Šilalės artojas

28/12/2025

KONKURSAS KONKURSAS KONKURSAS

Informacinis rėmėjas "Šilalės artojas" skelbia konkursą savo FB sekėjams - suteikia galimybę laimėti nemokamus bilietus dviems į naujausią Tado Vidmanto komediją "Milijonieriaus jubiliejus", kuri Šilalės kultūros centre bus rodoma sausio 8 d., 19 val.

Konkurso sąlygos:
* būti/tapti profilio Šilalės artojas sekėju;
*spausti PATINKA po šiuo šįrašu;
*komentare rašyti draugo FB PROFILIO VARDĄ;
*dalintis šiuo įrašu VIEŠAI ant savo SIENOS.

Laimingąjį skelbsime 2026 m. sausio 5 d.

bilietus platina - www.ticketmarket.lt
https://www.ticketmarket.lt/cart/place/16701

#####################xx
MILIJONIERIAUS JUBILIEJUS
Premjera: 2026 01 09
Žanras: Komedija
Trukmė:1 val. 35
Cenzas: N-7
Platina: UAB ”Vabalo filmai”
Režisierius: Tadas Vidmantas
Vaidina: Giedrius Savickas, Arvydas Dapšys, Renata Kutinaitė

Kultinių komedijų režisierius Tadas Vidmantas pristato dar vieną linksmą istoriją apie milijonierius. Turtingas, sunkiai dirbantis ūkininkas turi vienturtį sūnų. Paniręs į sostinės bohemą, jis gyvena nerūpestingai - kai nori tapo paveikslus, kai nori linksminasi, merginos į jo lovą krenta viena po kitos. Net vardus sunku atsiminti. Kai gyvenimas toks linksmas, negi svajosi perimti tėvo žemę ir vairuoti traktorių? Tačiau vieną dieną gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Nuleidęs galvą sūnus palaidūnas grįžta pas tėvą. Ūkyje randa ne tik jį, bet ir jauną, gražią moterį, aiškiai, tėvo simpatiją. Artėja tėvo jubiliejus. Sūnus ir tėvo mylimoji paprašyti suorganziuoti šventę pagal visas lietuviškas tradicijas. Balius prasideda! Einam švęsti!

28/12/2025

Gruodžio 28 d. vardadienį švenčia

Inga, Ivita, Irvita, Ingeborga, Kantvilas, Vaidilutė, Ema, Kamilė, Vidas, Daumantė, Daumantas.

🥳🥰😍Sveikiname💐🌸💐

27/12/2025

Gruodžio 27-ąją vardo dieną švenčia

Dautartas, Gedvinė, Fabijolė, Mantrimas, Eglė.

🥳🥰😍Sveikiname💐🌸💐

26/12/2025

Antrąją Kalėdų dieną prisiminkime Kalėdų šventės ištakas

Manoma, kad šventės pavadinimas kilo iš romėnų šventės Calendae, Naujųjų metų pradžios (plg. lot. Calendarium – kalendorius) pavadinimo. Yra ir kitokių minčių, pvz., A. Patackas mano, kad šventės pavadinimas susijęs su žodžiu „kalėti“, nes žiemos metu žemę ir visą gyvybę (augaliją) tarsi „įkalina“ šaltis.

Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d.

Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais.

Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu.

Senose lietuvių liaudies dainose dažnai kartojami žodžiai „lėliu“ ir Kalėda“. Pvz.:

Vai atvažiuoja
Lėlių Kalėda, lėlių Kalėda
Auksiniais ratais, šilkų botagais
Lėlių Kalėda, lėlių Kalėda
Manoma, kad Kalėda – moters pavidalo būtybė, vaizduojanti pačią saulę, kuri sugrįžta. Tai rodo ir apibūdinimas „auksiniai ratais (spinduliai), šilkų botagais (švelniai glostančiai šiluma)“. Įterpinį „lėliu“ kai kas sieja su lietuvių žiemos deive, vadinta Lada, Lela.

Kitose dainose dažnas elnio devyniaragio simbolis.

„Oi atabėga bistrus alnelis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis
Lėliu Kalėda, Kalėda...“
Yra išlikę sakmių, pasak kurių, tuomet, kai baltas elnias išbėga iš miško, ateina Kalėdos. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Taigi žiemos saulėgrįža iš tiesų buvo švenčiama iki Kalėdų. Kai kuriose dainose elnias vaizduojamas ir kaip Saulės simbolis, atnešantis ant ragų saulę.

26/12/2025

Gruodžio 26 d. vardadienį švenčia

Steponas, Gaudilė, Gindvilė, Gaudvilas, Žilvinas, Žygaudas, Žilvė.

💐🌸💐Sveikiname😍🥰🥳

25/12/2025

Senoviniai Kalėdų papročiai

Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tikinčio žmogaus sąmonėje tai yra sunkiai suvokiama paslaptis – Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus. Baigiasi jau antrasis tūkstantmetis, kai kalėdinio džiaugsmo paslaptį skelbia viso pasaulio bažnyčių varpai, kviesdami Kalėdų ryto Piemenėlių mišioms.

Iš senųjų istorijos šaltinių žinoma, kad dar XX a. pirmaisiais dešimtmečiais šis laikotarpis buvo švenčiamas kaip žiemos saulės grįžimo šventė. Mat gruodžio 24-ąją – pats trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą.

Liaudiškuose Kalėdų papročiuose labai ryškus senųjų ūkinių metų užbaigimas ir bandymai iš įvairių reiškinių atspėti, kokie bus ateinantys metai. Savaime suprantama, kad žmogus siekdavo ir nulemti tų metų sėkmę sau, savo šeimai ir namams. Tai būdavo dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra gamtos atgijimo taške.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad žaliomis šakelėmis prieš Naujuosius metus savo namus puošdavę dar senovės graikai ir romėnai. Tačiau tai nebuvo eglutė, kurią matome dabar, o tik įvairūs žalumynai, tarp jų ir eglišakės, kabinamos palubėje. XIV a. Naujuosius metus perkėlus į žiemą, sausio pirmąją, pamažu esą buvę imta žalumynais namus puošti per Kalėdas. Tai buvusi ir slyvos, vyšnios, obels šaka, iš anksto įmerkta į vandenį, kad Kalėdoms pražydėtų. Buvo tikima, kad atbudusios augalo jėgos persiduos žmonėms, suteikdamos jiems sveikatos, reikalingos ateinančių metų darbams.
Jau iš XVI a. pirmosios pusės yra žinoma, kad Vokietijoje Elzaso krašte nuo seno buvo paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoštą obuoliais ir saldumynais, dažniausiai įvairiais kepiniais. Tada žvakučių ant eglutės dar nebūdavo. Ilgainiui pastatomos eglutės, vietoje palubėje kabinamų šakų, išplito po visą Vokietiją, o iš jos ir į kitas šalis. Mažos eglutės jau su žvakutėmis atsirado taip pat Vokietijoje, Hanoverio krašte, XVII a. antrojoje pusėje. Tada ten žvakutė būdavo uždegama ant kiekvienos medelio šakutės. Didelės kalėdinės eglės pačioje XIX a. pradžioje buvo pastatytos prieškalėdinės mugės metu Drezdene. Tad maždaug 1807-uosius galima laikyti dabar pas mus miestų aikštėse puošiamų didžiųjų kalėdinių eglių seniausiu žinomu „gimtadieniu“. Mažesnės eglutės, puošiamos namie įvairiais blizgučiais, karoliukais, stiklinėmis žvaigždutėmis, obuoliais, saldainiais ir panašiai, Europoje paplito nuo XVIII a. Paprastai po eglute Kalėdų rytą vaikai rasdavo jiems Kalėdų senelio paliktų dovanų.

Lietuvoje kalėdinė eglutė XX a. pirmaisiais dešimtmečiais kaime dar nebuvo žinoma. Šio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje ją kartais rengdavo savo vaikams miestiečiai ar mokyklose išradingesni mokytojai. Kalėdų eglutės buvo puošiamos obuoliais, saldainiais, spalvoto popieriaus pynėmis.

Prieš Kalėdas skubame į parduotuves ieškoti kuo įvairesnių žaislų, žibučių, papuošalų kalėdinei eglutei ar šakai. Tačiau net spalvingiausias žaisliukas ar blizgutis nesuteiks tiek džiaugsmo, kaip paties pasidaryta puošmena. JAV lietuviai sugalvojo labai originalią puošybą, beje, prisiminę mūsų tradicinius šiaudinius vestuvių „sodus“.

Šiaudinukai gali būti labai įvairūs. Paprasčiausiai tam tikro ilgio sukarpyti šiaudeliai sunarstomi ant siūlo, iš jų daromos įvairiausių figūrų kombinacijos. Kartais suskaldyti šiaudeliai prilipdomi ant popieriuje nupieštų ornamentų, gėlių žiedų. Piešinys su prilipdytais ant abiejų pusių šiaudeliais iškerpamas, papuošalas kabinamas ant eglutės. Iš šiaudelių daromos grandinės, „tiltai“ ir jais apkarstomos eglutės šakos. Kad rugių ar kviečių šiaudai nelūžtų, netrūkinėtų, jie iš pradžių pašutinami verdančiame vandenyje, tada pasidaro elastingi. Kviečių šiaudeliai geltonesni, rugių – pilkesni, šviesesni ir ypač tviska apšviesti lempučių šviesos. Didžioji metų šventė jau beldžiasi į mūsų namų duris. Tebus ji puikių ateinančių metų pradžia!..

25/12/2025

Gruodžio 25-ąją vardo dieną švenčia

Anastazija, Gražvydas, Sanrimė, Eugenija, Nastė, Genė, Ginutė, Austė.

😍🥰🥳Sveikiname🌸💐🌸

24/12/2025

24/12/2025

Šv. Kūčios

Gruodžio 22 d. šiaurės ašigalis esti labiausiai nukrypęs nuo saulės. Pas mus tuo metu būna trumpiausias šviesusis paros metas. Nuo gruodžio 25-osios saulė, tarsi trumpam stabtelėjusi pailsėti, vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą. Tas saulės virsmo taškas vadinamas saulės grąža arba saulėgrąža. Kaip tik tuo metu švenčiame vieną didžiausių metų švenčių – šv. Kalėdas.

Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių.

Kalbininkas K. Būga, remdamasis lyginamosios kalbotyros duomenimis, yra įrodęs, kad lietuvių protėviai žodį „kūčia“ per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia“, turi graikų k. žodis „kukkia“. Tai patiekalas iš aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, ir, svarbiausia, skirtas į puotą pakviestoms protėvių vėlėms vaišinti. Tai aukos patiekalas, kuris paprastai suvalgomas pačių aukotojų. Kviečiai ir žirniai – svarbiausia kūčios sudedamoji dalis. Ilgainiui šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir toji diena, gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma.

Kūčios – tai šeimos santarvės diena. Net jei per metus būtų buvę pyktasi ir kivirčytasi, prieš Kūčias visi būtinai susitaikydavo. Iki Kūčių stengdavosi ir kaimynams skolas atsiteisti, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.

Senovėje būdavę ant Kūčių stalo 9 patiekalai. Tai, ko gero, atitiko devyndienę Mėnulio kalendoriaus savaitę. Vėlesniais laikais kaip ir per Užgavėnes, stengiamasi patiekti 12 patiekalų, turint galvoje 12 mėnesių, nes ši vakarienė – tai padėka Dievui (senovėje – dievams) už praėjusius metus, už suteiktą globą.

Daugiausia šio vakaro būrimų – tai merginų ir vaikinų siekimas sužinoti savo ateitį. Tarp tų būrimų – ir paprasti prietarai, ir juodoji magija; pirmosios praktikos XX a. virto žaidimu, pokštais, o antrosios išnyko. Štai merginos traukia iš stogo šiaudus. Kuriai pasitaikė ilgesnis, ta greičiau ištekės. O jei visą saują išpešė, skaičiuoja – pora ar liekas. Sudeda vyriškus ir moteriškus batus į sietą, paskui nežiūrėdami griebia. Jei mergina sugriebė vyrišką – ištekės, jei moterišką – ne. Skaičiuoja iš dubens pasisemtų šližikų, žirnių ar riešutų saują: jei išeina po porą, sueis į porą, jei pasilieka vienas, kitais metais dar laimė pro šalį praeis.

Vertas dėmesio dar vienas bendras lietuvių ir latvių Kūčių vakaro paprotys. Kūčių vakarą po kaimus su triukšmu valkiojama kaladė (blukis), kurią paskui kryžkelėje sudegina. Kaladės valkiotojai vadinami blukvilkiais, o Kūčios – bluko vakaru. Kaladė turėjo apsaugoti kaimą nuo ligų, nelaimių, piktųjų dvasių. S. Daukantas kaladę identifikuoja su senaisiais metais, kuriuos esą blukvilkiai, giedodami „Bernelius“ (kalėdinę giesmę), išvelka už kaimo ir sudegina, manydami taip sudeginą ir sunkų praėjusį metą.

Na, o šiuolaikiniai lietuviai Kūčių naktį eina ieškoti Kalėdų Senio dovanų po eglute...

24/12/2025

Gruodžio 24 d. vardadienį švenčia

Adelė, Adomas, Ieva, Irmina, Girstautas, Minvydė, Irma, Žalvyris, Mintė.

💐🌸💐Sveikiname😍🥰🥳

23/12/2025

Laikraščio prenumerata - geriausia Kalėdų dovana 🥳🥳🥳🥳
Primename - tiksi paskutinės minutės, kai dar galima užsisakyti "Šilalės artojo" laikraštį - prenumerata priimama tik iki gruodžio 30 dienos

23/12/2025

Posakis „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“ praėjusią savaitę tapo labai populiarus. Gruodžio 9-ąją Europos lyderiai nusprendė Ukrainai dvejiems metams iš bendrųjų Europos Sąjungos fondų skirti 90 mlrd. eurų kreditą su nulinėmis palūkanomis. Jį Ukraina turės gražinti, kai gaus reparacijas (atlyginimą už padarytus nuostolius) iš Rusijos.

Posakis „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“ praėjusią savaitę tapo labai populiarus. Gruodžio 9-ąją Europos lyderiai nusprendė Ukrainai dvej...