Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas"

Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas" MES VISADA ARČIAU JŪSŲ!

Futbolo aikštėje Italijoje Airik Balasanov girdi „mamma mia“ ir „andiamo ragazzi“, bet vakare skuba skambinti mamai į Pa...
29/12/2025

Futbolo aikštėje Italijoje Airik Balasanov girdi „mamma mia“ ir „andiamo ragazzi“, bet vakare skuba skambinti mamai į Palangą

Redaktorius Linas JEGELEVIČIUS

Visos mamos – ir tėčiai – dažniausiai labai laukia savo vaikų, pakėlusių sparnus skrydžiui į užsienį ir parskrendančių – tiesiogine prasme – didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms. Bet, ko gero, vienai Palangos šeimai – žinomo pajūrio futbolo specialisto, FK „Gintaras“ įkūrėjo Marsel Balasanov ir jo žmonos Lauros, ypač puoselėjančių gilias šeimos tradicijas, šios Kalėdos yra ypatingos – jų 18-etis sūnus Airik, neseniai pasirašęs kontraktą su Italijos „Monopoli Primavera“ futbolo klubu, grįžo trumpučių šventinių atostogų. Tiesa, vaikinas gyvenimo užsienyje patirties jau turi – beveik metus žaidė futbolą Vokietijoje. „Mama ir brolis man skambina beveik kasdien – pasikalbame apie viską. Mama pataria buitiniais klausimais, brolis visada palaiko morališkai. O kalbant apie futbolą, turiu net du pagrindinius patarėjus – savo pirmąjį trenerį, tėtį, ir mylimą senelį,“ – Airik Balasanov sakė „Palangos tiltui“.

– Kiek laiko jau esi Italijoje?

– Italijoje esu jau kelis mėnesius. Laikas čia prabėgo labai greitai, nes nuo pat pirmos dienos buvo daug naujovių – tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

– Kas labiausiai pradžioje stebino? Mieste ir klube, treniruotėse?

– Kalbant apie futbolą, labiausiai nustebino atstumai, kuriuos reikia įveikti vykstant į rungtynes (šypsosi). Kartais kelionės autobusu trunka net 10–12 valandų. Aišku, visada važiuojame iš anksto, su nakvynėmis viešbučiuose – viskas organizuota labai gerai, bet bendrai gaunasi, kad į vienas rungtynes kelyje praleidžiame net 20–24 valandas. Prie tokių ilgų kelionių dar nesu visiškai pripratęs (šypsosi).

– Beveik metus iki persikėlimo į Italiją gyvenau ir žaidžiau Vokietijoje, tad, lyginant šias šalis su Lietuva, labiausiai stebina kultūriniai dalykai ir žmonės. Italijoje ir Vokietijoje žmonės labai draugiški, šypsosi, yra atviri. Tačiau Italijoje jaučiuosi net geriau – čia žmonės daug emocingesni, viską išgyvena stipriau, net ir paprastose treniruotėse. Tuo pačiu futbole viskas labai profesionalu – kiekviena detalė svarbi, čia negali atsipalaiduoti.

– Kaip apibūdintum vietos italus? O tave italu palaiko?

– Kaip ir minėjau, italai – labai šilti ir emocingi žmonės. Čia visi gyvena futbolu, bet kartu labai myli gyvenimą, todėl tai labai jaučiasi kasdienybėje. Taip, italai mane palaiko – mieste dažnai prieina žmonės, užkalbina itališkai. Manau, ir pats esu šiek tiek panašus į italus, nes esu tamsesnio gymio. Tą patį sako ir draugai – kad atrodau kaip italas.

– O klubo organizacija labai skiriasi nuo lietuviško futbolo klubo?

– Negaliu sakyti, kad skirtumas yra labai didelis, tačiau jis tikrai jaučiamas. Italijoje viskas labai tiksliai suplanuota – tiek treniruotės, tiek pasiruošimas rungtynėms. Viskas sudėliota iki smulkiausių detalių.

– Kuriam laikui pasirašei kontraktą?

– Sutartis kol kas pasirašyta vienam sezonui, tačiau mano tikslas – užsikabinti ilgam ir kilti į aukštesnį lygį.

– Ar su savo mėnesine alga prilygstum direktoriui vidutinėje Palangos įmonėje?

– Italijos futbole „sukasi“ nemaži pinigai, tad savo atlyginimą kol kas labiau pavadinčiau kišenpinigiais. O jei rimtai – apie pinigus dabar net negalvoju. Kiek gaunu, man tikrai užtenka, juk už nieką nereikia mokėti. Šiuo metu svarbiausia – parodyti save ir pakilti į aukštesnį lygį. Apie pinigus bus laiko galvoti vėliau (šypsosi).

– Kaip kol kas sekasi „Monopoli Primavera“?

– Komandoje jaučiuosi labai gerai. Pradžia nebuvo lengva – atrodė, kad tik pradėjau priprasti prie gyvenimo Vokietijoje, ir staiga teko keisti šalį. Tačiau dabar viskas juda teisinga kryptimi. Džiaugiuosi, kad priėmėme sprendimą persikelti čia. Adaptacija praėjo, suprantu trenerio reikalavimus ir bendrą klubo sistemą.

– Kiek įvarčių pelnei kol kas?

– Kol kas dar nepelniau, nes oficialiose rungtynėse pradėjau žaisti tik lapkritį – viskas užtruko dėl dokumentų tvarkymo. Sužaidžiau dar tik keletą rungtynių. Žinoma, pirmasis įvartis klube man labai svarbus, bet šiuo metu svarbiausia – komandos rezultatas.

– Kokie itališki žodžiai tau skamba juokingai?

– Kartais juokingai skamba jų emocingi šūksniai treniruotėse, pavyzdžiui: „mamma mia!“ arba „andiamo, ragazzi!“.

– O kiek italų yra tavo komandoje? O kiek užsieniečių? Iš kur jie?

– Didžioji dalis komandos – italai. Taip pat turime tris žaidėjus iš Danijos ir du lietuvius – mane ir mano draugą Skirmantą iš Kauno. Tai suteikia komandai įvairumo.

– Kokia kalba tarpusavyje bendraujate?

– Dažniausiai bendraujame itališkai. Užsieniečiams visada suteikiamas vertimas į anglų kalbą. Palaipsniui vis labiau perprantu italų kalbą.

– Ar klubas tau samdo italų kalbos korepetitorių?

– Ne, tačiau pagalbos tikrai netrūksta – administracija ir komandos draugai nuolat padeda, paaiškina, pakartoja.

– Ar klubas tau tiekia ir maistą?

– Taip, klubas pasirūpina tiek maistu, tiek apgyvendinimu.

– Kaip dažnai picą suvalgai?

– Maždaug kartą per savaitę. Italijoje pica – visur (šypsosi). Dažniausiai ją valgome sekmadieniais, kai maistu turime pasirūpinti patys. Tuomet su komandos draugais nueiname į piceriją.

– Matyt, su mama Palangoje vis dar kasdien bendrauji? Ji duoda patarimų?

– Taip, žinoma. Mama ir brolis skambina beveik kasdien – pasikalbame apie viską. Mama pataria buitiniais klausimais, brolis visada palaiko morališkai. O kalbant apie futbolą, turiu net du pagrindinius patarėjus – savo pirmąjį trenerį, tėtį, ir mylimą senelį. Viską, ką moku ir suprantu apie futbolą bei gyvenimą, išmokau iš jų, todėl iki šiol pasitikiu jų patarimais.

– Ką veiki laisvalaikiu?

– Dažniausiai einu pasivaikščioti, leidžiu laiką su komandos draugais, su kuriais gyvenu. Dažnai vykstame į Apulijos regiono sostinę Barį. Monopolis, kuriame gyvename, yra nedidelis, bet labai gražus kurortinis miestelis prie Adrijos jūros. Čia šilta beveik visus metus, tad veiklos netrūksta. Po sunkių treniruočių ar rungtynių kartais norisi tiesiog pabūti su savimi ir savo mintimis.

– Kokios yra klubo nerašytos taisyklės – ko negalima daryti?

– Svarbiausia – pagarba komandai ir treneriui bei disciplina. Tiek gyvenime, tiek socialiniuose tinkluose negali būti jokios arogancijos ar neprofesionalumo.

– Ar manai, kad gavai geras meistriškumo pamokas Palangos FK „Gintaras“ klube?

– Tikrai taip. Būtent ten supratau, ką reiškia disciplina ir charakteris. Ten išmokau nepasiduoti, kovoti iki galo ir siekti savo tikslų bet kokia kaina.

– Ar grįši Kalėdoms ir Naujiesiems į Palangą?

– Taip. Gaila, kad gavau tik savaitę atostogų, bet tokia klubo tvarka. Pasistengsiu šį laiką praleisti turiningai su šeima – vis tik Kalėdos yra šeimos šventė.

– Ar tiki į stebuklus?

– Taip, tikiu. Tačiau manau, kad stebuklai dažniausiai įvyksta ten, kur yra tikėjimas, darbas ir kantrybė.

Airik Balasanov asmeninio albumo nuotr.

Viena populiariausių jaunosios kartos pop muzikos atlikėjų Adriana Ramonaitė-Adrina skelbia didžiausią iki šiol karjeros...
25/12/2025

Viena populiariausių jaunosios kartos pop muzikos atlikėjų Adriana Ramonaitė-Adrina skelbia didžiausią iki šiol karjeros solinį koncertą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, kuriam pasirinko bene geriausią datą metuose – gruodžio 27-ąją, 20 val.
BŪTINAI pasidalinkite su kuo nors šiuo įrašu ir pažymėkite žmogų, su kuriuo norėtumėte nueiti į koncertą, ir laimėkite du kvietimus.

Nuotraukoje: Adrina (Koncerto organizatorių nuotr.)

Palangos „Mana Suites & Sea Palanga“ direktorius Tomas Vanagas: „Mums SPA yra būsena, o ne paslauga“Redaktorius Linas JE...
23/12/2025

Palangos „Mana Suites & Sea Palanga“ direktorius Tomas Vanagas: „Mums SPA yra būsena, o ne paslauga“

Redaktorius Linas JEGELEVIČIUS

Palangos centre, kur poilsis dažnai suprantamas kaip judesys ir šurmulys, „Mana Suites & Sea Palanga“ SPA kviečia sustoti. Čia SPA nėra tik paslauga – tai sąmoningai kuriama ramybės erdvė, skirta kūno ir minčių atokvėpiui.

Pasak „Mana Suites & Sea Palanga“ apartamentinio tipo viešbučio direktoriaus Tomo Vanago, būtent SPA filosofija tapo viena kertinių vietos idėjų. „Norėjome sukurti SPA, į kurį žmonės ateitų ne „kažką nuveikti“, o pabūti – nurimti, atgauti vidinį balansą ir skirti laiko sau be skubos“, – sako Tomas Vanagas.

Šis požiūris atsispindi tiek „Mana SPA“ erdvėse, tiek procedūrų koncepcijoje, kur svarbiausia – ne efektas, o patirtis, kuri išlieka ilgiau nei pats apsilankymas.

– Kuo ypatingas „Mana Suites & Sea Palanga“?

– „Mana Suites & Sea Palanga“ gimė iš idėjos kurti ne dar vieną viešbutį, o būseną. Čia pajūrio ritmas sulėtėja, o miesto centras netikėtai tampa ramybės fonu. Apartamentinis formatas suteikia laisvę – svečiai gyvena be griežtų grafikų, be šurmulio, su jausmu, kad viskas vyksta jų tempu. Kiekvienas apartamentas lyg tavo namai – erdvu, patogu, įrengtos virtuvėlės su visa buitine technika. Viešbutyje daug papildomų paslaugų: baseinas, pirtys, restoranas ir neseniai duris atvėręs „Mana SPA“ su beveik 100 įvairiausių procedūrų. Tai vieta žmonėms, kurie vertina tylų komfortą, estetiką ir autentišką poilsio patirtį.

– Kuo kitoks jūsų SPA?

– Mūsų SPA kuriamas kaip erdvė, kurioje nieko nereikia „daryti“ – tik būti. Tai ne pramoga ir ne trumpalaikis pabėgimas, o gilesnė patirtis, skirta kūno ir minčių nuraminimui. Čia svarbus pojūtis, atmosfera, prisilietimo kultūra ir pagarba žmogaus poreikiams. Turime labai platų paslaugų pasirinkimą, nemažai modernių naujovių, kaip garų masažo vonia „Amor“, kurioje atliekami kūno ritualai, arba „Dreampod“ plūduriavimo kapsulė, kur kūnas panyra į šiltą, druskingą vandenį. Taip pat svečiai gali pasirinkti ir aparatines procedūras – pačios populiariausios yra pulsinių bangų terapija, angliarūgštės terapija, elektrinių impulsų sistema nugarai, įrengtos ir sauso masažo lovos. Čia poilsis nėra organizuojamas miniai – jis kuriamas svečiui. Be eilių, be perteklinio triukšmo, be jausmo, kad esi tik dar vienas lankytojas.

– Siūlote ir Dienos SPA. Kuo jis ypatingas? Kas į jį įeina?

– Dienos SPA – paslaugų paketas, kai per vieną dieną galima visapusiškai pajusti SPA patirtį, kai procedūros derinamos tarpusavyje tam, kad būtų pasiektas gilesnis atsipalaidavimas. Kiekvienas dienos pasiūlymas kuriamas ne pagal šabloną, o pagal tai, ko tuo metu labiausiai reikia kūnui ir mintims – tai, kas tuo metu iš tiesų svarbu žmogui. Pastebėjome, kad svečiams sunku išsirinkti iš daugybės paslaugų, todėl Dienos SPA jau viskas sukurta – tai tarsi SPA planas dienai. Juo gali naudotis tiek viešbučio svečiai, tiek Palangos svečiai ar gyventojai. Dienos SPA – tai pilnavertė poilsio patirtis, skirta tiems, kurie nori kokybės net ir turėdami ribotą laiką, sukurta tiems, kurie nori prabangos kasdienybėje.

– Kodėl verta rinktis SPA abonementus?

– Abonementas – tai ne nuolaida, o pažadas sau. Jis keičia požiūrį į poilsį: iš „kai liks laiko“ į „tai mano prioritetas“. Reguliarūs apsilankymai leidžia pajusti tikrą poveikį – ne tik kūnui, bet ir emocinei būsenai. Tai investicija į savijautą, kuri atsiperka kasdien. Siūlome skirtingų krypčių abonementus, leidžiančius pasirinkti tai, kas arčiausiai individualių poreikių. Masažų abonementai skirti giliam atsipalaidavimui ir raumenų įtampos mažinimui. Angliarūgštės terapijos abonementas vertinamas dėl lengvumo pojūčio ir bendro organizmo atgaivinimo, limfodrenažo abonementai padeda jaustis lengviau, palaikyti kūno balansą ir gerą savijautą. Kaip ir įprasta perkant abonementus, galima sutaupyti.
Abonementai tampa ne tik patogiu sprendimu, bet ir gražiu įsipareigojimu sau – skirti laiko savo kūnui.

– Girdėjau, kad taikote ypatingas sąlygas Palangos gyventojams – net 20 procentų nuolaidas su Palangiškio kortele?

– Taip, mums svarbu būti ne tik verslo, bet ir bendruomenės dalimi. Palangos gyventojams taikomos išskirtinės sąlygos – tai mūsų pagarba miestui, kuris mus supa, ir žmonėms, kurie čia gyvena ne tik vasaromis, bet ištisus metus. Tikime, kad aukštos kokybės poilsis neturėtų būti skirtas tik atvykstantiems svečiams. Jis turi būti prieinamas ir tiems, kurie kasdien kuria Palangos gyvenimą. Būtent todėl šios sąlygos mums nėra marketingo sprendimas – tai natūrali mūsų vertybių dalis.

– Kam labiausiai skirtas jūsų Dienos SPA?

– Mūsų Dienos SPA atviras visiems. Džiaugiamės matydami tiek Palangos senjorus, kurie gali užsukti pasilepinti po pasivaikščiojimo mieste, tiek naujakurius iš Kunigiškių ar Monciškių bei kitų rajonų, ieškančius modernaus, šiuolaikiško SPA be būtinybės apsistoti viešbutyje. Tai erdvė, kurioje susitinka skirtingos kartos ir gyvenimo tempai. Tai vieta, kurioje amžius ar gyvenimo ritmas neturi reikšmės – svarbu tik noras skirti laiko sau.

– Su Valstybine ligonių kasa nedirbate – vadinasi, visos jūsų paslaugos mokamos, tačiau teko iš jūsų klientų girdėti, kad kai kurios jūsų SPA paslaugos pilnai atitinka gydytojų reabilitologų skiriamas procedūras. Ar iš tiesų taip?

– Mūsų procedūros nėra medicininės, tačiau jos paremtos giliu supratimu apie kūno įtampą, poilsio stoką ir šiuolaikinio žmogaus nuovargį. Aparatinės procedūros, švelnūs impulsai, angliarūgštės terapija ar limfinės sistemos aktyvinimas dažnai pasirenkami žmonių, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, įtampą ar judėjimo „sunkumą“. Ne vienas klientas pastebi, kad tokio pobūdžio procedūros dažnai atitinka ir privačių sveikatos draudimų požiūrį į savijautos gerinimą bei prevenciją, todėl kai kuriais atvejais gali būti kompensuojamos pagal individualias draudimo sąlygas. Tai dar kartą patvirtina, kad mūsų SPA orientuojasi ne į paviršinį efektą, o į kokybišką, apgalvotą poveikį kūnui.

– O kiek kainuoja jūsų SPA paslaugos? Ypač jūsų SPA abonementas?

– Mūsų kainodara atspindi vertę, o ne masiškumą. Mes nesiekiame būti pigiausi – siekiame būti prasmingi. Klientas moka ne už laiką, o už patirtį, kuri išlieka ilgiau nei pats apsilankymas. Kiekvienas svečias gali rasti sprendimą pagal savo poreikius ir galimybes – nuo paprasto poilsio momento iki išskirtinės, labiau apgalvotos patirties. Abonementai šioje vietoje tampa itin patraukliu pasirinkimu. Jie leidžia ne tik reguliariai rūpintis savo savijauta, bet ir pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis. Ilgainiui toks sprendimas atsiperka – tiek finansine prasme, tiek per pojūtį.

– Kur galima jį įsigyti ir padovanoti savo brangiam žmogui?

– Visas paslaugas įsigyti galima paskambinus į „Mana SPA“ registratūrą arba elektroniniu paštu. Visa informacija apie paslaugas, asortimentą ir kainas pateikiama mūsų tinklalapyje: www.manahotels.lt/palanga.

– Ar SPA procedūroms reikia iš anksto registruotis? Kaip?

– Taip, nes ramybė gimsta iš planavimo. Registruotis galima paskambinus į SPA registratūrą telefonu +370 460 49443 arba el. paštu [email protected] – taip kiekvienas svečias gali patogiai suplanuoti savo laiką ir pasirinkti tai, kas labiausiai atitinka jo poreikius.

Palangos karate kyokushin mokyklos „Shodan“ 2025-ieji: pergalės Lietuvoje ir užsienyjeRedaktorius Linas JEGELEVIČIUS2025...
20/12/2025

Palangos karate kyokushin mokyklos „Shodan“ 2025-ieji: pergalės Lietuvoje ir užsienyje

Redaktorius Linas JEGELEVIČIUS

2025-ieji Palangos karate kyokushin mokyklai „Shodan“ tapo išskirtiniais metais, paženklintais ne tik gausybe startų Lietuvoje ir užsienyje, bet ir svarbiomis pergalėmis, tarptautine patirtimi bei nuosekliu jaunųjų sportininkų augimu. Klubo treneriai Lukas Kubilius, Aivaras Baltmiškis ir Rimantas Visockis sveikina visus shodaniečius, šiemet drąsiai gynusius klubo vardą įvairaus lygio varžybose.

„2025-ieji visai mūsų „Shodan“ bendruomenei buvo kupini pergalių, turėjome labai aktyvius metus. Įgijome daug naujos patirties ir patobulėjome. Mes, treneriai, ir aš, klubo vadovas, džiaugiamės, kad sportininkus tinkamai paruošiame ne tik įvairioms varžyboms Lietuvoje, bet ir užsienyje”, - sako L. Kubilius, kuris praėjusią vasarą Japonijoje gavo ketvirtojo dano juodąjį diržą, rodantį jo itin aukštą meistriškumą.

„Mes „Shodan“-e savo auklėtinius nuolat mokome ir bendražmogiškų vertybių – pagarbos, empatijos, disciplinos, atsakomybės. Didžiuojamės, kad mūsų sportininkai savo pasiekimais garsina Palangą ir visą pajūrį, užauga asmenybėmis,“ – sakė L. Kubilius.

O 2025-ųjų metų pradžia buvo itin intensyvi. Vasario pradžioje Kėdainiuose vyko Lietuvos karate kyokushin jaunių (J16) ir jaunimo (U20) čempionatas, subūręs net 296 sportininkus iš 35 Lietuvos klubų. Šios varžybos buvo itin svarbios – jose vyko atranka į Lietuvos rinktinę, kuri balandį Klaipėdoje atstovaus šaliai Europos čempionate. Palangos „Shodan“ mokyklos auklėtiniai garbingai įsitraukė į kovas. U21 vyrų 70–75 kg svorio kategorijoje bronzos medalį ir kelialapį į Europos čempionatą iškovojo Enrikas Janušonis.
Į jį kai kurie sportininkai vyko po 2024-ųjų pabaigoje Vilniuje surengto vieno didžiausių Europos turnyrų – „Ippon Cup 2024“. Jame varžėsi net 1423 sportininkai iš 69 klubų ir 14 Europos valstybių, o renginį stebėjo per tūkstantį žiūrovų. „Shodan“ komanda čia pasiekė įspūdingą rezultatą – bendroje įskaitoje pelnė 11 medalių: 2 aukso, 3 sidabro ir 6 bronzos, taip pat iškovojo pirmosios vietos taurę komandinėje įskaitoje. Aukso medalius laimėjo Aras Barzdžius ir Karolina Radžiūnaitė, sidabro – Dovydas Kliučiniec, Julianas Kai ir Eva Janušonytė, bronzos – Olivija Kaigorodceva.

Vasario pabaigoje Latvijoje vyko XVII A. Krauklio atminimo taurės varžybos, kuriose „Shodan“ sportininkai iškovojo net 12 prizinių vietų: 3 aukso, 5 sidabro ir 4 bronzos medalius. Kumite rungtyse aukso medalius pelnė Linas Skališius ir Aras Barzdžius, sidabrą – Dovydas Kliučiniec, Julian Kai, Aramas Šateika ir Eva Janušonytė, bronzą – Matas Chadakauskas, Ugne Kliučiniec ir Viltė Skurdauskytė. Kata rungtyje aukso medalį iškovojo Eva Janušonytė, sidabro – Aras Barzdžius, bronzos – Linas Skališius.

Kovo pradžioje Kaune „Shodan“ auklėtiniai dalyvavo tradicinėse paramos varžybose „Let’s Join The Fight Together“, skirtose paremti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus. Šiame turnyre, kuriame dalyvavo apie 1000 sportininkų iš 45 Lietuvos ir Latvijos klubų, „Shodan“ laimėjo 5 medalius: aukso medalį iškovojo Enrikas Janušonis, sidabrą – Dovydas Kliučiniec, Eva Janušonytė ir Linas Skališius, bronzą – Jokūbas Jašinskas.

Kovo pabaigoje Kėdainių arenoje vykusiame Lietuvos kyokushin karate vaikų ir jaunučių čempionate dalyvavo net 674 sportininkai iš 39 klubų. „Shodan“ auklėtiniai čia pelnė 12 medalių, o komandinėje įskaitoje šešioliktus metus iš eilės užėmė pirmąją vietą. Aukso medalį iškovojo Linas Skališius, sidabro – Julian Kai, Greta Vaitekūnaitė ir Karolis Rabecas, bronzos – Dovydas Kliučiniec, Aramas Šateika, Jokūbas Šimkus, Tautvydas Jonušas, Armandas Bendikas, Gustas Serepinas, Eva Janušonytė ir Edgaras Polisciuk.
Gegužę „Shodan“ sėkmingai pasirodė ir Lietuvos vaikų KATA čempionate Kėdainiuose, ir Lietuvos jaunių J18 bei suaugusiųjų čempionate. Pastarosiose varžybose Karolina Radžiūnaitė iškovojo sidabrą Kumite rungtyje ir auksą Kata rungtyje, užsitikrinusi teisę atstovauti Lietuvai Europos čempionate Vengrijoje. Jame pasirodžiusi po traumos Karolina pelnė bronzą.

Rudeniop „Shodan“ auklėtiniai tęsė tarptautinius startus – spalį dalyvavo „Waterpoort Cup 2025“ turnyre Olandijoje, lapkritį – Lietuvos moksleivių taurėje ir „Baltic Kata Cup 2025“, o gruodį Vilniuje vykusiame „Ippon Cup 2025“ turnyre pelnė dar 10 medalių.
„Visi šie rezultatai patvirtina, kad karate kyokushin mokykla „Shodan“ išlieka viena stipriausių Lietuvoje, kryptingai ugdanti sportininkus, kurie ne tik laimi medalius, bet ir auga kaip asmenybės,” – džiaugiasi L. Kubilius dėkodamas: „Didelis AČIŪ visiems sportininkams, treneriams ir tėvams už atsidavimą, visus pasiekimus 2025-aisiais. O be pralaimėjimų pergalių nebūna.“

Paklausus, ką reiškia ketvirtojo dano juodasis diržas, kurį L. Kubilius vasarą gavo Japonijoje, žinomas karatė meistras šalyje, šypsojosi: „Tai, kad asmuo turi labai gilias technines ir teorines žinias. Paprastai toks asmuo jau laikomas meistru ar vyresniuoju instruktoriumi. Taip pat turi teisę egzaminuoti mokinius, ruošti kitus juoduosius diržus. Buvo vertinamas ne tik techninis lygis, bet ir mokymo patirtis, indėlis į „Shodan“, etika."

„Shodan“ nuotr.

Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos dailės mokytoja ir grafikos dizainerė Gitana Dainiutė: „Vaikams sakau, kad iš nes...
19/12/2025

Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos dailės mokytoja ir grafikos dizainerė Gitana Dainiutė: „Vaikams sakau, kad iš nesėkmės galima padaryti sėkmę“

Agnė Benetytė

„Palangos tiltas“ tęsia pažintį su nuostabiais Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytojais. Šįkart susipažinkime su jos dailės mokytoja ir grafikos dizainere Gitana Dainiute. „Vaiko kūryba prasideda nuo drąsos į aplinką pažvelgti kitaip. Prieš 6 metus atėjusi dirbti į meno mokyklą, sukūriau dizaino pradmenų programą, kurioje svarbiausia ne technika, o mąstymas. Kaip jungti idėjas, drąsiai experimentuoti ir pažinti kūrybos procesą. Šiuolaikiniai vaikai džiugina savo drąsa, jautrumu ir gebėjimu išreikšti jausmus. Dailė – tai atradimų kelias, kupinas smalsumo ir eksperimentų,“ – Gitana sakė „Palangos tiltui.“

– Kaip prasidėjo Jūsų kelias į dailę ir kokie žmonės ar patirtys labiausiai suformavo Jus kaip dizainerę ir pedagogę?

– Kiek save prisimenu, paklausta, kuo būsiu užaugusi, vis sakydavau: dainininke arba dailininke (juokiasi). Šeimoje menininkų nebuvo, tačiau tėvai labai palaikė ir leido ieškoti savo kelio. Toks pasitikėjimas suteikė drąsos – už tai jiems esu labai dėkinga.
Šešerių metų pradėjau lankyti Palangos muzikos mokyklą, bet ten ilgai neužsibuvau – reikėjo daugiau groti pianinu, o man labiau norėjosi dainuoti... O dailė… Tai buvo mano kasdienybė. Visada kažką piešdavau, konstruodavau, improvizuodavau iki vėlumos. Paauglystėje mokykloje apipavidalindavau sienlaikraštį – juk kompiuterių tada nebuvo, tekstus rašydavau ranka, pati piešdavau iliustracijas. Gal taip ir prasidėjo mano grafikos dizainerės kelias.
Kai Palangos muzikos mokykloje atidarė dailės skyrių, vėl ją pradėjau lankyti, tačiau nebaigiau – baigiau vidurinę mokyklą ir reikėjo rinktis studijas. Įstojau į architektūrą tuometiniame Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar VILNIUS TECH), bet po metų supratau, kad noriu daugiau kūrybos, todėl perėjau į Dailės akademiją. Baigiau vizualinių komunikacijų (grafinio dizaino) studijas ir gavau dailininko–dizainerio diplomą.

Šios studijos iš esmės padėjo pamatus mano profesinei tapatybei. Dirbu šioje srityje iki šiol ir kas kartą jaučiu, kad pasirinkau teisingai.
Pedagogika į mano gyvenimą atėjo visiškai netikėtai. Jei būčiau planavusi, tikriausiai niekada nebūčiau išdrįsusi – niekada nemačiau savęs mokytojos vaidmenyje. Tačiau susiklosčius aplinkybėms priėmiau iššūkį, ir šiandien galiu pasakyti, kad tai buvo vienas prasmingiausių posūkių mano gyvenime. Jau šešti metai dirbu dailės mokytoja toje pačioje mokykloje, iš kurios kažkada pabėgau, o pradėjusi antrą kartą – taip ir nespėjau pabaigti!

– Kokius dailės principus, technikas ar mąstymo būdą labiausiai akcentuojate mokydama vaikus Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje?

– Kai atėjau dirbti į mokyklą, dizaino pamokų dar nebuvo. Turėjau drąsos jas pasiūlyti, o su vadovų ir kolegų palaikymu sukūriau dizaino pradmenų programą, pagal kurią jau penkerius metus su vyresniais mokiniais mokomės mąstyti kaip dizaineriai.
Labiausiai akcentuoju ne piešimą ar technikas, o mąstymo procesą – kaip jungti idėjas, kaip rasti įdomų, netikėtą sprendimą. Dizainas dažnai slypi po mūsų nosimis: mes jį matome kasdien, bet retai pastebime. Todėl labai noriu, kad vaikai atidžiau stebėtų pasaulį, mąstytų kūrybiškai ir kritiškai, mokėtų bendradarbiauti, kurtų idėjas, kurios daro gyvenimą patogesnį ir įdomesnį.
Man svarbiausia, kad jie suprastų, jog dizainas yra ne tik grožis, bet ir kūrybiškas problemų sprendimas.

– Kaip apibūdintumėte šiandieninį mokinį: kuo šiuolaikiniai vaikai Jus džiugina, kuo stebina, o galbūt net kelia iššūkių?

– Šiuolaikiniai mokiniai labiausiai džiugina savo drąsa – jie be baimės pasako, ką galvoja, ir man tai yra labai gražu. Su jais įdomu kalbėtis, diskutuoti, kartais net pasiginčyti. Džiugina jų jautrumas pasauliui, gebėjimas kalbėti apie jausmus, kelti klausimus.
Žinoma, būna ir iššūkių – šiandieniniai vaikai gyvena nuolatiniame informacijos sraute, jiems greitai pabosta, visko norisi čia ir dabar. Kartais tenka gerokai paplušėti, ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti jų dėmesį ir motyvaciją.
Bet man atrodo, kad tai – nuostabi karta!

– Ar manote, kad vaikai turi įgimtą polinkį į meną, ar vis dėlto daug lemia nuoseklus darbas ir drąsa kurti?

– Manau, kad kiekvienas vaikas turi savo vidinį menininką, tačiau atsiskleidžia tik tada, kai turi drąsos eksperimentuoti, smalsumo ir kantrybės pabandyti dar ir dar kartą bei nebijoti suklysti. Kuo vaikas vyresnis, tuo mažiau drąsos ir daugiau stereotipų.
Dažnai sakau vaikams, kad iš nesėkmės galima padaryti sėkmę – juk iš klaidų gimsta pačios netikėčiausios idėjos. Tad svarbiausia ne talentas, o smalsumas, atradimų noras ir drąsa suklysti.

– Kokią vertę, Jūsų manymu, vaikams suteikia dailės mokymasis šiandien – kai daugelis kasdienių veiklų jau persikėlė į technologijų pasaulį?

– Technologijos labai patogios: programos piešia už mus, pasiūlo šablonus, pataiso. Todėl manau, kad didžiausia vertybė šiame amžiuje yra kūrybinis mąstymas.
Dailės mokymasis lavina vaikų kūrybiškumą, kantrybę, pastabumą, gebėjimą mintį paversti forma. Tai erdvė, kur vaikai gali patirti, ką reiškia kurti gyvai, rankomis, o ne kompiuteriu. Čia daromos klaidos tampa kūrinio dalimi, o ne trūkumu.
Manau, kad šiandien dailės mokymasis yra svarbesnis nei bet kada – kūrybiškas vaikas gebės spręsti problemas, drąsiau ieškos atsakymų ir labiau pasitikės savimi.

– Kokios akimirkos pedagoginėje veikloje labiausiai įsimena? Kokie auklėtinių kūrybiniai atradimai Jus labiausiai paliečia?

– Labiausiai įsimena tos akimirkos, kai pamatai vaiko nustebimą – „aš galiu daugiau, nei maniau“. Kai mokinys, kuris galvojo, kad nemoka ar nepavyks, sukuria darbą, pranokstantį jo paties lūkesčius. Tai labai paliečia. Tas momentas man yra didžiausia dovana.
Taip pat labai smagu, kai mokinio galvoje gimsta kažkas, ko pati nebūčiau pagalvojusi. Jų spontaniškumas, drąsa sulaužyti taisykles dažnai įkvepia ir mane pačią (juokiasi).

– Papasakokite apie planuojamas iniciatyvas ar kūrybines kryptis.

– Labiausiai džiugina tai, kad mano abi mylimos profesijos – grafikos dizainerės ir pedagogės – puikiai papildo viena kitą. Mokykloje matau, kaip vaikai reaguoja į kūrybą, o dizaino srityje galiu jiems parodyti, kaip idėjos tampa realiais sprendimais.
Pastaraisiais metais vis labiau stengiuosi mokinius įtraukti į miesto gyvenimą – noriu, kad jie jaustųsi matomi, girdimi, svarbūs. Jau esu organizavusi dizaino dienas mokykloje, tačiau dabar norisi žengti žingsnį toliau ir išplėsti jas į visą miestą.

Įsivaizduoju dizaino dienas, vykstančias skirtingose Palangos erdvėse: kad dalyvautų ne tik mūsų mokyklos, bet ir kitų miesto mokyklų mokiniai, bendruomenė, verslas, atvyktų profesionalūs dizaineriai ir lektoriai. Mieste vyktų parodos, kūrybiniai eksperimentai.
Noriu, kad jaunimas suprastų, jog dizainas gali būti tiltu į svarbias temas – tvarumą, pilietiškumą, socialines idėjas, kasdienės aplinkos gerinimą. Jų idėjos gali keisti miestą, šalį, net pasaulį – kartais mažais, kartais labai drąsiais būdais.

– Koks Jūsų laisvalaikis? Gal atsipalaiduoti padeda kūryba, gamta, kelionės, o gal – visai kiti užsiėmimai, nesusiję su menu?

– Neturiu ypatingo laisvalaikio – jis susideda iš daugybės mažų džiaugsmų: lėtas rytas su kava, mezginys vakare, susitikimas su drauge pietų pertraukai ar gera knyga iki ketvirtos ryto…
Kartais užsivedu kurti smulkmenas – anūkėms pagal jų piešinius mezgu žaislus-pagalvėles ar gaminu kalėdinį miestelį. Tada prarandu laiko nuovoką, nes taip norisi pamatyti rezultatą (juokiasi).
Mėgstu netolimas, bet jaukias keliones be plano po Lietuvos ar Europos miestus ir miestelius. Tiesiog einu ir leidžiu miestui mane nuvesti. Tokiose klajonėse randu neįtikėtinų vietų – nuo senų, istorija alsuojančių pastatų iki drąsios šiuolaikinės architektūros. Labai žavi miestų kaita, kai seni fabrikai tampa galerijomis, o pramoniniai kvartalai – kūrybinėmis erdvėmis.

– Esate palangiškė. Kaip šis miestas veikia Jūsų kūrybą ir ar Palangoje dirbti bei gyventi gera? Kodėl?

– Tai klausimas, į kurį pati neturiu vienintelio atsakymo! Esu miesto žmogus ir niekada nebuvau jūros mėgėja, tačiau visą gyvenimą pragyvenau kurortiniame miestelyje prie jūros (juokiasi). Atostogoms visuomet renkuosi ne saulėtą pakrantę, o senamiesčio gatveles.
Ne kartą pagalvojau, kad gal reikėtų persikelti į didelį miestą, bet taip ir neprisiruošiau – o dabar, tiesą sakant, jau ir nebenorėčiau.
Prie jūros einu retai, bet labai mėgstu stebėti, kaip Palanga keičiasi: atsiranda naujų, atsinaujinusių erdvių, daugiau laisvės, jaukių ir kokybiškų vietų, kurios kartais net nustebina ir priverčia pasijusti tarsi didmiestyje.

Džiugina, kad Palangoje daugėja jaunų šeimų, įdomių iniciatyvų ir kokybiškų renginių. Atgijusi miesto atmosfera mane įkvepia ir suteikia supratimo, kad čia yra mano vieta.

Asmeninio albumo nuotr.

Nuo birželio visi Palangos gyventojai miesto autobusais galės važiuoti nemokamai Palangos meras Šarūnas Vaitkus šiandien...
18/12/2025

Nuo birželio visi Palangos gyventojai miesto autobusais galės važiuoti nemokamai

Palangos meras Šarūnas Vaitkus šiandien, gruodžio 18 dieną, pranešė, kad įgyvendintas dar vienas miesto valdančios koalicijos pažadas.
Nuo birželio visi Palangos gyventojai miesto autobusais galės važiuoti nemokamai.
Pasak mero, gyventi kurorte turi būti patogu, todėl dar prieš kelerius metus „Plane Palangai“ buvo numatyta galimybė palangiškiams vietiniais autobusais naudotis be mokesčio.
Šiandien ši iniciatyva tapo realybe – Savivaldybės taryba tam pritarė vienbalsiai.

PT inf., Palangos miesto savivaldybės DI-generuotas vizualas

Palangiškė karatė žvaigždė Karolina Radžiūnaitė: „Laimė – kai atsikeli, nors nenori. Kai treniruojiesi, nors skauda“Reda...
16/12/2025

Palangiškė karatė žvaigždė Karolina Radžiūnaitė: „Laimė – kai atsikeli, nors nenori. Kai treniruojiesi, nors skauda“

Redaktorius Linas JEGELEVIČIUS

Palangiškė Karolina Radžiūnaitė – viena ryškiausių jaunosios kartos karatė sportininkių Lietuvoje, kurios bronzos medalis 2025-ųjų metų Europos čempionate buvo heroiškas: likus 10 dienų iki jo, mergina pateko į autoįvykį – važiuodama elektriniu motoroleriu buvau parblokšta automobilio...

„Toks iškovojimas – svarbus, bet, tiesą pasakius, man šie metai buvo sunkūs. Daug skaudžių traumų (šonkaulio lūžis), su kuriomis teko kovoti tiek Lietuvos čempionate, tiek Europos čempionate ir kituose turnyruose. O dar tas nelemtas auto įvykis,“ Karolina sakė „Palangos tiltui“.

„Iš tiesų, buvo sunku nusiteikti šioms svarbiausioms metų varžyboms po tokių įvykių ir dar nesugijusių traumų, kurios iki šiol gyja. Tad sudalyvavau nepilnu pajėgumu – kiek galėjau. Džiaugiuosi tik tuo, kad grįžau į Lietuvą netuščiomis,“ – pridūrė.

Palangiškė tikėjosi geresnio rezultato Europos čempionate, tačiau ji – atkakli: laukia nauji 2026-ųjų čempionatai, kuriuose ji dalyvaus pilnu pajėgumu ir sieks čempionės titulų.
– O kaip sekėsi kituose turnyruose?
– Dėl traumų kai kuriuos turnyrus praleidau. Tačiau, atsižvelgus į sveikatą, tuo metu turėjau galimybę sudalyvauti Rumunijos „International Cup“ varžybose ir tapau čempione. Po kelių savaičių dar teko dalyvauti Lietuvos moksleivių čempionate, kuriame taip pat tapau čempione.
– Pataisykite mane, jeigu klystu – jūs esate „shodanietė“ jau daugiau nei 10 metų? Kodėl rinkotės „Shodan“?
– Iš tiesų, karate lankau 8 metus. „Shodan“ pasirinkau todėl, kad ten ėjo daug draugių, bet po kurio laiko supratau, jog čia yra aukštas meistriškumo lygis ir visapusiškas ugdymas.
Karatė „Shodan“ padeda ugdyti ne tik fizinę ištvermę, koordinaciją, jėgą ir sveikus įpročius, bet ir charakterį, pasitikėjimą savimi, discipliną bei pagarbą.
– Ar dar prisimenate savo pirmąją treniruotę? Kokia ji buvo? Kas jus į ją atvedė?
– Taip, pamenu pirmąją treniruotę, nes šį sportą pasirinkau pati. Į treniruotę atvedė tėtis. Šios treniruotės laukiau net metus laiko, nes tėvai sakė: „Tau dar per anksti.“ Tačiau mano noras nugalėjo tėvų mintis, ir tada pirmą kartą išėjau į treniruotę su didžiausia šypsena.
– Neabejoju, kad galite ekspertiškai lyginti „Shodan“ organizaciją su kitomis kontaktinių kovos sporto šakų organizacijomis. Kuo „Shodan“ išsiskiria?
– Stipria federacijos struktūra ir mastu – „Shodan“ yra viena didžiausių karatė mokyklų Europoje. Taip pat labai akcentuojamas vaikų ir jaunimo fizinis lavinimas, tuo pačiu suderinant sportą su pramogomis. Didžiuojuosi būdama šios mokyklos auklėtinė.
– Kaip aiškinate, kad Palangoje veikia daug kontaktinių kovos sporto klubų ir atsiranda nauji?
– Labai smagu girdėti, kad atsiranda vis daugiau kovinių sporto klubų ir daugėja galimybių tobulėti sportininkams. Manau, tai susiję su miesto aktyvumu ir žmonių poreikiais. Palangoje daug jaunimo ir sportiškų žmonių, kuriems kontaktiniai kovos sportai padeda išlieti energiją, sustiprėti fiziškai ir psichologiškai. Taip pat čia dirba geri treneriai, ir veikia stiprūs klubai, kurie pritraukia naujus sportininkus.
– Kokias charakterio savybes jums padėjo išsiugdyti „Shodan“?
– „Shodan“ karatė mokykla padėjo išsiugdyti discipliną ir nuoseklumą, savikontrolę ir susikaupimą, pasitikėjimą savimi bei pagarbą treneriams ir varžovams.
– Ar teko jums pasinaudoti savo sugebėjimais praktiškai – netikėtose situacijose, apsiginant save ar apginant kitą žmogų, galbūt išskiriant peštukus?
– Tėvai mane mokė, kad probleminėse situacijose sprendžia teisingas ir stiprus žodis, o ne fizinis kontaktas. Todėl dar nėra tekę, ir tikiuosi, kad neteks panaudoti savo kovinių įgūdžių.
– Ką gyvenime veikiate be sporto?
– Laisvu laiku labai patinka gaminti maistą – tai leidžia atitrūkti nuo minčių ir tuo pačiu nustebinti šeimą skaniais patiekalais. Taip pat mėgstu leisti laiką su šeima prie jūros ar sportuoti miške.
– Daug „shodaniečių“, baigę mokyklas, palieka Palangą, o jūs – palangiškė. Ar niekada nebuvo pagundos ją palikti? Kuo jums ypatinga Palanga, be jūros?
– Negaliu žinoti, kur gyvenimas pasuks baigus mokyklą, bet stengsiuosi likti čia, savo gimtajame mieste.
– Kokie sportiniai startai laukia jūsų 2026-aisiais?
– Vasario pradžioje dalyvausiu Lietuvos čempionate (atrankoje į Europos čempionatą) ir sieksiu apginti čempionės titulus. Jei pavyks tai padaryti, turėsiu galimybę gegužės mėnesį siekti čempionės titulų Europos čempionate. Tai bus svarbiausios mano 2026 metų varžybos.
Vasarą laukia dar vienas ypatingas gyvenimo įvykis – juodo diržo egzaminas.
– Ar jūs – laiminga? Kokia jūsų laimės formulė?
– Laimė – kai atsikeli, nors nenori. Kai treniruojiesi, nors skauda. Kai po sunkios treniruotės jautiesi pavargusi, bet žinai, kad atidavei viską. Tai disciplina, leidžianti siekti aukščiausių tikslų – kol kas tai ir yra mano laimė.
Koviniame sporte laimė nėra komfortas. Tai būsena po treniruotės, kai kūnas pavargęs, bet galva rami. Kai pralaimėjimas tampa pamoka, o pergalė – tik patikrinimu.

Nuotraukoje: Karolina Radžiūnaitė
Nuotrauka iš Karolinos Radžiūnaitės asmeninės paskyros „Facebook“

Address

Vytauto Gatvė 85A
Palanga
00134

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Palangos miesto laikraštis "Palangos tiltas":

Share