24/05/2025
Aš nuoširdžiai žaviuosi tokiais žmonėmis. Ne dėl to, ką jie daro – o dėl to, kaip jie tai daro. Tie, kurie siunčia apgaulingus laiškus, žinutes, kur apsimeta kažkuo kitu, įdeda nuorodą, kurią paspaudus nežinia, kas nutinka – niekada nepaspaudžiau :D, bet sugeba tave įtraukti, sustabdyti akimirką.
Šiandien gavau pranešimą, kad pažeidžiau autorines teises :D . Širdis plaka, akys laksto, protas iškart ima analizuoti: ką aš padariau? Gal koks paveikslėlis? Muzika? Mintys sukasi, adrenalinas liejasi – ir tik po kelių minučių, nuslūgus pirmai bangai, ateina aiškumas. Pažiūri į siuntėją, klaidas tekste, keistą kalbos toną. Supranti – žaidimas.
Bet tada ir pagauni save. Juk čia ne šiaip atmestinai sukurpta nesąmonė. Tai – struktūra. Scenarijus. Psichologija. Kūryba. Detalės! Kažkas ilgai analizavo, kaip veikia mūsų baimė, įtampa, refleksai. Ir padarė tai taip subtiliai, kad akimirkai patikėjai.
Ir tada apima keistas jausmas – ne pyktis, ne panieka, o... slaptas susižavėjimas. Nes tam reikia talento. Lankstaus, gyvo, mąstančio proto. Gebėjimo kurti, žaisti, stebėti. Įgūdžių ir savybių, kurie, jei būtų nukreipti kita linkme galėtų sukurti kažką genialaus.
Kiek daug verslininkų, menininkų, kūrėjų, žmonių, kurie nori kurti, bet gal neturi tiek išmonės, tiek intuicijos, tiek analitinio proto. Jie dirba sunkiai, bet kartais tiesiog neturi tokios natūralios, žmogiškos išradingumo kibirkšties. O čia – ji tiesiog liepsnoja. Ir jei tik būtų pasirinkta kita kryptis, kitas tikslas – gimtų dalykai, kurie įkvėptų, keistų, augintų.
Tai gal būtų naujas startuolis. Gal naujas žaidimas. Gal inovatyvi paslauga, kurios dar niekas nesugalvojo. Gal – kažkas, ko pasauliui iš tikrųjų reikia.
Jeigu šis talentas kada nors pasirinktų ne manipuliuoti, o dovanoti – tai būtų kažkas nepaprasto. Nes talentas jau yra. Reikia tik drąsos tikėti, kad su tuo galima kurti, o ne slėptis.
O mums likusiems – kai kitą kartą gausit tokį laišką, įkvėpkit. Įsižiūrėkit. Pajauskit tą žaismę. Ir šyptelkit sau: "ne šiandien, genijau" ;D
