, ar keisti darbą. Bijome pradėti naujus santykius. Nežinomybė – nuolatinis mūsų gyvenimo palydovas, tačiau dažnai ją suvokiame kaip grėsmę. Kodėl?

💭 Mūsų protas trokšta aiškumo. Jam saugumas = žinojimas. Todėl nežinomybė gali sukelti didesnį nerimą nei bloga žinia. Evoliuciškai buvome mokomi: tai, ko nežinome – gali būti pavojinga. Tik bėda, kad šiandien grėsmės dažniausiai gyvena ne krūmuose, o mūsų galvose.

🛑 Vengdami nežinomybės, mes atidėliojame sprendimus, liekame ten, kur jaučiamės „saugiai“, bet… dažnai nelaimingai. Taip prarandame gyvenimo galimybes, kurias pasiekia tik tie, kurie išdrįsta žengti į nežinią.

✨ Bet yra ir kita pusė – nežinomybė gali būti augimo, kūrybos ir atradimų erdvė. Ji verčia mąstyti kitaip, būti lankstesniems, kurti naujus kelius. Net jei baisu, net jei nejauku – tai mūsų šansas plėstis, ne užsidaryti.

Daugiau apie tai skaitykite sekančiame „Psichologija Tau“ numeryje.

10/07/2025

🔍 Kodėl tikime sąmokslo teorijomis?

Nes mūsų protas mėgsta paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus. Sąmokslo teorijos siūlo „aiškius“ paaiškinimus, leidžia jaustis pranašesniais ir suteikia kontrolės iliuziją. Tačiau tai – pavojinga.

💡 Tyrimai rodo, kad kritinis mąstymas – vienas svarbiausių įrankių, padedančių atskirti faktus nuo melagienų. Būkime smalsūs, bet ir atsargūs – tikrinkime šaltinius, nepasitikėkime aklai, net jei informacija „atitinka mūsų nuomonę“.

📊 Remiantis naujausiais tyrimais, polinkį tikėti melagienomis stiprina: miego trūkumas, nerimas, pasitikėjimo stoka, patyčių patirtis.

📎 Daugiau apie tai – kitame „Psichologija Tau“ numeryje.

07/07/2025

🌍 Ar kada pagalvojote, koks jausmas pabusti ne su žadintuvu, o su vandenyno ošimu? ☕ Pradėti dieną kavinėje Meksikoje, o darbą planuoti pagal saulėlydžius Tailande?

Skaitmeniniai klajokliai – vis dažnesnis reiškinys, kai darbas keliauja kartu. Šis gyvenimo būdas ne tik suteikia laisvės ir lankstumo, bet ir leidžia giliau pažinti save, kitus žmones, naujas kultūras ir net gyvenimo prasmę.

Tačiau tai nėra tik kokteiliai ir palmės – vienatvė, saugumo trūkumas ir atotrūkis nuo artimųjų taip pat lydi šį kelią.

Ar tokia laisvė jums – svajonė, o galbūt jau išbandyta realybė?

Daugiau apie skaitmeninių klajoklių gyvenimą skaitykite sekančiame "Psichologija Tau" numeryje.

02/07/2025

🌿 Kai empatija ima alinti: ar pažįstate empatijos išsekimą?

Empatija – tai viena gražiausių savybių, leidžianti pajausti, palaikyti, išgirsti vieni kitus. Tačiau kartais ji ima sekinti. Nuolatinis kitų žmonių bėdų išklausymas, pastangos pagelbėti, jaudulys dėl viso pasaulio gali virsti EMPATINIU IŠSEKIMU.

🔋 Empatija nėra begalinė baterija. Kai rūpinamės kitais pamiršdami save – organizmas siunčia signalą: „Stop. Perdegimas.“

Tada nebesinori nei klausytis, nei bendrauti, nei keltis iš lovos. Kaip iš tuščio indo negalime niekam įpilti vandens, taip išsekę nebegalime dalintis empatija.

Todėl visų pirma pasirūpinti turime savimi ir savo emocine sveikata. Tik tada gręžtis į kitus.

Daugiau apie empatinį išsekimą galėsite paskaityti sekančiame „Psichologija Tau“ numeryje.

30/06/2025

Naujas Notingemo universiteto tyrimas atskleidė įdomų ir kartu neraminantį faktą: miego trūkumas padidina tikimybę tikėti sąmokslo teorijomis.

💡Kodėl taip yra? Miegas glaudžiai susijęs su mūsų psichikos sveikata ir pažintinėmis funkcijomis – gebėjimu mąstyti aiškiai, vertinti įrodymus, priimti racionalius sprendimus. Kai jo trūksta, padidėja nerimas, paranoja ir emocinis jautrumas – visi šie veiksniai padaro mus imlesnius neįtikėtinoms, bet emociškai patrauklioms istorijoms. Kitaip tariant, pavargęs protas ieško paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus.

Viename tyrimo eksperimentų dalyviams buvo pateikta sąmokslo teorija apie gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje. Tie, kurie skundėsi blogu miegu, dažniau rinkosi alternatyvią, sąmokslo teorijos versiją, nors ji neturėjo jokių pagrįstų įrodymų.

✨ Skatinkime kritinį mąstymą, rūpinkimės savo poilsiu ir pasitikrinkime šaltinius prieš dalindamiesi informacija.

25/06/2025

Empatinis išsekimas - tai perdegimas, kai visiems norisi būti geru ir nebelieka laiko sau.

Empatija – neabejotinai viena didžiausių žmogaus stiprybių. Tačiau net ir tokios vertybės, kaip rūpestis kitais, gali tapti emocine našta. Psichologijoje šis reiškinys vadinamas empatiniu išsekimu – kai kitų problemos tampa mūsų kasdieniu rūpesčiu, o vidinės baterijos ima išsikrauti.

Tuomet apima jausmas, jog skęsti informacijos jūroje, nebenori bendrauti, o draugo išsakytos problemos kelia ne užuojautą, o susierzinimą.

Ką daryti?

🎯 Pirma – atpažinti. Empatija nėra neišsenkantis šaltinis. Neturime galios „išgelbėti“ visų, o bandydami tai daryti rizikuojame savo psichologine sveikata.

Antra – atskirti, ką galime kontroliuoti. Stoicizmo principas primena: jei neturi įtakos situacijai, neverta švaistyti energijos.

Trečia – išmokti patraukti kitų rūpesčius į antrą planą ir skirti laiko savo poreikiams, poisiui bei saviugdai. Juk niekam negalime padėti, jei patys esame pavargę.

Address

Lietuva

Telephone

+37067888806

Website

http://www.psichologijatau.lt/

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Žurnalas Psichologija Tau posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Žurnalas Psichologija Tau: