26/12/2024
Šiandien buvo mano Kalėdos.
Pasodinau turbūt 2000 mažyčių svogūnėlių į gėlynus. Krokų, česnakų, vilkdalgių, žydrių. Buvo šalta. Šaltis toks drėgnas, kuris per striukę ir du vilnos sluoksnius vis tiek kiaurai skverbėsi.
Liko dar tulpių pasodint, nedaug - gal 300 su trupučiu. Žiedams į vazas, nes gėlynuose tulpių nebesodinu, tik botanines, kurių iškasti nereikia, nes iškasti aš tingiu.
Žinot, yra toks sodų planavimo būdas, kai skaičiuojama, kiek laiko resurso reikia jį prižiūrėti ir kuo mažiau, to laiko reikia, tuo geriau - akivaizdu. Papasakosiu kada.
Šio sodinimo po gruodžio lakstymo, dovanų pirkimo, stalų ruošimo man labai reikėjo. Ir pabuvus su šeima, man buvo būtinas šis pusdienis Kalėdų su savimi. Šviesoje. Labai laukiu kada jau ims ilgėti dienos, pasiilgstu šviesos.
Jau pradėjau vartyti pernykštes nuotraukas, žiūrėdama supratau, kad jau pamiršau, ką reikės taisyti gėlynuose, nes gi vis kažkas ne taip. O dabar žiūriu ir negaliu atsižiūrėti - kaip netobulai gražu.
Greit prabėgo šie metai, nespėjau apsidairyti, nelabai ir buvo kada dairytis. Kuo tolyn, tuo greityn eina laikas, kas šiek tiek baugina. O gal ne šiek tiek... Ir žiūriu aš į šitą nuotrauką su dviem kėdėm, simboliška pasirodė, kad aš nei ant vienos jų nesėdžiu. Bet metų pabaigos simbolizmas turbūt daug kam būdingas, ieškom visi, ką čia kitiem metams prisigalvot.
Spėkit, ką gavau dovanų nuo Kalėdų senio? Ogi šakes! Aha - šakes, atnešė suvyniotas į maišą, vaikams atrodė visai normalu, suaugę šiek tiek stebėjos ir kraipė antakius. Bet tos, kurias turim labai sunkios ir sunku buvo tampyt žolės su jomis. Ir žurnalą apie sodus. Šitas nieko nenustebino.
Ką jūs gavot dovanų? Nustebino?
