Laikraštis "Vienybė"

08/12/2025

Įkurtuvės: retai, bet jaudinančiai

2025 gruodžio 8Redakcija

Akmenės rajono viešoji biblioteka, paskelbusi žinią apie naujos bibliotekos atidarymą, uždavė klausimą: „Įdomu ar šiame dešimtmetyje kas atidarė naują biblioteką?“ Ir įsijungia smegenys, norisi skaičiuoti, prisiminti įvykius, kada gi mūsų krašte kas nors, o ypač kultūros įstaigos, pakvietė į įkurtuves. Ir atmintyje tokių įvykių nėra daug. Kur kas daugiau įvykių, kai kuri nors įstaiga buvo uždaryta.

Alkiškių kaimas vėl turi biblioteką. Po 33 metų pertraukos, gruodžio 4-ąją, Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvėrė savo padalinio Alkiškių kaimo bibliotekos duris – tai erdvė, kuri kaimo bendruomenei suteiks galimybę susitikti, bendrauti ir paskaityti naujų knygų.

Įkurtuvių Alkiškiuose įspūdžiai – antradienio laikraščio puslapiuose.

08/12/2025

Pradžia it viesulas

2025 gruodžio 8Redakcija

Kuomet darbo vietas atveria didelės įmonės – kerpamos juostelės, sakomos kalbos. Mažų įmonių atidarymai būna tylūs. Tačiau būna ir išimčių. Evaldo ir Margaritos KLOVŲ maisto gamybos verslas – viena jų. Tik atvėrę langelį, paskelbę telefono numerį – klientų neatsigina. Verslo bazė įkurta Naujojoje Akmenėje, netoli UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“.

Startavote metų pabaigoje. Specialiai taip? Ne pats dėkingiausias laikas pradžiai...

Ne, nespecialiai. Planavome vasarą, tiesiog užtruko įsirengimas daug ilgiau nei planavome, ilgai truko, kol gavome visas sutartis su tiekėjais, partneriais, ilgas procesas buvo patalpų paskirties keitimas.

Bet klientų antplūdis, atrodo įspūdingas nuo pradžių.

Dirbame dar tik trečią savaitę bet klientų išties daug. Pirma diena, kai atsidarėm, buvo rami, dvejojom – gal veltui pradėjom, niekas neskambina. O nuo antros dienos prasidėjo – telefonas netilo. Jau po trijų dienų įdarbinom vieną darbuotoją, dar po keturių ir antrą. Ir kiekvieną dieną žmonių vis daugėja.

Apie įmonę Naujojoje Akmenėje – antradienio puslapiuose

08/12/2025

Ar tikrai suprantame protesto esmę

2025 gruodžio 8Redakcija

Roma JONIKIENĖ

Mūsų toks mentalitetas – esame visų įvykių, visų sprendimų žinovai, galime patarti, nurodyti, piktintis viskuo, kas vyksta ne pagal mus. Dažniausiai net nesigiliname į esmę, nesvarstome variantų, kas bus, jei pasikeis įstatymas. Šiandien tokia situacija klostosi kovoje už LRT. Suprantu, kad žmogui nelabai svarbu, kam priklauso rodomas kanalas, svarbu, kad patiktų laidos. O turėtume galvoti, kas nutiks, jei partijos, Seimas, komisijos valdys vienintelį viešą, nepolitizuotą kanalą. Girdėsime tik tas žinias, kurios palankios valdžiai, kalbės tik tie žmonės, kurie suks mums smegenis, kaip jie stengiasi dėl mūsų. O kas vyksta realiai, privalėsime informaciją susirasti patys. Ar ieškosime? Nejau norime, kad LRT taptų politine TV pagalba, rodytų tik „Anupamą“, „Lakšmę“ ar penkiasdešimties metų senumo amerikonų filmus. Būtent taip gyvena komercinės televizijos, laikosi ant lėkštų laidų ir pasiskolintų projektų, pavyzdžiui, „Turtuolė – varguolė“.

Gruodžio 9 dieną LRT komanda ir ją palaikantys žmonės protestuoja, kad neįvyktų nepataisomi dalykai. Visada blogis prasideda nuo viešos informacijos draudimo, ypač nuo kritikos draudimo. Nereikia dar šiek tiek laisvės turinčios Vengrijos pavyzdžio, yra baisesnių pavyzdžių – Baltarusija, rusija, kur pirmiausia įkalino laisvus žurnalistus, nes žodis baisesnis už kulką. Žmonės privalo padaryti viską, kad valdžia gautų per nagus, nes ne ten juos įkišo. Pasekmės, jei pakeis įstatytą, netruks pasiekti mūsų. Kiekvienose žiniose matysime rusų mylėtojus, turtuolius, remiančius karą, žemaitaičius, bulbergytes – visus, kurie pasakos, kokie laimingi esame, ir kaip labai valdžia stengiasi dėl liaudies. Iki dabar per LRT to padaryti neįmanoma. O sudoroti žiniasklaidą galima per vadovą, paskiriant „aptakų“, „minkštakūnį“ palaižūną, ir po truputį visus nepalankius atleisti iš darbo. Gavome žurnalisto, žinomo laidų vedėjo Edvardo Kubiliaus kreipimąsi. Jame rašoma:

„Pastaruosius metus mes, LRT žurnalistai, jaučiame beprecedentį politikų spaudimą ir matome siekį užvaldyti visuomeninį transliuotoją. Apie mus skleidžiama melaginga informacija, taip siekiant supriešinti visuomenę ir LRT.

Seime skubos tvarka kelią skinasi LRT įstatymo pataisos, leidžiančios lengviau atleisti LRT generalinį direktorių. Jos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui, galimai prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, yra svarstomos į diskusijas neįtraukiant žiniasklaidos bendruomenės ir teisės ekspertų. Jos atveria kelią politizuoti LRT: kyla grėsmė, kad kiekviena nauja valdžia sieks paskirti sau įtinkantį generalinį direktorių.

Todėl mes, LRT žurnalistai bei kiti visuomeninio transliuotojo darbuotojai, nebegalime tylėti ir sakome „gana“. Deja, šiuo metu nei LRT Taryba, nei LRT administracija negali mūsų apginti nuo politikų kišimosi, todėl iniciatyvos imamės patys. Pabrėžiame: mūsų rūpestis susijęs ne su konkrečiomis asmenybėmis – mes protestuojame prieš pastangas naikinti egzistuojančius saugiklius LRT nepriklausomumui užtikrinti su siekiu paversti transliuotoją kurios nors vienos partijos ruporu.

Visuomenės informavimo įstatymas suteikia žurnalistams ne tik teisę, bet ir pareigą ginti žiniasklaidos laisvę, kai jai kyla grėsmė. Todėl mes, LRT žurnalistai, kurių yra beveik 200, pirmą kartą prašome visuomenės palaikymo saugant žiniasklaidos ir žodžio laisvę, nes ji yra vienas iš demokratijos garantų. Tai svarbu, kadangi šiandien valdančiųjų veiksmai ima darytis panašūs į grėsmingus Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos ir Sakartvelo pavyzdžius, kur politikai užgniaužė žodžio laisvę.

Reikalaujame valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT Tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus.

Prašome visuomenės pasirašyti peticiją, kurią inicijuoja platesnė žurnalistų bendruomenė: https://www.peticijos.lt/visos/87725/peticija-pries-lrt-politini-uzvaldyma/.

Mes, LRT žurnalistai, dirbame ne politikams, ne LRT Tarybai, ne LRT generaliniam direktoriui, o visuomenei.

Antradienį, gruodžio 9 dieną, 12 val., žmonės renkasi numatytose vietose, kur teisėtai ir tyliai protestuos prieš politinę savivalę.

08/12/2025

Susitikimas
Gruodžio 12 dieną, penktadienį, 16.00 val., Akmenės krašto muziejuje vyks susitikimas su Seimo nariu Laurynu KASČIŪNU.
Susitikimas – atviras pokalbis apie Lietuvos gynybą, migraciją ir aktualiausius šių dienų reikalus.

04/12/2025

Galime būti stebukladariais. Panorėkime
Šiais metais, artėjant didžiosioms metų šventėms rajono Gyvūnų mylėtojų draugija socialiniuose tinkluose paskelbė apie rengiamą akciją „Švelnumo ryšys“. Netradicinė, bet dėl to tik nuostabesnė idėja pačiu geriausiu laiku – kiekvienai gyvasčiai laukiant stebuklo.
Ramūnas ŽIMANTAS
Akmenės rajono gyvūnų mylėtojų draugija jau kelerius metus rūpinasi benamiais gyvūnais. Daugiausia mūsų krašte tokių – katės. Išmestos ar jau nežinia kiek laiko gyvenančios daugiabučių kiemuose, apleistuose soduose, pastatuose. Savanoriai, triūsiantys be atlyginio, rūpinasi ne tik gaudymu sergančių, suluošintų benamių, gabenimų jų į klinikas ir parvežimu atgal, slaugymu prieglaudoje, bet ir ieško jiems naujų namų, šeimininkų. Taip pat prižiūri jau pastatytus, ir renčia naujus namelius gatvėje gyvenantiems, rūpinasi, kad prie jų niekada nestigtų tinkamo ėdesio.
Šiuo metu komandos pagrindas Vitalija Rimutienė, Rūta Žaldokaitė, Renata Prediger - Šimkuvienė, Dovilė Mačė, keli savanoriai moksleiviai ir veterinarė Gintarė Gabrielė Ertenė. Patalpos, kuriose kuriasi komanda šiuo metu tvarkomos. Taip pat pradėti draugijos reorganizavimo į viešąją įstaigą teisiniai reikalai – naujasis statusas, manoma, bus skaidresnis. Prie draugijos veiklos prisideda paramos davėjai, skiriantys ne tik dalį savo sumokėto gyventojų pajamos mokesčio, bet ir pervedamomis lėšomis. Pasak draugijos atstovių, rajono savivaldybė skyrė papildomą finansavimą, kad galima būtų parūpinti ėdesio maitinti gatvėse, kiemuose tebegyvenančias kates.
Draugija tikisi, kad pavasariop rajone startuos programa „PSP“- „pagauk - sterilizuok - paleisk“, padėsianti sumažinti galimą gatvės kačių natūralų dauginimąsi. Kad būtų galima operatyviau pamatyti naujų „pacientų“ sveikatos būklę, savanoriai ketina įsigyti aparatūrą kraujo tyrimams. Tai leistų taupyti ir laiką, ir lėšas, skiriamas tokios paslaugos apmokėjimui, katinų vežimui į ir iš klinikos.
Šiais metais, kaip mano savanoriai, išmestų kačių randama mažiau...
Visas rašinys gruodžio 5 d. numeryje

04/12/2025

Apie kraštiečius
Knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ tęsinys – Kazimiero PAKELČIO prisiminimai apie rajono švietimo skyrių, vadovus, mokyklas, darželius, apie mokytojų chorą. Tikimės, kad buvusiems jo kolegoms, mokiniams, aprašomiems artimiesiems bus įdomu perskaityti požiūrį į ano meto švietimo sistemą.
„Vienybės“ komentaras

Visose mokyklose buvo įsteigti Jaunųjų ugniagesių būriai, kurie vykdė platų aiškinamąjį darbą moksleivių tarpe apie gaisrų sukėlėjus, ypač vaikus. Mokyklose buvo leidžiami stendai ir sienlaikraščiai priešgaisrine tematika, būrelių nariai buvo aprūpinami reikiama literatūra ir kai kuria materialine medžiaga. Kasmet buvo rajone rengiami jaunųjų gaisrininkų sąskrydžiai. Kurie ilgainiui peraugo jau į tradiciją. Respublikinė Ugniagesių taryba tam profilaktiniam darbui vaikų tarpe skyrė didelį dėmesį. Šią veiklą rėmė materialiai. Rajono jaunieji ugniagesiai savo darbais jau tapo žinomi respublikoje. Pas mus pasimokyti atvykdavo svečių iš kitų rajonų, net ir miestų. Tarp geriausiai dirbančių rajono jaunųjų gaisrininkų draugijų norisi pažymėti Akmenės vidurinės mokyklos jaunuosius gaisrininkus, vadovas mokytojas V. Rimkevičius, Klykolių aštuonmetės mokyklos, vadovas J. Piktuižis, Jučių aštuonmetės mokyklos, vadovė V. Stonienė, Naujosios Akmenės vidurinės mokyklos, Papilės vidurinės mokyklos draugovė, paskutiniu metu vis aktyvesnė ir pranašesni prieš kitas jaunųjų ugniagesių draugijas tapo Naujosios Akmenės 3-osios vidurinės mokyklos jaunieji ugniagesiai, kuriems vadovavo mokytoja O. Micevičienė. Mūsų rajono jaunieji ugniagesiai aktyviai dalyvavo ir respublikinėse ne tik jaunųjų, bet ir suaugusiųjų draugijos veiklos priemonėse.
Dar nuo Akmenės laiką turėjau tokį visuomeninį įsipareigojimą jau kaip rajono tarybos deputatas. Tai dalyvavimas rajono Civilinės metrikacijos skyriuje vykstančiose santuokų ceremonijose. Kadangi aš buvau tarybos narys, gyvenantis Akmenėje, o Civilinės metrikacijos biuras dar kurį laiką buvo Akmenėje, tai man dažnai tekdavo dalyvauti tose apeigose. Tas pats išliko ir dirbant švietimo skyriuje...
Visas rašinys gruodžio 5 d. numeryje
Naujosios Akmenės vaikų darželis. 1959 m.
Jonas Bosas - sėdi antras iš dešinės

04/12/2025

Keistas nutikimas
Rugsėjui einant į pabaigą Akmenės rajono viešojoje bibliotekoje tradiciškai pagerbti rašytojų, pasirašiusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, literatūrinio konkurso laureatai. Į renginį susirinko rašinių vertintojai, nugalėtojai, rašiusieji, sveikintojai. Amžiaus grupėje nuo 29 metų antroji premija paskirta buvusiai matematikos mokytojai iš Naujosios Akmenės, aktyviai Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai Stanislavai VAIKASIENEI. Siūlome paskaityti jos konkursinį kūrinį.
„Vienybės“ komentaras

Stanislava VAIKASIENĖ
Ach, kaip būtų gerai, jei žmogus išmoktų valdyti laiką. Išjungtų jį, tarsi kokį televizorių, kai šis erzinti ima. Tegul lekia, lyg be galvos būtų, bet į akis nelenda. Prisiekiau Irenai, kad nevėluosiu, ir šį vakarą gersime žolelių arbatą jos močiutės troboje netoli Paragių. Šeštadienį planavome pramogauti Klaipėdoje. Deja, ir vėl pasitvirtino tiesa, kad žmogus planuoja, o dievulis juokiasi. Atsirado neatidėliotinų darbų, todėl visa valanda ilgiau užtrukau darbe. Į namus skubu lyg akis išdegusi. Išgeriu puodelį kavos, sumetu daiktus į bagažinę. Tik suknelę atsargiai ištiesiu ant galinės sėdynės. Čia pat padedu ir mamos numegztą šiltą megztinį, visų mano kelionių palydovą. Darant dureles, ant veido pajuntu kelis lietaus lašus. Padangė gerokai papilkėjusi. Žvilgteliu į laikrodį. Smarkiai vėluoju. Bandau prisiskambinti Irenai, bet ji neatsiliepia.
Po valandos vanduo žliaugia mašinos stiklu taip, kad valytuvai vos spėja valyti. Vėjas spaudžia medžius prie žemės. Juoduojantis dangus priekyje nežada nieko gero. Šiek tiek sumažinu greitį, nes mašinos viduje išgirstu kažkokį įtartiną garsą. „Tik ne dabar. Nedrįsk“,– siunčiu žinutę varikliui. Suku į vieškelį. Maždaug už dvidešimties minučių turėčiau pasiekti tikslą. Smarkiai temsta. Žaibuoja. Negana to, prieš akis išnyra ant kelio užvirtęs medis. Stabdau. Keikiu save, kad nepasidomėjau oro prognoze. Apžiūriu kliūtį ir suvokiu, kad jos neįveiksiu. Mėginu užvesti variklį, bet jis nebenori manęs klausyti. Nepasiduodu. Kai nežinia po kiek laiko man pasiseka, jaučiuosi tarsi danguje. Apsisuku. Įtartinas garsas teberėžia ausį.
Išvydusi kelio atšaką, darau posūkį, tikėdamasi, kad netoliese rasiu kokią sodybą. Po kiek laiko žibintai apšviečia trobesius. Vis dar tebelyja. Išlipusi iš mašinos, apeinu namą. Jo viduje tamsu. Boluoja tik baltos langinės ir durys. Beldžiuosi į jas ilgokai ir dar labiau nusiviliu. Kad ir kaip maldauju mašinos užsivesti, ji taip pat nebeatsiliepia į mano maldas. Esu nusikamavusi , mėginu susitaikyti su apgailėtina padėtimi, nes tik tiek ir tegaliu padaryti. Sėdžiu įsmeigusi akis į tamsą, stiklu monotoniškai ritasi lašai...
Visas rašinys gruodžio 5 d. numeryje
Snanislava Vaikasienė (kairėje) su Zita Liaukšiene

04/12/2025

Kai Papilė buvo ugnyje
Igoris JAROŠEVAS
Praūžęs Antrasis pasaulinis karas paliko gilias žaizdas Papilės krašto gyvenime. Čia gan ilgam įstrigo fronto linija, vyko įnirtingi mūšiai. Mano gimtuosiuose Daubiškiuose bei Papilės miestelyje šeimininkavo vokiečiai, o už Ventos raudonskardžio buvo apsikasę rusai. Iš vaikystės atmintyje įstrigo keli epizodai. Atsimenu, kaip virš kaimo žemyn smigo pamuštas vokiečių lėktuvas. Mūsų kieme buvę vokiečių kareiviai, garsiai klegėdami, pasileido bėgti ton pusėn. Vėliau sužinojom, kad sovietinis snaiperis pašovė lakūną.
Kitas sykis: virš mūsų sodybos švilpė artilerijos sviediniai ir kažkur netoliese sproginėjo. Tėvas mane įkišo į keliuko pralaidos vamzdį, o pats krito griovin. Man įdomu, noriu išlįsti iš slėptuvės, o tėvas neleidžia. Tada šaudė sovietų kariuomenės artilerija. Vienas sviedinys pataikė į kaimyno A. Prokopčiuko gyvenamąjį namą, bet, laimei, nesprogo. Tik pokaryje skylė stoge buvo „užlopyta".
Prisimenu degančią Papilę, kai vokiečiai supleškino vakarinį miestelio pakraštį.
Atmintyje išlikęs ir griūvantis bažnyčios bokštas. Vokiečių tanketė degiu skysčiu pradėjo svilinti Papilę nuo mokyklos. Sudegė daug gyvenamųjų namų, pieninė. Sveiki išliko mokyklos ir žydų sinagogos pastatai, o bažnyčia neteko abiejų bokštų. Egzekucijos išvengė turgaus aikštėje ir šiandien stovintis tautos švietėjo Simono Daukanto paminklas.
Žymiai vėliau šviesaus atminimo ventiškių mokytojas Boleslovas Statkus man papasakojo šio gaisro aplinkybes ir kodėl nudaužti bažnyčios bokštai. Pasirodo, kad viename iš jų buvo įsitaisęs vokiečių kulkosvaidininkas ir iš strategiškai svarbios pozicijos padarė daug žalos sovietų kareiviams. Jų artilerija ir „nušlavė" maldos namų pasididžiavimą.
Nežinomo autoriaus nuotraukose matome, kaip atrodė Papilės Šv. Juozapo bažnyčia prieškaryje ir praūžus karo viesului. Pirmoji nuotrauka daryta iš Kruopių gatvės pusės. Antroje, šalia griuvėsių, išdidžiai stovi išlikęs krepšinio stovas su lenta ir lanku. Argi nesimboliška?. Kairėje fotografijos pusėje matomas būsimo S. Daukanto muziejaus namo kampas.

04/12/2025

Pratęsiamas kvietimas vaikų, jaunimo ir senjorų dienos užimtumo paslaugų plėtrai

Akmenės rajono vietos veiklos grupė informuoja, kad pratęsia Kvietimą Nr. 5, pagal vietos plėtros strategijos „Akmenės rajono vietos veiklos grupės 2023-2029 m. vietos plėtros strategija“ priemonę „Vaikų, jaunimo ir senjorų dienos užimtumo paslaugų plėtra“ (kodas AKME-LEADER-20VVG-08-01). Kvietimas Nr. 5 pratęsiams iki 2025 m. gruodžio 27 d. 24 val.
Bendra kvietimo suma – 100 000,00 Eur, vienam projektui iki 100 000,00 Eur paramos.
Remiamos su vaikų, jaunimu ir senjorų užimtumo paslaugų plėtra susijusios veiklos, darbų ir paslaugų pirkimas statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, reikalingus veiklų vykdymui, įrangos įsigijimo ir atnaujinimo, priemonių įsigijimo ir pan. veiklos.
Daugiau informacijos www.akmenesvvg.lt arba el. paštu [email protected]
Pirmininkė, projekto vadovė Aida Rubel, tel. +370 681 88330, projekto administratorė Roberta Norbutė, tel. +370 603 16 203.

04/12/2025

❗️

ŠALIN RANKAS NUO LAISVO ŽODŽIO!

Brangūs Akmenės krašto žmonės! Ar norime gyventi valstybėje, kurioje „tiesą“ nustato valdžia? Šiomis dienomis Seime skubos tvarka bandoma „pataisyti“ LRT įstatymą. Neapsigaukite – tai nėra paprasti pakeitimai. Tai tiesioginis, „Nemuno aušros“ ir kitų valdančiųjų inicijuotas bandymas politizuoti ir perimti visuomeninio transliuotojo kontrolę. Tai kelias į valstybės „orbanizaciją“. Scenarijus, jau matytas Vengrijoje ir Slovakijoje, visada prasideda taip pat: pirmiausia užvaldomas transliuotojas, paverčiant jį valdžios propagandos ruporu, vėliau tildoma nepriklausoma žiniasklaida, o galiausiai – nutildomi ir patys piliečiai. Mes nesutinkame, kad Konstituciją pažeidę asmenys diktuotų žiniasklaidos taisykles ir kėsintųsi į laisvą žodį. Jei nesustabdysime šio valdžios buldozerio dabar, rytoj gali būti per vėlu. Kiekvieno įsitraukimas svarbus kaip niekada! Solidarizuodamiesi su visoje Lietuvoje vykstančiomis protesto akcijomis, kviečiame visus neabejingus piliečius į piketą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“ gruodžio 9 d. (antradienį) 12 val. Naujosios Akmenės L. Petravičiaus aikštėje. Parodykime aiškų atkirtį demokratijos naikinimui. Mes sakome – šalin rankas! Kas, jei ne mes, kada, jei ne dabar?

Akmenės savivaldybės tarybos opozicija