29/12/2025
Dar liko kelios dienos iki Naujų metų, ir aš vis pagalvoju, kad jos tokios keistos. Lyg niekas iš tavęs jau nieko nesitiki. Nei produktyvumo, nei sprendimų, nei gyvenimo plano. Valgai, kas liko po švenčių, vaikštai su pižama ilgiau nei reikėtų ir staiga galvoje išlenda mintis: „o gal aš kitais metais norėčiau gyventi truputį kitaip?“
Ne geriau. Ne efektyviau. Tiesiog kitaip.
Ir čia dažniausiai įsijungia tas balsas, kuris sako: „nu bet jei nežinai kaip, tai kam čia pradėt galvot.“ Bet kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad dauguma normalių gyvenimo pokyčių taip ir prasideda. Ne nuo plano, o nuo jausmo. Nuo „kažkaip nebelimpa taip, kaip buvo“.
Gruodį aš pati daug galvojau apie tokius tikslus, kuriems dar nėra plano, ir dar logiškai nesupranti kaip iki jų prieiti. Apie tuos norus, kuriems dar neturi Excel lentelės. Ir pasirodo, pasaulis nesugriūva, jei tu sau leidi tiesiog norėti. Be sprendimų. Be įsipareigojimų. Tiesiog pasižymėti mintyse: „šitą temą aš dar pasilaikysiu“.
Tai va. Jei šiom dienom galvoje sukasi panašios mintys – sveikinu, tu normalus žmogus metų pabaigoje 😄 Nereikia nieko nuspręsti iki sausio pirmos. Nereikia iškart keisti gyvenimo. Kartais pilnai užtenka nustoti sau sakyti „ne dabar“.
Ar tikrai dar ne laikas?
