03/08/2026
Kažkaip per greitai bėga ši vasara...
Prasidėjo rugpjūtis: vakarai jau pastebimai tamsesni, jų palydovas – rūkas, vis dažniau tampa neatsiejama vakaro dalimi. Atrodo, jog taip laukta vasara, prabėgti baigia kažkur pro šoną. Gal kiek liūdna dėl šio fakto, tačiau toks jau tas gyvenimas. Vasarą lauki Kalėdų, žiemą – vasaros. Tokiame laukimo rate ir sukasi metai.
Būna dienų, kai prieš akis visą dieną bėga kelias, o būna, kai kompiuterio klaviatūros barbenimas neapleidžia nei minutei. Gyvenimas pilnas veiklos, o kartais noras pailsėti nugali viską.
Mintys apie žygius niekur nedingę, tačiau dabar tas metas kai viskas užžėlę žole iki juosmens, virš galvos debesys skraidančių ir visai nedraugiškai nusiteikusių vabzdžių. Kelionės į gamtą apsiriboja naujų trasų paieškomis ar pažintiniais tikslais. Lygiagrečiai, sukasi dar pora projektų, apie kuriuos tikrai papasakosiu, tačiau dar ne laikas.
Atsigulęs ant žalių samanų žvelgiu į mėlyną dangų. Ten plaukia debesys, ramiai linguoja medžių viršūnės. Nejučia apima ramybės jausmas ir supratimas, jog bėgančią vasarą pakeis margalapis ruduo. Ir kažkaip pasidaro ramu... Visais metų laikais galima atrasti džiugių akimirkų. O kol kas reikia džiaugtis vasara.
