17/07/2025
Ką darbdaviai mano apie dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo sistemą
Jau 25-erius metus Lietuvoje turime binarinę sistemą, kai kartu veikia dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Universitetai labiau orientuojasi į akademiškumą, o kolegijos – į praktinę veiklą. Kolegijose studijos trunka trejus metus, o universitetuose bakalauro studijos – ketverius metus.
Viskas klostėsi sklandžiai, bet prastėjant demografinėms tendencijoms ir mažėjant jaunuolių skaičiui, kai kurioms aukštosioms mokykloms konkurencinė kova tapo nebepakaliama. Todėl jau kelerius metus vyksta pokiliminiai žaidimai, todėl jau 2-3 metus vyksta diskusijos dėl binarinės sistemos ateities, tai yra, ar ir toliau turėtų veikti tiek universitetai, tiek kolegijos. Ar galbūt užtektų tik universitetų. Tai labai suneramino kolegijas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo klausimu dar neišgrynino savo pozicijos.
Bet šiuo atveju svarbūs ne tik politikų ir tarnautojų vertinimai ir pareiškimai, taip pat labai svarbi ir darbdavių nuomonė bei pozicija.
Šiuo tikslu žurnalas „Reitingai“ atliko didžiulės apimties sociologinį tyrimą ir šių metų pavasarį apklausė 2326 Lietuvos darbdavius. Ką jie mano apie kolegijas, apie jų studijų kokybę bei kokie jų atsiliepimai apie kolegijų absolventų parengimą.
Respondentai buvo paprašyti pagal dešimtbalę sistemą įvertinti bendrą specialistų parengimo kokybę Lietuvos kolegijose?
Na, ir iš atsakymų paaiškėjo, kad 71,6 proc. apklaustų darbdavių Lietuvos kolegijoms rašo nuo 7 iki 10 balų. Kalbant konkrečiai, dešimtuku įvertino 4,3 proc. apklaustųjų, devintuku – beveik 17 proc., aštuntuku – 32 proc., septintuku – 18,3 proc., šešetu – 5,9 proc. repondentų, penketu ir mažesniais balais – 5,7 proc., o 16 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Darbdavių taip pat buvo teirautasi, kaip jie vertina dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, ar joje turėtų išlikti dviejų skirtingų tipų aukštosios mokyklos - kolegijos ir universitetai?
Na ir paaiškėjo, kad dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo sistemą vertina teigiamai ar iš dalies teigiamai ir mano, kad turėtų išlikti dviejų skirtingų tipų aukštosios mokyklos - kolegijos ir universitetai, - net 90,7 proc. apklaustųjų. Kalbant visai tiksliai, vertinančiųjų teigiamai ir manančiųjų, kad dabar esanti sistema turėtų išlikti, nes universitetai suteikia daugiau akademinių žinių, o kolegijos - daugiau praktinių įgūdžių, būta 54,8 proc., dabartinę sistemą vertinančiųjų iš dalies teigiamai, būta 35,9 proc.
O dabartinę binarinę sistemą vertinančiųjų neigiamai ar iš dalies neigiamai yra 5,9 proc. Dar 2 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Kartu darbdaviams buvo pateikta ir keletas kitų klausimų.
Kadangi dalis kolegijų veikia regionuose, respondentų buvo teirautasi, ar jų nuomone svarbu Lietuvos regionuose išlaikyti aukštąsias mokyklas?
Na ir dauguma atsakiusiųjų pabrėžė, kad tai svarbu. Kalbant konkrečiai, 45,6 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad tai labai svarbu, nes tai padeda užtikrinti regionų gyvybingumą ir plėtrą, daugiau nei trečdalis, tai yra, 34,5 proc., akcentavo, kad tai svarbu ir regionuose būtina išlaikyti bent dalį aukštųjų mokyklų. Kad tai nėra svarbu ir užtenka didžiuosiuose miestuose esančių aukštųjų mokyklų, minėjo 16,7 proc. apklaustų darbdavių.
Svarbu paminėti ir tai, kad beveik du trečdaliai apklaustų darbdavių pažymėjo, kad šiandien Lietuvos darbo rinkoje labiau trūksta kvalifikuotų darbuotojų su stipresniais praktiniais įgūdžiais, nei su giliomis akademinėmis žiniomis.
Taigi, aptariamas sociologinis tyrimas parodo labai aiškią darbdavių poziciją. Jaunuolių poziciją labai aiškiai parodo jų balsavimas kojomis ir stojimo rezultatai. O kiek į šiuos vertinimus ir tendencijas atsižvelgs politikai ir tarnautojai, sužinosime jau netrukus.
Beje, ne paskutinėje vietoje sprendžiant šią dilemą turėtų būti ir finansiniai aspektai. Juk specialistų parengimo kaina universitetuose ir kolegijose stipriai skiriasi. Kitaip tariant, šiuo metu Lietuvoje vienam kolegijos studentui tenka 2,5 karto mažiau lėšų nei universitetuose. Iš darbdavių apklausos, sužinome, kad tik 15,7 proc. apklaustųjų mano, kad toks finansavimo modelis yra tinkamas ir jo keisti nereikia. Tuo tarpu du trečdaliai respondentų kalba apie pribrendusius pokyčius.
Šis komentaras skelbtas „Žinių radijuje“ liepos 17 d.
Jau 25-erius metus Lietuvoje turime binarinę sistemą, kai kartu veikia dviejų tipų aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Universitetai labiau ori...
