Laikraštis "Vienybė"

Laikraštis "Vienybė" Akmenės rajono laikraštis “Vienybė” leidžiamas nuo 1951 m. vasario 17 d.

Šalies pirmoji ponia universitetų bendruomenėjeŠalies pirmosios  ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Akmenės krašto...
16/10/2025

Šalies pirmoji ponia universitetų bendruomenėje

Šalies pirmosios ponios Dianos Nausėdienės susitikimas su Akmenės krašto trečiojo amžiaus universitetų bendruomene buvo neeilinis įvykis – pirmą kartą, per daugiau kaip dešimtį metų, klausytojai turėjo progą gyvai pabendrauti su aktyviai visuomeniniame gyvenime dalyvaujančia Prezidento sutuoktine.
Naujosios Akmenės TAU rektorė Rimana Vapsvienė viešniai ir ją lydintiems asmenims aprodė Akmenės rajono švietimo pagalbos tarnybos patalpas, kuriose užsiiminėja klausytojai. Pirmoji ponia dėmesingai apžiūrėjo universiteto išleistas knygas, meniškų rankdarbių parodą, pasirašė garbės knygoje. Pilnutėlėje salėje pirmajai poniai mūsų kraštą žemaičių tarme pristatė tautiniais rūbais pasipuošusi Natalija Plindinienė, pabrėždama kad „žemaičiai paprasti, tačiau neprasti“...
Julijana SEJAVIČIENĖ
Žurnalistė, Akmenės rajono Garbės pilietė
Nuotrauka Jono Vapsvos
Visas rašinys spalio 17 d. numeryje

Apie kraštiečiusTurime puikią progą pagarsinti knygos  „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ ištraukas. Spaudinys skirtas Akm...
16/10/2025

Apie kraštiečius
Turime puikią progą pagarsinti knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ ištraukas. Spaudinys skirtas Akmenės krašto šviesuoliams Aldonai ir Kazimierui PAKELČIAMS, taip pat rajono įkūrimui pažymėti. Kiek daug ir ką žinome apie savo rajoną? Šioje ištraukoje labai atsakingai, kraštotyros požiūriu ypač naudinga, Kazimieras Pakeltis įvardija visas rajone buvusias švietimo įstaigas. Informacija gali pasitarnauti švietimo įstaigų istoriją rašantiesiems.
„Vienybės“ komentaras

Akmenės rajono liaudies švietimo skyrius 1968 – 1977 m.

Švietimo skyriaus vedėjai
Pats pirmasis jau naujai įkurto rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjas Adomas Rovas. Jis šiose pareigose dirbo 1950 – 1951 metus. Man dirbti jam vadovaujant rajonui neteko, nes aš atvykau į Akmenę tik 1951 metą rudenį. Tuo metu vedėjas A. Rovas jau buvo išsikėlęs į Papilę ir ten dirbo mokykloje muzikos mokytoju iki pat savo tragiškos mirties. Tai buvo gan darbštus ir mandagus, savo darbui atsidavęs mokytojas
Povilas Likša. Jis šiose pareigose dirbo 1951 – 1952 metais. Man teko jo vadovavimo rajonui metu pradėti savo pedagoginio darbo karjerą. Tai buvo ty1us, taktiškas žmogus. Daug dėmesio skyrė rajono švietimo įstaigų darbo kontrolei. Vėliau perėjo dirbti į rajono Komjaunimo komitetą, po to baigė aukštąją partinę mokyklą, dirbo Telšių rajono partijos komitete. Po to persikėlė į Vi1nių, kur dirbo tuometinio „Inturisto“ vadovu. Dirbdamas Akmenėje vedė vietinės mokyklos mokytoją Adelę Lukoševičiūtę.
Vytautas Balčiūnas. Jis šiose pareigose dirbo 1952 – 1955 metais. Mes vienais metais pradėjome dirbti Akmenėje. Jis švietimo skyriuje, o aš mokykloje. Tai energingas, turintis daug planų ir sumanymų, mėgstantis tvarką, stengiantis suburti kuo geresnių darbuotojų ko1ektyvus, tiek skyriuje, tiek ir mokyklose žmogus. Vėliau dirbo rajono kultūros skyriaus vedėju. Jo vadovavimo metais Akmenėje buvo pastatyti nauji Kultūros namai. Po to dirbo Šiauliuose žininės filmotekos direktoriaus pareigose. Vėliau grįžo į Akmenės rajoną, dirbo mokyk1oje, buvo paskirtas Ventos vidurinės mokyklos direktoriumi...
Visas rašinys spalio 17 d. numeryje.

Nuotraukose: Viekšnių vidurinės mokyklos priestato atidarymo iškilmės
„Cementininko“ choras 1970 m.

Diena, kurioje ir privalau, ir noriu, ir galiuAntradienį, spalio 14 – ąją,  mūsų rajone lankėsi Lietuvos Respublikos Pre...
16/10/2025

Diena, kurioje ir privalau, ir noriu, ir galiu
Antradienį, spalio 14 – ąją, mūsų rajone lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas NAUSĖDA. Su komanda viešėjo Naujojoje Akmenėje, Papilėje, Daubiškiuose. Prezidentas Simono Daukanto muziejuje skyrė laiko pokalbiui su „Vienybės“ laikraščio žurnalistu apie Akmenės rajoną, Ukrainą ir save.
Ramūnas ŽIMANTAS
Ekscelencija, kelintą kartą Akmenės rajone.
Oficialiai, kaip prezidentas, buvau tris kartus – šis mano apsilankymas trečiasis. Kol dar gyvas buvo mano tėvelis, lankiausi Papilėje su juo specialiai, kad aplankytume Simono Daukanto kapą. Kažkuo traukia šitas kraštas. Jis turi aurą, o tai ateina nuo gamtos nuo landšafto. Ir istorija jis turtingas. Smagu vėl čia lankytis, ir šį kartą su tam tikromis užduotimis, nes tikrai matau, kad vyksta labai mus neraminantis reiškinys. Piliakalnis, kuris griūva. Norisi rasti sprendimus, norisi padėti tuo susirūpinusiai bendruomenei, Savivaldybei. Tikiuosi, kad tos diskusijos metu rasime būdų.
Po pramones įmones, L*Z‘ą nekeliavote?
Ne. Bet žinau kad sekasi neblogai, kad investuotojų yra. Jų visada galėtų būti daugiau. Lūkestis visada yra maksimalus - kad atsirastų naujų investuotojų, nes jiems dirbti yra visa infrastruktūra. Pagaliau ir darbuotojų potencialių regione tikrai yra, juo labiau, kad pastaruoju metu vis darosi populiariau važiuoti į darbo vietą didesnius atstumus, net jeigu ji nutolusi keliasdešimt kilometrų. Bet aš pasigendu labai aiškios politikos. Žvelgiant į Lietuvos žemėlapį lengviausia potencialius investuotojus nukreipti į Vilnių, Kauno L*Z. Bet ten jau pečiais stumdosi daug investuotojų. Tuo tarpu kai kurie kiti L*Z‘ai nėra užpildyti ir galėtų priimti kur kas daugiau įmonių, bet jie dažnai net negauna būtinos pradinės informacijos, kad jų laukia.
Štai ir jūsų L*Z‘as turi palankias sąlygas didesniam investuotojų būriui nei yra dabar. Žinoma, kad yra daug pagundų eiti į didžiuosius miestus ir nekvaršinti sau galvos, bet kur kas svarbiau valstybei yra pritraukti investicijas į visą Lietuvą tolygiai.
Šiandien man meras pateikė pavyzdį apie potencialų investuotoją, kurį „Investuok Lietuva“ nukreipė į Kauno L*Z. Kalbėjome su meru jau post factum, investuotojai susidomėjo ir jūsų krašto laisvąja ekonomine zona, kurioje dar nemaža laisvos vietos su infrastruktūra, su mokestiniu skatinimu...
Viso rašinio dairykitės spalio 17 d. numeryje.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Šeima dirba ūkyje2025 spalio 13RedakcijaTa diena, nuo ankstyvo ryto, kai pradėjome kelionę po rajono ūkius, tiksliau – p...
13/10/2025

Šeima dirba ūkyje
2025 spalio 13Redakcija
Ta diena, nuo ankstyvo ryto, kai pradėjome kelionę po rajono ūkius, tiksliau – pas ūkių šeimininkus, buvo ir su saule danguje, ir su galimo lietaus „grėsme“. Ką gi, viskas, kaip gyvenime būna – džiaugsmus keičia rūpesčiai, rūpesčius išsklaido apsisprendimai, ką gali padaryti geriausiai. Rajono ūkininkų sąjunga ruošiasi iškilmėms, dešimtmečius puoselėjamai tradicijai susirinkus į „Metų ūkis“ apdovanojimus, pagerbti darbščius, pažangiai ūkininkaujančius krašto žemdirbius. Rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Gražina Gauronskienė, Lietuvos konsultavimo tarnybos specialistė Asta Kiminienė įvardijo – važiuosime į Jučių kaimą (Akmenės seniūnija) pas Laimutę ir Antaną STONIUS.

Jučių kaimas traukiasi gyventojais, tačiau gražėja geresniais keliais ir tvarkinga gyvenamųjų namų aplinka. Už šio kaimo jau kaimyninio rajono žemės. Ūkininkai Laimutė ir Antanas Stoniai šiame kaime senbuviai, čia gimtosios vietos, išvykę buvo tik į mokslus ir vėl grįžo namolio. Tad apie kaimą ir kaimynus žino daug. Antanas suskaičiavo tirščiais likusius kaimo namus, skaičius perlipa dešimtį. Mieste lyg ir nedaug, bet mažame kaime… Nėra taip, kad į Jučius visiškai niekas nebeatvyktų gyventi. Atvyksta, tad pasidžiaugta, kad naujai atvykę kaimynai veiklų imasi, iš naujo buria bendruomenę.

Apie ūkininkų Stonių šeimą iš Jučių – antradienio laikraštyje.

Išgelbėjo žmogų2025 spalio 13RedakcijaKą daro žmogus, kurio veiksmai ir poelgiai išgelbėja gyvybę? – ogi grįžta namo, iš...
13/10/2025

Išgelbėjo žmogų
2025 spalio 13Redakcija
Ką daro žmogus, kurio veiksmai ir poelgiai išgelbėja gyvybę? – ogi grįžta namo, išgeria arbatos ir nueina miegoti. Ir jis nėra žmogus, kasdien gyvybes gelbstintis medikas. Būtent taip pasielgė akmeniškis Andrius MEDECKIS.

Tai nutiko Akmenėje. Andrius, laisvą nuo budėjimo Agluonų kaimo ugniagesių grandyje dieną buvo pas mamą. Negaluojančiai mamai panorėjus pietus užbaigti sulčių stikline, sūnus patraukė į netoliese esančią parduotuvę – namie gėrimo nebuvo. Priėjusiam prie kasos – parduotuvėje be jo ir pardavėjos žmonių daugiau nebuvo – įpuolė labai išgąstingai apie pasikorusį artimąjį šaukdama mergina, tačiau neradusi greitos pagalbos, ji išskubėjo į gatvę. Pamatęs pro parduotuvės langą merginą, Andrius, sako supratęs, kad tai – ne pokštas.

Apie mirties sustabdymą – antradienio laikraštyje

Tarp žaliojo stalo ir balto kimono2025 spalio 13RedakcijaJam nėra keturiolikos, o apie jį jau kalbame. Kuklus, niekuo ne...
13/10/2025

Tarp žaliojo stalo ir balto kimono
2025 spalio 13Redakcija
Jam nėra keturiolikos, o apie jį jau kalbame. Kuklus, niekuo neišsiskiriantis iš būrio panašaus amžiaus jaunuolių, vaikinukas skina pergales ir renka titulus karate ir stalo teniso sporte. Tai – Einoras KUPRYS iš Daubiškių kaimo, Papilės seniūnijoje.

Esi iš Daubiškių kaimo. Mokaisi Papilės Simono Daukanto gimnazijoje. Ar čia tavo gimtinė?

Mokausi aštuntoje klasėje. Vietinis – gimęs ir augęs Daubiškiuose. Mano pajuokavimas „vietinis“ – žinomas tarp draugų. Bet jis prigijo ir dabar didžioji dalis pažįstamų žino tiksliai iš kur esu kilęs.

Aštunta klasė, o jau nemenkas pasiekimų sporte „rinkinys“. Kaip sportas tapo tavo pasaulio dalimi?

Dar būnant mažam, mane stebindavo kovos menai. Labai dažnai žiūrėdavau filmus bei serialus apie tokius sportininkus „Karate vaikis“ ar „Cobra Kai“. Bet viena diena paprašiau mamos, kad užrašytu į kokį nors karate klubą. Kitaip sakant, sportas tapo mano gyvenimo dalimi per kyokushin karate. Nuo pat pirmų treniruočių jis mane išmokė disciplinos, stiprybės ir niekada nepasiduoti. Dabar tai ne tik hobis, bet gyvenimo būdas. O stalo tenisu susižavėjau kai internete pamačiau žaidžiančius pasaulio geriausius žaidėjus, ir kaip jie sugeba taip stipriai mušdami kamuoliuką visada pataikyti į stalą. Ir čia vėl sugelbėjo mama – padėjo surado, kur galiu treniruotis.

Pokalbis su Einoru iš Daubiškių – antradienio „Vienybėje

Gimtojo kaimo istorijos puslapiaiPrisiminimai apie buvusius kaimynusIgoris JAROŠEVASNe kartą sau uždaviau klausimą - gal...
09/10/2025

Gimtojo kaimo istorijos puslapiai
Prisiminimai apie buvusius kaimynus
Igoris JAROŠEVAS
Ne kartą sau uždaviau klausimą - gal užteks vartyti gimtųjų Daubiškių kaimo istorijos puslapius? Atsakymo nerandu, vėl imuosi daubiškiečių dovanoto rašiklio ir tęsiu prisiminimus iš praeities vaizdajuostės - vis atrandu dar nepaminėtų įvairių likimų kraštiečių vardų. Prisiminimai iš pragyvento laikotarpio man brangesni, nei šiandieninio gyvenimo aktualijos su ištobulintomis technologijomis...
Tos giminės atžala baleto meistras Jonas Katakinas, gimęs 1950 – aisiais, tragiškai miręs 2005 – aisiais, buvo vienas garsiausių kraštiečių ir meno pasaulio žmonių.
Nepelnytai pamiršta Katakinų giminė
Po 1930 - ųjų metų Lietuvoje įvykdytos žemės reformos, kada buvęs carinio laikotarpio Fermos kaimas buvo išparceliuotas vienkiemiais ir pervadintas Daubiškiais, gausiai Ivano Katakino (pagal lietuviškus dokumentus - Jono Katakino) šeimai atiteko sklypas vakariniame kaimo pakraštyje. Katakinų sodyba įsikūrė Papilės - Raudėnų vieškelio dešinėje pusėje. Sklypas ribojosi su A. Prokopčiuko ir Rimšių kaimo gyventojo A. Repšio žemėmis. Greta vingiavo keliukas į Vegerius bei Triškius, netoliese plytėjo vegeriškių J. Vyšniausko ir Levandausko dvaro sklypai. Katakinams matininkai atseikėjo 15,76 ha žemės ir 6,5 ha pievų ir krūmynų Vervedžių kaime. Šeimoje augo aštuonios atžalos: sūnūs Sergiejus, Aleksandras, Platonas, Leonidas, Valentinas, dukros Liuba, Katia ir Raisa. To meto valstiečio pragyvenimą lėmė žemė maitintoja, kai visos gėrybės iš jos, s**o ir daržo, užaugintos tvarte, atsidurdavo ant stalo...
Nuotraukose
Baleto šokėjas Jonas Katakinas
1926 metais įsiamžinusi buvusio Fermos kaimo bendruomenė. Dauguma jų dar jauni, nesukūrę šeimų. Išimtis - Teodoro ir Jelizavetos Kondrotų pora. Pirmoje eilėje (iš kairės) antra sėdi Liuba Katakinaitė. Jai už nugaros, tamsiais drabužiais, brolis Aleksandras. Paskutinėje eilėje antras iš kairės stovi brolis Valentinas. J. Sinkevičiaus nuotrauka.
Nuotrauka daryta Kaune, mano dėdės Kosto sodyboje Žaliakalnyje. Iš kairės sėdi mano sūnėnas Kostas Jaroševas, dukterėčia Ksenija Jaroševaitė, greta - neatpažintas vyras. Už jų stovi Aleksas Katakinas.
Visas rašinys spalio 10 d. numeryje

Mokslas yra šviesa... ir taškasNejau būtų prieštaraujančių, kad mokslas yra šviesa. Kaip gyventume nemokėdami skaityti, ...
09/10/2025

Mokslas yra šviesa... ir taškas
Nejau būtų prieštaraujančių, kad mokslas yra šviesa. Kaip gyventume nemokėdami skaityti, skaičiuoti, kaip orientuotumės vis tobulėjančiame pasaulyje nežinodami pagrindinių sąvokų ir nemokėdami naudotis technologijomis. Vargiai įsivaizduojame gyvenimą, kuriame nėra mokytojų logopedų, sunkią negalią turinčių vaikų lavintojų. Kaip gyventume be mokslo šviesos biologijoje, fizikoje. Apie ypatingos profesijos žmones kalbame Tarptautinės mokytojų dienos iškilmėse. Rajone diena paminėta spalio 6 – ąją, Naujosios Akmenės kultūros rūmuose...
Roma Jonikienė

Visas rašinys
spalio 10 d. numeryje

Apie kraštiečiusTurime puikią progą pagarsinti knygos  „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ ištraukas. Spaudinys skirtas Akm...
09/10/2025

Apie kraštiečius
Turime puikią progą pagarsinti knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ ištraukas. Spaudinys skirtas Akmenės krašto šviesuoliams Aldonai ir Kazimierui PAKELČIAMS, taip pat rajono įkūrimui pažymėti. Kiek daug ir ką žinome apie savo rajoną? Šioje ištraukoje labai atsakingai, kraštotyros požiūriu ypač naudinga, Kazimieras Pakeltis įvardija visas rajone buvusias švietimo įstaigas. Informacija gali pasitarnauti švietimo įstaigų istoriją rašantiesiems.
„Vienybės“ komentaras
AKMENĖS RAJONO LIAUDIES ŠVIETIMO SKYRIUS 1968 – 1977 M.
Visai netikėtai, švietimo skyriaus vedėjas Pranciškus Tupikas parveža švietimo ministro Mečislovo Gedvilo įsakymą, kuriuo aš esu atleidžiamas iš Akmenės vidurinės mokyklos ir skiriamas rajono liaudies švietimo skyriaus vedėjo pareigoms. Niekas su manim tuo klausimu neka1bėjo, niekas nederino. Reikalas buvo tas, kad vedėjo žmona Laima tikrai gabus, protingas, organizuotas ir savarankiškas žmogus, buvo nusprendus rinktis mokslininkės ke1ią. Tai jos asmenybei buvo kaip tik būdinga ir tai daryti protinga. Bet tam reikėjo keltis arčiau mokslo žinių ša1tinių, į Vi1nių. Kadangi Laima Tupikienė gerai sugyveno su pirmuoju partijos komiteto sekretoriumi, tai jos išvykimo į Vilnių klausimas čia vietoje buvo suderintas. Iškilo jos vyro Pranciškaus iš rajono išleidimo klausimas. Bet ir ši prob1ema, Laimos iniciatyva buvo išspręsta atleidžiant iš švietimo skyriaus vedėjo pareigų jos vyrą ir jo vietą paskiriant mane. Taip ir gimė ministro jau minėtas įsakymas, kurį gavęs, nuvykau pas pirmąjį rajono partijos komiteto sekretorių V. Vengalį pasiaiškinti šio fakto teisingumą ir juridinį pagrindimą.
Man sekretorius (jis buvo kultūringas, dalykiškas ir gabus vadovas) paaiškino Laimos galimybes siekti mokslo viršūnių ir norą sudaryti jai sąlygas persikelti į Vi1nių...
Nuotraukose:
Spektaklis „Brandos atestatas Akmenės scenoje, iš kairės D. Griciūtė, K. Pakeltis, J. Stasiuvienė, 1960 m.
„Trejos devyniukės“ Akmenės scenoje, iš kairės R. Raulinaitis ir K. Pakeltis
Penkioliktos abiturientų laidos (Akmenė) paskutinio skambučio šventė 1966 m. Stovi mokytojai (iš kairės) A. Malinauskas, B. Mitrikienė, B. Gaidamavišienė, V. Avelis, G. Čekanauskienė, A. Balčiūnienė, V. Jokūbauskaitė ir K. Pakeltis
Septynioliktos laidos abiturientų paskutinio skambučio iškilmės 1968 metais. Iš kairės sėdi mokytojai A. Černienė, A. Montvydaitė, Z. Perminaitė, K. Pakeltis, B. Šiurkienė, G. Čekanauskienė, S. Malinauskas, A. Vernytė ir B. Mitrikienė
Visas rašinys spalio 10 d. numeryje

„Vienybės“ prenumerata 2026 metamsŽodžio jautrumasJulija SEJAVIČIENĖŽurnalistė, Akmenės rajono Garbės pilietėKai atidara...
09/10/2025

„Vienybės“ prenumerata 2026 metams
Žodžio jautrumas
Julija SEJAVIČIENĖ
Žurnalistė, Akmenės rajono Garbės pilietė
Kai atidarau dėžutę, pirmiausiai pamatau šį pakabuką. Jei tinka prie rūbo, čiumpu. Papuošalą gavau dovanų „Vienybės“ laikraščio 25-mečio proga – 1976-aisiais. Deduosi papuošalą, o mintiju apie „Vienybės“ jaunystę ... Ir taip beveik 50 metų,.. Laikraščio 25-metis buvo graži proga pasidžiaugti, pasididžiuoti, pasireklamuoti. Nepabūgę vasario vidurio pūgų, į šventę atskubėjo buvę redaktoriai: iš Šiaulių - G. Norgėlienė (redaktoriavo 1953 – 1956 metais), iš Mažeikių A. Barauskas (redaktoriavo 1959 – 1962 metais), iš Ignalinos - K. Jurkevičius (redaktoriavo 1965 – 1967 metais). Renginiui vadovavo tuometinis redaktorius A. Strakšys- žinomas satyrinių kūrinių autorius, būsimasis rašytojas, „Vienybei“ atidavęs produktyviausius kūrybinius metus (1969 – 1978). Renginyje prisiminimus ir tylos minutę paskyrėme „Vienybės“ redaktoriams: C. Racinaitei (1951 – 1952 ), V. Vileikiui (1952 – 1953), A. Černai (1956 – 1959), V. Vizgirdai (1967 – 1969), buvusiems „Vienybės“ laikraščio darbuotojams. Kaip brežnevinio valdymo metais buvo įprasta, iš tribūnos liejosi žodžiai apie laikraščio reikšmę „komunizmo statybos“ laikotarpiu, apie partijos iškeltų tikslų ir uždavinių programos vykdymą. Tada svarbiausias rodiklis buvo skaitytojų laiškai: kiek jų gauta, kiek išspausdinta, kaip reaguojama į kritiką, kokie partijos komiteto ir laikraščio redakcijos santykiai...
Po oficialių kalbų, apdovanojimų, pasipylė skaitytojų sveikinimai. Į tribūną pakilo Akmenės vidurinės mokyklos direktorė, tuomet buvusi viena įtakingiausių švietimo įstaigų vadovų – Eleonora Jasiulienė. Redaktoriui įteikė gėlių. Paskui tarė:
- O dabar lukterkite... Aš tuoj...
Ir pasislėpė tribūnoje. Salėje nuvilnijo švelni juoko banga... Kai vėl pasirodė, jos rankoje suspindo žaižaruojantis pakabukas.
- Gerbiu „Vienybę“ už jos žodį. Tegul jis visada būna moteriškai švelnus ir jautrus. Tam mano palinkėjimui – simboliškas ir suvenyras...
Direktorė taria mano vardą ir pavardę... Susijaudinu. Padėkoju.
Nuo tada ši dovanėlė su manimi.
Kai atsigręžiu atgalios, mąstau, kad „Vienybės“ 25-mečio jubiliejus buvo tarsi istorinė valanda- vienu metu salėje buvo .... net 8 laikraščio redaktoriai – buvę, esami ir ...būsimi.
Kas galėjo nuspėti, kad 1975 metų rudenį redakcijoje pradėjęs dirbti L. Rozga 1979-aisiais perims redaktorius pareigas ir išdirbs iki 2016 metų. Aš nuo 1970-ųjų dirbau laikraščio atsakingąja sekretore, nuo 1979-ųjų – redaktoriaus pavaduotoja, 2016 metais turėjau imtis redaktorės pareigų. Tarp šventės dalyvių buvo Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentė Lilija Statkutė-Smalakienė. Į „Vienybės“ laikraščio redakciją ji atėjo baigusi Ventos vidurinę mokyklą. Išvyko mokytis. Sugrįžo po studijų universitete ir kurį laiką padirbėjusi Pakruojyje, 2018 metais laikas pakvietė ją redaktorės pareigoms. 1976-aisiais dar Naujosios Akmenės 2 – osios vidurinės mokyklos moksleiviukė buvo Romualda Grybauskaitė-Jonikienė. Nuo 2021 metų ji - redaktorė. Kiekvienas redaktorius „Vienybėje“ paliko savo širdies ir gyvenimo metų.
Tada, 1976 metais, dar niekas negalėjo nuspėti, kad praeis 14 metų, ir Lietuvos spauda išsivaduos iš komunistų partijos vadovavimo gniaužtų. Kad laikraščio pagrindinis vertintojas bus...skaitytojas.
.. Tolo ir nutolo „Vienybės“ jaunatviškas 25-metis. Seniai nebėra šviesaus atminimo E. Jasiulienės. O talismanu tapęs pakabukas vis su manimi. Su mumis ir „Vienybės“ žodis – moteriškai švelnus ir jautrus. Ir tada, ir dabar...

2026 metų „Vienybės“ prenumeratos kainos: metams 80,64 euro, 6 mėn. – 40,32, 3 mėn. – 20,16, 1 mėn. – 6,72 Eur. Prenumerata internetiniam leidiniui kainuoja 3 Eur mėnesiui.
Prenumerata tęsis iki gruodžio 23 – osios. Laukiame jūsų, mieli bičiuliai.

Mūsų gražieji žmonės2025 spalio 6RedakcijaSpalio 2 – ąją Naujosios Akmenės kultūros rūmai plačiai atvėrė duris brandaus ...
06/10/2025

Mūsų gražieji žmonės

2025 spalio 6Redakcija

Spalio 2 – ąją Naujosios Akmenės kultūros rūmai plačiai atvėrė duris brandaus amžiaus jaunuomenei. Visi šie žmonės, kurie taip gausiai ir su tokiu entuziazmu susirenka bendram pasibuvimui, šokiui, dainai, muzikavimui, tikrai yra brandi jaunuomenė, mat kur kas jaunesni amžiumi vargiai su jais susirungtų. Susitikimai, pasibuvimai sustiprina dvasiškai, taip pat yra proga pamatyti, pabendrauti su bendraamžiais. Ko gero, nėra didesnio priešo žmogui, kaip kasdienė vienatvė…

Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena oficialiai minima spalio 1 – ąją. Mūsų krašto entuziastai „Bočiai“, ypatingai jų vadovė Ana Žakienė, į minėtos intencijos renginį „Raudonuojantis šermukšnis“ bendraminčius sukvietė spalio 2 – ąją. Ir kas stebina bei džiugina labiausiai – tai aktyvumas.

Apie pagyvenusių žmonių dienos šventę – antradienio laikraštyje.

Nepaprasta dovana – dinozaurų laikų medis2025 spalio 6RedakcijaValstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų cen...
06/10/2025

Nepaprasta dovana – dinozaurų laikų medis

2025 spalio 6Redakcija

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras (GTC) gavo unikalų radinį iš Karpėnų klinties karjero (Šiaurės Vakarų Lietuva). Tai galimai didžiausias kada nors Lietuvoje rastas juros periodo medžio gabalas. Jį rado ir į GTC pristatė Algirdas Rimkus, AB „Kalcitas“ direktorius, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys.

Daugiau apie įdomų radinį – antradienio “Vienybėje“.

Address

Respublikos Gatvė 2-1
Naujoji Akmene
LT-85143

Opening Hours

Monday 08:00 - 17:00
Tuesday 08:00 - 17:00
Wednesday 08:00 - 17:00
Thursday 08:00 - 17:00
Friday 08:00 - 16:00

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Laikraštis "Vienybė" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Laikraštis "Vienybė":

Share

Akmenės rajono laikraštis “VIENYBĖ”

Tavo ištikimas draugas