18/03/2025
Dalijamės šiuo autentišku ir jaudinančiu įrašu apie žmogų, kuris savo laiką ir vidines jėgas skiria tiems, kuriuos visuomenė dažnai pamiršta. Drąsa įžengti į kalėjimus, kalbėtis, išgirsti ir suprasti – tai nėra paprasta. Tai ne tik socialinė misija, bet ir savęs išbandymas.
Džiaugiamės, kad mūsų leidykloje išleista knyga prisideda prie šių prasmingų pokalbių. Tai daugiau nei puslapiai – tai galimybė pažvelgti į vyrų vidinius barjerus ir rasti kelią į emocinę laisvę.
📚 Knygą galite rasti Leidykla Eugrimas. Ji svarbi kiekvienam, kuris ieško būdų išsilaisvinti iš savo vidinių kalėjimų.
🙏 Ačiū už pasidalintą patirtį ir įkvėpimą!
Vakar sėdėjau Šiaulių kalėjime.
Prieš savaitę, sėdėjau Alytaus kalėjime.
Taip, po kelias valandas, esu jau sėdėjęs visur. Retas nuteistasis gali teigti, jog sėdėjo visur, o aš sėdėjau net moterų kalėjime.
Vakar atvežiau jiems knygą apie vyrų depresijos išraiškas ir diskutavau su jais, kodėl vyrai nenori apie tai kalbėti.
Pasakodamas apie savo vaikystės netektis, pakeltu balsu išrėkiau apie viską, kas neturėjo nutikti mano gyvenime, kad susitapatinčiau su jų poreikiu rėkti, dėl esamos įkalinimo situacijos.
Kai kurie iš jų sėdi virš 20 metų, kai kurie sėdės iki gyvenimo galo.
Noriu pasidalinti su mintimis, ne apie jų padarytus nusikaltimus kitiems, o apie jų nusikaltimą prieš save pačius, kai savo pasirinkimais, jie atvedė ir patalpino save tark keturių sienų ir pasmerkė absoliučiai vienatvei.
Nusikaltimas tebuvo įrankis, būdas, pretekstas susidoroti su savo galimybėmis patirti laimę.
Skamba keistai?
Kai kurie iš jų, taip priešinasi tabako rūkymo apribojimams (gavę parų, neturi teisės rūkyti tabako), jog vietoje to, kad pasinaudoję proga atsikratyti priklausomybės nikotinui, priešindamiesi „sistemai“, su malonumu tęsia rūkymą, „susišaudę“ palaido tabako, o vietoje popieriaus panaudodami Naujo Testamento lapus, nes anot nuteistųjų, popieriaus lapai tokie ploni ir tobulai tinka „samakrutkėms“.
Juokaudamas pasiteirauju:
- O jums labiau pagal Matą ar pagal Luką patinka būti įkvėptais?
Kiekvienas, kuris mano esantis tobulas ir neturintis šešėlių, gali drąsiai su jais susipažinti. Nebūtina nužengti į pragarus. Tereikia peržengti kalėjimo slenkstį ir jei randi bendrą kalbą su vietinę fauna, gali drąsiai sakyti – Namonstre – mano vidiniai demonai atpažįsta tavuosius ir sveikina juos.
Baimė savanoriauti kalėjimuose, kad suprasti savyje turimo žmogiškumo lygį, gali reikšti ir baimę pamatyti savo juodąją pusę, net jei ta pusė jausis teisianti ir smerkianti jau, teismo ir savęs pačių, nuteistus asmenis, kurie visais įmanomai būdais bando nejausti savo gyvenimo tragedijos.
Taip, kai kuriuos iš veidų atpažįstu kas yra kas ir žinau, ką padarę ir neteisinu jų, tačiau žvelgiant į jų akis, juose regėti žmogiškumą, yra labai vertinga patirtis, primenanti man, jog vis dar esu gyvas ir vis dar žmogus...
Knygą galite rasti Leidykla Eugrimas 🙏 Ji vertinga kiekvienam žmogui, norinčiam laisvės ir pabėgimo iš emocinio kalėjimo.
