Molėtų astronomijos observatorija

Molėtų astronomijos observatorija Aplankyk observatoriją! Papasakosime apie mūsų mokslininkų darbus, parodysime mūsų didžiausius teleskopus. Observatorijos languose įrengti B.

Dangaus kūnams tirti reikia giedro ir gryno oro bei tamsaus dangaus. Tiek senoji Vilniaus universiteto observatorija (įkurta 1753 metais), tiek ir Vilniuje, šalia Vingio parko esanti universiteto observatorija (įkurta 1921 metais) pamažu atsidūrė miesto ribose, todėl teko ieškoti naujos vietos. Vieta naujai observatorijai buvo parinkta Molėtų rajone 70 km į šiaurę nuo Vilniaus, ant Kaldinių kalvos

(200 m virš jūros lygio) šalia mažo Kulionių kaimo (apie 10 km nuo Molėtų).

1969 metų rudenį buvo sumontuotas 25 cm skersmens Kasegreno sistemos teleskopas, surinktas iš Vilniaus universiteto observatorijoje buvusių kelių teleskopų liekanų. 1970 m. pavasarį šiuo teleskopu buvo pradėti fotometriniai žvaigždžių tyrimai. 1974 m. žvaigždžių šviesą išvydo 63 cm teleskopas reflektorius. 1975 m. 25 cm reflektorius buvo pakeistas naujai nupirktu 35/51 cm skersmens Maksutovo sistemos fotografiniu teleskopu. 1975-1977 m. pastatytas observatorijos administracinis pastatas su laboratorijomis, moksline biblioteka, konferencijų sale ir viešbučiu. 1991 m. pradėtas darbas nauju 165 cm teleskopu reflektoriumi - didžiausiu teleskopu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šiaurinėje Europoje. Molėtų Astronomijos observatorija priklauso VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutui. Joje astronominius stebėjimus gali atlikti visi pageidaujantys Lietuvos astronomai, aukštųjų mokyklų studentai doktorantai, bei kolegos iš užsienio mokslo centrų. Observatoriją kasmet aplanko šimtai ekskursijų, kurių dalyviai supažindinami su dangaus pažinimo raida, Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Ant observatorijos pietinės sienos įrengtas Saulės laikrodis. Netoli teleskopų bokštų yra šventųjų mitologinių akmenų rinkinys. Tai dubenuotieji akmenys, senovėje naudoti saugoti gydomajam Perkūno vandeniui. Bružo sukurti vitražai astronomine tematika. Ant gretimos Kapelių kalvos įsikūręs Etnokosmologijos muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su istoriniais ir etnografiniais eksponatais, atspindinčiais žmonių pažiūras į dangų ir pasaulį.

18/07/2025
🇬🇧 EN text below⬇️Gražus mūsų Observatorijos* teleskopų panaudojimo pavyzdys naujoje mokslinėje publikacijoje:🪨 Asteroid...
10/07/2025

🇬🇧 EN text below⬇️
Gražus mūsų Observatorijos* teleskopų panaudojimo pavyzdys naujoje mokslinėje publikacijoje:

🪨 Asteroidų dydžių nustatymas naudojant termofizikinį modeliavimą ir žvaigždžių okultacijas

A. Choukroun vadovaujamas tyrimas, publikuotas žurnale Astronomy & Astrophysics, pateikia tikslius penkiolikos asteroidų dydžio ir formos modelius. Šie mažieji kosminiai kūnai skrieja asteroido žiede. 🔭 Rezultatai prisideda prie tikslesnių Saulės sistemos evoliucijos modelių, pagilinant supratimą apie asteroidų vidinę sandarą, sudėtį ir susidūrimus. Stebėjimus mūsų Observatorijoje iš dalies rėmė „Europlanet“ asociacija. Molėtų astronomijos observatorija yra Europlanet teleskopų tinklo narė. 🌍

Nuoroda į mokslinę publikaciją komentaruose ⬇️

---

🇬🇧 A Great Example of Work Using Our Observatory Telescopes in new scientific paper:

🪨 Asteroid Sizes Determined Using Thermophysical Modeling and Stellar Occultations

A study led by A. Choukroun, published in Astronomy & Astrophysics, presents precise size and shape models for 15 main-belt asteroids. These results contribute to improved models of Solar System evolution by enhancing our understanding of asteroid internal structures, compositions, and collisional processes. 🔭 The observations were partially supported by the Europlanet Telescope Network at the Moletai Astronomical Observatory. 🌍

Link to scientific publication in comments ⬇️

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Europlanet
Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

🇬🇧 EN text below ✨Europlanet Astrobiologijos kursai 2025 🪐📘Rugsėjis 18–20, 2025 🇱🇹 Astrobiologijos kursai skirti ekstrem...
07/07/2025

🇬🇧 EN text below ✨
Europlanet Astrobiologijos kursai 2025 🪐📘
Rugsėjis 18–20, 2025
🇱🇹 Astrobiologijos kursai skirti ekstremofilams Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos ** ir Gyvybės mokslų centre. Per paskaitas ir praktinius užsiėmimus dalyviai nagrinės šių mikroorganizmų, kurie garsėja savo gebėjimu išgyventi ekstremaliomis sąlygomis – nuo šalčio iki kosmoso vakuumo – biologiją. Bus aptartas jų vaidmuo astrobiologiniuose tyrimuose, atkreipiant dėmesį į kosmose atliktus eksperimentus ir jų galimybes padėti ieškoti nežemiškos gyvybės. Vandens meškutės, dar vadinami lėtūnais, yra labai maži, segmentuoti gyvūnai. Didžiausios rūšies jų ilgis yra šiek tiek didesnis nei vienas milimetras. Gyvena laikinuose telkiniuose ir vandens lašeliuose dirvožemyje bei ant drėgnų augalų. Jie išgyvena tokiomis sąlygomis, kurios pražudytų daugumą organizmų – jie gali ištverti nuo -272 laipsnių C iki +150 laipsnių C temperatūrą, 10 metų gali išbūti be vandens ir yra labai atsparūs radiacijai.

Partneriai: ESA, Ispanijos ambasada Lietuvoje, Lenkijos institutas Vilniuje, VU Gyvybės mokslų centras, Lietuvos etnokosmologijos muziejus

Daugiau informacijos renginio puslapyje: https://mao.tfai.vu.lt/europlanet2025

---
🇬🇧Europlanet Astrobiology Workshop 2025*
September 18 - 20, 2025
Astrobiology courses about extremophiles (tardigrade) at the Vilnius University Molėtai Astronomical Observatory and the Life Sciences Center. Through lectures and practical sessions, participants will study the biology of these organisms, which are renowned for their ability to survive in extreme conditions, from the cold to the vacuum of space. Their role in astrobiological research will be discussed, highlighting experiments carried out in space and their potential to help in the search for extraterrestrial life. Water bears (tardigrade) are very small, segmented animals. The largest species are just over one millimetre in length. They live in temporary pools and water droplets in the soil and on wet plants. They survive in conditions that would kill most organisms - they can withstand temperatures from -272 degrees C to +150 degrees C, can survive for 10 years without water and are highly resistant to radiation.

Partners: ESA, Spanish Embassy in Lithuania, Polish Institute in Vilnius, VU Life Sciences Centre, Lithuanian Museum of Ethnocosmology

✨For more information visit the event page: https://mao.tfai.vu.lt/europlanet2025

---

*Financial support is available, see web page for details
**Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

---

Europlanet
Vilniaus universitetas / Vilnius University
VU Fizikos fakultetas
VU Gyvybės mokslų centras
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas
Lietuvos Etnokosmologijos Muziejus
Embajada de España en Lituania
Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie
ESA - European Space Agency

Mūsų observatorjos* astronomas dr. Vidas Dobrovolskas  pasakoja apie dar viena novą!---Neseniai buvo pranešta apie Vilko...
01/07/2025

Mūsų observatorjos* astronomas dr. Vidas Dobrovolskas pasakoja apie dar viena novą!

---

Neseniai buvo pranešta apie Vilko žvaigždyne sužibusią novą, o Visata nusprendė padovanoti dar vieną tokį reginį. Birželio 25 d. astronomijos mėgėjai John Seach ir Andrew Pearce (abu iš Australijos) užfiksavo novos žybsnį Burių žvaigždyne. Nova didžiausią spindesį pasiekė 28 d. ir dabar pamažu blėsta ir gali būti matoma tik pro žiūronus.

Naujai sužibus žvaigždė (žymima V572 Velorum) yra pietiniame Burių (Vela) žvaigždyne, todėl Europos padangėje novos nesimato. Ši nova net ir maksimaliai sužibusi taip pat buvo ties matymo plika akimi riba ir didmiesčių šviesos ją būtų užgožusios.

Įdomu tai, kad nova buvo atrasta fotografuojant dangų paprasčiausia skaitmenine kamera ir dangaus nuotrauką palyginus su ankstesne, kurioje nesimatė naujos žvaigždės. Ir verta pažymėti, kad dviejų plika akimi įžiūrimų (nors ir blyškių) novų sužibimas vos mėnesio intervale yra tikrai istorinio retumo įvykis.

Visata vėl palepino pietinio pusrutulio gyventojus, bet gal trečiu kartu sėkmė nusišypsos mums - šiauriečiams.

Trumpas video paaiškinimas kuo skiriasi nova ir supernova pirmame komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

30/06/2025

Šiandien minime tarptautinę Asteroidų dieną. Ta proga šiandien kviečiame paklausyti mūsų Observatorijos* mokslininko Dr. Kazimiero Černio išsamaus pasakojimo apie Tunguskos katastrofą.
Dr. Kazimieras Černis yra žinomas asteroidų medžiotojas, atradęs šimtus asteroidų bei suteikęs jiems lietuviškus vardus.

---

Tarptautinė asteroidų diena yra kasmetinis pasaulinis renginys, kuris rengiamas kasmet birželio 30 dieną. Tunguskos upės baseine šią dieną 1908 metais atsitiko pats didžiausias užfiksuotas ir tyrinėtas su asteroidais susijęs sprogimas. Jungtinių tautų organizacijos paskelbtos Asteroidų dienos tikslas – atkreipti dėmesį į asteroidus ir tai, ką galima padaryti, norint apsaugoti Žemę nuo katastrofiško įvykio.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

Mūsų Observatorijos* astronomas  Vidas Dobrovolskas Mokslo Sriuboje kalba apie  naująją Veros C. Rubin observatoriją ir ...
25/06/2025

Mūsų Observatorijos* astronomas Vidas Dobrovolskas Mokslo Sriuboje kalba apie naująją Veros C. Rubin observatoriją ir pirmąsias neįtikėtinai įspūdingas nuotraukas. Labai įdomus pokalbis, kviečiame žiūrėti! Nuoroda komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.

---

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

Mūsų Observatorijos* mokslininkas Vidas Dobrovolskas pasakoja apie žymiąją Novą! Nuoroda į strapsnį LRT komentare.---*Vi...
24/06/2025

Mūsų Observatorijos* mokslininkas Vidas Dobrovolskas pasakoja apie žymiąją Novą! Nuoroda į strapsnį LRT komentare.

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija.
---

Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

🇱🇹| Aptikta staiga sužibusi žvaigždė – nova ⭐️

Dr. Vidas Dobrovolskas pasakoja, kad naujai sužibusi žvaigždė (V462 Lupi) yra Vilko žvaigždyne, kuris yra pietiniame dangaus pusrutulyje, todėl mūsų padangėje novos nesimato.

💬 „Maksimalų spindesį nova pasiekė birželio 21 d. ir dabar palengva blėsta. Jau po savaitės net ir pietų pusrutulio gyventojai šią novą galės įžiūrėti tik pro teleskopą.
Mes, šiaurinio pusrutulio gyventojai, nekantriai laukiame kitos novos, esančios Šiaurės Vainiko žvaigždyne (vadinamos T Corona Borealis) sužibimo. Tik, deja, nėra galimybės prognozuoti kada tiksliai ji sužibs“, – sako jis.
Plačiau skaitykite LRT – nuoroda komentare.

🇬🇧 | A newly flared star has been detected – a nova ⭐️

Dr Vidas Dobrovolskas explains that the newly brightened star (V462 Lupi) lies in the constellation Lupus, which is located in the southern celestial hemisphere. That means the nova is not visible from our skies.

💬 “The nova reached its peak brightness on 21 June and is now gradually fading. Within a week, even observers in the southern hemisphere will only be able to spot it through a telescope.
We in the Northern Hemisphere are eagerly awaiting another nova, located in the constellation Corona Borealis (known as T Coronae Borealis). Unfortunately, it's impossible to predict exactly when it will shine,” he says.

📸 VU nuotr.

Saulėgrįžos savaitgalio pasiūlymas:norite pakliūti į kosmosą - važiuokite į Kauną, Čiurlionio dailės muziejų. Reliatyvis...
21/06/2025

Saulėgrįžos savaitgalio pasiūlymas:
norite pakliūti į kosmosą - važiuokite į Kauną, Čiurlionio dailės muziejų. Reliatyvistinis ervėlaikio patyrimas garantuotas!

💫Pagaliau vasara - džiaugiasi astronomai, nes ji prasidėjo šįryt (birželio 21d. 05:42 val.) 💃 Sako, jog tą rytą „Saulė š...
21/06/2025

💫Pagaliau vasara - džiaugiasi astronomai, nes ji prasidėjo šįryt (birželio 21d. 05:42 val.) 💃 Sako, jog tą rytą „Saulė šoka“. Tai ir linkim visiems Observatorijos bičiuliams prasmingai judrios vasaros. Pastebėsim, jog tam dabar turite net 10-čia valandų daugiau, nei žiemos saulėgrįžos dieną :-)

Gravitacinis mikrolęšis – itin retas efektas, dar XX a. pradžioje numatytas Alberto Einsteino. Mūsų Observatorijos* asto...
16/06/2025

Gravitacinis mikrolęšis – itin retas efektas, dar XX a. pradžioje numatytas Alberto Einsteino.
Mūsų Observatorijos* astonomai Edita Stonkutė ir Marius Maskoliūnas pasakoja kaip jie naudoja šį reiškinį egzoplanetų tyrimuose.

https://naujienos.vu.lt/panaudoje-ypatinga-metoda-vu-astronomai-su-uzsienio-partneriais-aptiko-isskirtine-nauja-planeta/

https://www.youtube.com/watch?v=h5NqpgOfiu4

---

*Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorija
---
Vilniaus universitetas
VU Fizikos fakultetas
VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

🇱🇹 | Panaudoję ypatingą metodą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko naują egzoplanetą 🪐

Mokslininkai nustatė, kad už 3262 šviesmečių esančios dujų milžinės masė siekia 1,3 Jupiterio masės. Planeta sukasi aplink vadinamąją M nykštukę – palyginti mažą ir vėsią žvaigždę, o vieną apsisukimą atlieka per 4170 dienų.

Planeta aptikta pasitelkus išskirtinį mikrolęšio metodą, kuris, pasak dr. Mariaus Maskoliūno, leidžia aptikti tai, kas netikėta ar netgi nematoma.

💬 „Daugiausiai mikrolęšio efektų fiksuojama ten, kur tankiausia žvaigždžių – Galaktikos centre ir diske. Tačiau šį mikrolęšio reiškinį mums pavyko atrasti gana toli nuo centro, vadinamojoje aureolėje (Galaktikos hale). Tai viso labo trečia planeta stebėjimų istorijoje, kuri atrasta toliau nuo Galaktikos centro“, – pasakoja dr. Edita Stonkutė.

🔗 Daugiau – nuorodoje komentaruose.

🇬🇧 | Scientists from Vilnius University (VU) Faculty of Physics, together with colleagues from Poland and other countries, have identified an exoplanet far from the Galactic Centre.

The planet AT2021uey b located 3,262 light-years away, with a mass that reaches 1.3 times that of Jupiter. It orbits around a so-called M dwarf – a relatively small and cool star, completing one orbit every 4,170 days.

The researchers used unique microlensing method, which, according to Dr Marius Maskoliūnas, allows the detection of what is unexpected or even invisible.

💬 “Most microlensing effects are recorded at the densest part of the Galaxy – in its centre and disk. However, we managed to find this microlensing phenomenon quite far from the centre, in the so-called galactic halo. This is only the third planet in observational history to be discovered so far from the Galactic bulge,” states Dr Edita Stonkutė.

🔗 Find out more via the link in the comments.

📸 Dr Marius Maskoliūnas, Dr Edita Stonkutė.

Pabudęs Etnos ugnikalnis iš kosmoso.
06/06/2025

Pabudęs Etnos ugnikalnis iš kosmoso.

Štai kaip Copernicus Sentinel-2C kosminis palydovas įamžino išsiveržusį Etnos ugnikalnį Italijoje. Kairėje pusėje matome natūralių spalvų vaizdą su pelenais ir dūmais, o dešinėje - karščiausias vietas pagal infraraudonųjų spindulių duomenis 🌋.

Autorystė: ES, Copernicus Sentinel-2C.

🌟 Apie didelius mažų kaimelių žmones.  Ten, kur tamsus dangus, gimsta šviesios mintys.🥇„ELLE Lithuania Women Awards“ ren...
14/02/2025

🌟 Apie didelius mažų kaimelių žmones. Ten, kur tamsus dangus, gimsta šviesios mintys.
🥇„ELLE Lithuania Women Awards“ renka ryškiausias šalies moteris verslo, sporto, mados, kultūros, mokslo ir visuomenės kategorijose. Tarp jų ir mūsų observatorijos mokslininkė Renata Minkevičiūtė 🎉.
🔦 Suprantama, jog astronomė dirba naktį ir dieną ji mažiau matosi, todėl prašome MAO bičiulių padėti jai tapti matomai dienos šviesoje .
🛰 Šiandienos informacijos pertekliuje Renata atlieka labai svarbų darbą – pasakoja žmonėms apie tikrąjį kosmosą 🚀, apie žmonijos vietą jame ir mūsų ryšius su kosminiu pasauliu. 🌃
🌠 https://www.delfi.lt/stilius/stiliaus-naujienos/isrinkite-visuomene-ikvepiancias-moteris-elle-lithuania-women-awards-apdovanojimuose-120086331

Address

Moletay

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Molėtų astronomijos observatorija posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Molėtų astronomijos observatorija:

Share