Informacinis leidinys "Kalinių sąjunga"

Informacinis leidinys "Kalinių sąjunga" Asociacija „Kalinių sąjunga“ – tai nuteistųjų, suimtųjų bei jų artimųjų savitarpio pagalbos ir teisių gynimo platforma. EPLN narė.

Teikia teisinę pagalbą, kelia žmogaus teisių pažeidimus įkalinimo įstaigose bei dalyvauja teisėkūroje. Šiame puslapyje, mes sieksime įdėti visą informaciją, kurią galima gauti viešojoje erdvėje, kuri yra susijųsi su įkalinimo įstaigomis. Taip pat sieksime informuoti apie patvirtintus naujus teisės aktus. Skelbsime Seimo kontrolierių išvadas, kurios pripažįsta kalinių skundus pagrįstais, ir stengsimės suteikti teisinę pagalbą, visais susijųsiais su įkalinimu klausimais.

ISTORINIS ŽINGSNIS LIETUVOS PENITENCINĖJE SISTEMOJE: „KALINIŲ SĄJUNGA“ TAPO PILNATEISE EUROPOS KALĖJIMŲ BYLINĖJIMOSI TIN...
24/08/2026

ISTORINIS ŽINGSNIS LIETUVOS PENITENCINĖJE SISTEMOJE: „KALINIŲ SĄJUNGA“ TAPO PILNATEISE EUROPOS KALĖJIMŲ BYLINĖJIMOSI TINKLO (EPLN) NARE

Lietuvos nuteistųjų ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų teisių apsauga žengia į tarptautinį lygmenį. Asociacija „Kalinių sąjunga“ oficialiai tapo pilnateise Europos kalėjimų bylinėjimosi tinklo (European Prison Litigation Network – EPLN) nare. Šis pasiekimas atveria naują etapą, leidžiantį efektyviai ginti žmogaus teises už grotų ne tik nacionaliniu, bet ir aukščiausiu Europos lygmeniu.

Kas yra EPLN ir kuo svarbi ši organizacija?
EPLN yra pirmaujantis Europos pilietinės visuomenės organizacijų, teisininkų, tyrimų centrų ir buvusių kalinių tinklas, vienijantis daugiau nei 30 asociacijų iš 20 Europos šalių. Organizacija siekia stiprinti pagrindinių žmogaus teisių apsaugą įkalinimo įstaigose, mažinti perteklinį įkalinimo taikymą ir šalinti teisinius barjerus, su kuriais susiduria nuteistieji gindami savo teises.

EPLN veiklos ašis – strateginis bylinėjimasis Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) bei ES Teisingumo Teisme, teisėkūros monitoringas bei bendradarbiavimas su prestižiniais Europos tyrimų centrais (tokiais kaip Paryžiaus CNRS ar Briuselio ULB).

Reikšmė Lietuvos penitencinei bendruomenei ir kaliniams.
Pilnateisė narystė suteikia „Kalinių sąjungai“ balsavimo teisę metinėje EPLN asamblėjoje bei tiesioginę prieigą prie tarptautinės teisinės ekspertizės, strateginių bylų kėlimo patirties ir resursų. Lietuvos penitencinei sistemai tai reiškia didesnį tarptautinį skaidrumą, griežtesnę sisteminių pažeidimų priežiūrą ir tvirtesnį spaudimą taikyti tarptautinius žmogaus teisių standartus šalies pataisos namuose.

Organizacijos vadovų komentarai:

Antanas Butkus, Asociacijos „Kalinių sąjunga“ pirmininkas:
„Tapimas pilnateisiu EPLN nariu yra svarbus įvertinimas ir didelis įsipareigojimas. Iki šiol daugelis nuteistųjų problemų Lietuvoje atsitrenkdavo į sisteminio abejingumo sieną. Dabar mes įgyjame galingą tarptautinį užnugarį. Jei sisteminių problemų sprendimai strigs šalies viduje, turime tiesioginius kanalus kelti šiuos klausimus Europos Taryboje, Europos Parlamente bei tarptautiniuose teismuose.“

Tautvaldas Snukiškis, Asociacijos „Kalinių sąjunga“ sekretorius:
„Ši narystė – tai ne formalus diplomas, o konkretūs įrankiai nuteistiesiems ir jų artimiesiems. Mes gauname priėjimą prie naujausios Europos teisinės praktikos ir analizės. Tai leis kur kas efektyviau teikti teisinę pagalbą, rengti skundus ir kovoti su nežmoniškomis laikymo sąlygomis ar teisių varžymais. Kaliniai Lietuvoje turi žinoti – jie nebėra palikti vieni prieš sistemą.“

Šis pasiekimas brėžia naują kryptį Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje, skatinant perėjimą nuo baudžiamosios represijos prie tarptautiniais teisės standartais grįsto teisingumo.

Interneto prieiga: https://www.prisonlitigation.org/members-partners/

Tarp formalumų sienų ir skaitmeninės tamsos: kas slepiasi už kalinių resocializacijos fasado? Šiuolaikinė valstybė dekl...
12/08/2026

Tarp formalumų sienų ir skaitmeninės tamsos: kas slepiasi už kalinių resocializacijos fasado?

Šiuolaikinė valstybė deklaruoja siekianti žinių visuomenės, mokslo pažangos ir socialinės integracijos. Tačiau už pataisos namų sienų šie gražūs lozungai dažnai subyra į smulkius formalumus. Kai žmogus, praleidęs už grotų beveik visą savo sąmoningą gyvenimą – nuo keturiolikos iki beveik trisdešimties metų – paprasčiausiai prašo teisės aktų kopijų, kad sužinotų savo teises, jis susiduria su visiškos destrukcijos ir institucinio nihilizmo siena.

Valstybė prisiima atsakomybę už laisvės neturintį asmenį, o teismų praktika aiškiai nurodo, kad nuteistasis neturi patirti didesnių suvaržymų nei tie, kurie numatyti pačioje bausmėje. Tačiau praktikoje matome ką kita: biurokratinį mechanizmą, kuris veikia pagal principą „popierius sutvarkytas, vadinasi, problema išspręsta“. Sisteminė aklavietė: ne pirmas signalas.

Svarbu pabrėžti, kad šis konkretus atvejis nėra izoliuotas incidentas. Nuteistųjų teisės į informaciją ir skaitmeninės atskirties problemą asociacija „Kalinių sąjunga“ kelia jau ne pirmą kartą. Aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai nuolat atkreipia dėmesį, kad ribotos interneto prieigos (RIP) sistema, nors teoriškai skirta nuteistųjų integracijai, dažnai virsta tik popierine iliuzija, kurią pasiekti trukdo ne tik techniniai barjerai, bet ir institucinis nenoras įsigilinti į kiekvieno asmens realią situaciją. Skaitmeninė atskirtis kaip pasiteisinimas.

Kaip galima reikalauti iš žmogaus, kuris į įkalinimo įstaigą pateko būdamas paauglys, savarankiškai „pasimesti“ internetinėje erdvėje, susirasti įstatymų suvestines ar naudotis e-teismų portalais? Biurokratinė logika stulbina: jei baigei vidurinę mokyklą ar sulaukei ribotos interneto prieigos (RIP) grafiko, vadinasi, esi IT ekspertas. Šis požiūris – tai gilus socialinės atskirties ir degradacijos simptomas. Valstybė nuteistajam sukuria fiktyvią „galimybę“, bet nesuteikia įrankių ja pasinaudoti. Tai ne kas kita, kaip skaitmeninis abejingumas. Kol institucijos popieriuose ataskaitas rašo tobulai, realybėje žmogus paliekamas vienas su savo nemokša, nemokumu ir visišku teisiniu aklumu. Resocializacija ar tik laiko stūmimas?

Bausmių vykdymo sistemos tikslas – paruošti žmogų sugrįžimui į laisvę, padėti jam tapti naudingu visuomenės nariu. Tačiau kokį „produktą“ visuomenė gauna atgal po dešimtmečių kalėjimo? Jei sistema nesugeba išmokyti bazinio raštingumo ar padėti suprasti elementarių teisės aktų be Seimo kontrolieriaus įsikišimo, tai nėra resocializacija. Tai – socialinė destrukcija. Nuteistasis, kuris nemoka naudotis technologijomis ir neturi lėšų dokumentų kopijoms, išėjęs į laisvę pasijus svetimas XXI amžiuje. Jei kalėjimai netampa erdve, kurioje šalinama skaitmeninė atskirtis ir ugdomi realūs gyvenimo įgūdžiai, nusikalstamumo problemos yra ne sprendžiamos, o tiesiog atidedamos ateičiai.

Valstybės pareiga tarnauti žmogui negali baigtis ties įstaigos vartais. Kol institucijos biurokratinį šaltį keis į tikrą, rūpestingą pagalbą, o ne formalias prielaidas, iki tikros teisinės valstybės mums dar trūks labai daug.

SKANDALAS: Alytaus kalėjimo slapti dokumentai atskleidžia: ar Nuteistųjų taryba tapo Kalėjimų tarnybos režimo įkaite?!AL...
11/08/2026

SKANDALAS: Alytaus kalėjimo slapti dokumentai atskleidžia: ar Nuteistųjų taryba tapo Kalėjimų tarnybos režimo įkaite?!

ALYTUS – Viešumo šviesa pagaliau pasiekė giliausius pataisos namų koridorius. Seimo kontrolierės atliktas tyrimas atvėrė pandoros skrynią: paaiškėjo, kas iš tiesų dedasi už Alytaus kalėjimo sienų. Oficialios išvados patvirtina tai, apie ką kalbėta tik patylomis – nuteistųjų teises ginanti institucija buvo sistemingai dusinama, o kalėjimo vadovybė taikė cenzūrą, kuri privers suklusti kiekvieną.

„Kalinių sąjunga“ skelbia pavojaus signalą: priverstinis įsikišimas į viešumą iškilus šioms detalėms, asociacija „Kalinių sąjunga“ oficialiai pareiškė, kad nebegali stebėti šio sisteminio susidorojimo iš šono. Asociacijos atstovai teigia, kad yra priversti nedelsiant įsikišti ir viešinti šį skandalą, nes tai, kas vyko Alytuje, peržengia visas žmogaus teisių ribas.

„Tai nebuvo atsitiktiniai nesusipratimai – tai buvo tikslingas pasipriešinimas nuteistųjų savivaldai. Mes ne tik viešinsime šiuos faktus, bet ir reikalausime visapusiško atsakomybės įvertinimo už kiekvieną pažeidimą“, – griežtai pabrėžia „Kalinių sąjungos“ sekretorius Tautvaldas Snukiškis, tapęs pagrindiniu šio skandalo viešintoju.

Oficialus smūgis sistemai: skundas pripažintas pagrįstu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė oficialiai pripažino Alytaus kalėjimo administracijos veiklą pažeidžiančia elementarius teisės bei demokratijos principus. Tyrimas pradėtas pagal Nuteistųjų kolektyvo tarybos (NKT) pirmininko X skundą, kuriame atskleisti suvaržymai, primenantys gilią praeitį. Kas dėjosi už spygliuotų vielų?

Faktai kalba patys už save: Neteisėti draudimai: Alytaus kalėjimo viršininkas, neturėdamas jokio teisinio pagrindo ir nesulaukęs LKT direktoriaus nutarimo, žodiniu sprendimu uždraudė tam tikriems NKT nariams lankytis posėdžiuose. Informacijos blokada: Kalėjime veikė ydinga praktika, kai nuteistųjų prašymai susitikti nebūdavo registruojami, o į juos atsakoma tik žodžiu per būrio viršininkus, ignoruojant raštiško motyvavimo tvarką. Tai kontrolierė įvertino kaip grynojo biurokratizmo apraišką.

Technologinis sabotažas: Kalėjimo vadovybė kategoriškai atsisakė aprūpinti nuteistuosius netgi elementariomis duomenų saugojimo laikmenomis (USB), reikalaudama naudotis asmeninėmis, nors tai tiesiogiai prieštarauja jų pareigai užtikrinti tarybos veiklą. Persekiojimo šešėlis: ar NKT pirmininkui buvo ruošiama „susidorojimo“ akcija?

Didžiausią rezonansą kelia incidentas, palietęs tarybos pirmininką X. Tyrimo metu išaiškėjo epizodas, kuomet Resocializacijos skyriaus viršininkas nekviestas įsiveržė į NKT posėdį. Kilus konfliktui, vėliau buvo surašytas specialus tarnybinis pranešimas su siūlymu sustabdyti pirmininko veiklą.

Nors formaliai drausmės nuobaudos nebuvo pritaikytos, Seimo kontrolierė konstatavo: toks elgesys sukūrė pagrįstą pirmininko persekiojimo dėl jo visuomeninės veiklos jausmą ir visiškai prieštarauja konstruktyvaus dialogo kultūrai. „Kalinių sąjungos“ reikalavimas: sistema privalo atsakyti.

Asociacija „Kalinių sąjunga“ viešindama šią informaciją teigia, kad tai – tik ledkalnio viršūnė. Jie reikalauja: Skaidrumo: Užtikrinti, kad jokia kalėjimo administracija nedrįstų cenzūruoti nuteistųjų savivaldos. Atsakomybės: Įvertinti konkrečius pareigūnus, vykdžiusius psichologinį spaudimą NKT nariams. Techninės nepriklausomybės: Nuteistųjų tarybos privalo būti aprūpintos nepriklausoma įranga, kurios nekontroliuoja kalėjimo administracija.

Ar šios Seimo kontrolierės išvados ir „Kalinių sąjungos“ įsikišimas privers įstaigų vadovus pakeisti požiūrį? Šis skandalas rodo, kad uždaros sistemos inercija yra stipri, tačiau viešumo baimė – stipresnė. Mes stebėsime šią situaciją ir toliau.

Teisingumo imitacija už grotų: kaip Konstitucinio Teismo nutarimai atsitrenkia į kalėjimų sistemos sienasLietuvos teisin...
10/08/2026

Teisingumo imitacija už grotų: kaip Konstitucinio Teismo nutarimai atsitrenkia į kalėjimų sistemos sienas

Lietuvos teisinėje valstybėje Konstitucinio Teismo (KT) nutarimai turi aukščiausią teisinę galią, o jų ignoruojimas prilygsta konstituciniam perversmui. Tačiau realybė už Pravieniškių ir kitų šalies įkalinimo įstaigų spygliuotų vielų tvorių dažnai gyvena pagal savitą, biurokratinį inercijos ir pasyvumo ritmą. Ryškus to pavyzdys – neseniai Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės nagrinėta pažyma dėl kalinių lygtinio paleidimo stabdymo, kilusi po Konstitucinio Teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. KT44-A-N4/2026. Šis atvejis atveria Pandoros skrynią: ar Lietuvos kalėjimų tarnyba tiesiog vilkina laiką, ar už jos neveikimo slypi gilesnės sisteminės problemos, o galbūt – valstybinio masto sąmokslas prieš nuteistųjų teises?

Konstitucinė krizė ar elementari valdininkų apatija? Formalioji situacijos pusė atrodo paprasta: pareiškėjas, atlikęs tris ketvirtadalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įgijo teisę į lygtinį paleidimą. Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba ir jos Pravieniškių 1-asis kalėjimas atsisakė imtis kokių nors veiksmų, teisindamiesi Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 83 straipsnio 3 punktu. Ši nuostata veikė tol, kol Konstitucinis Teismas jos nepripažino prieštaraujančia konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kyla natūralus klausimas: kodėl įsigaliojus aiškiam ir neginčijamam KT nutarimui, kalėjimų administracija toliau apsimetė nieko nematanti? Teisinėje valstybėje norma, pripažinta nekonstitucine, netenka galios nuo jos priėmimo momento arba nuo KT nurodytos datos, tačiau kalėjimų sistemos valdininkai dažnai renkasi „čekio laukimo“ taktiką. Kol nuteistasis nesikreipia į teismus ar Ombudsmeną, sistema taupo valstybės lėšas ir laiko žmones už grotų ilgiau nei numato teisingumo sąvoka.

Sąmokslo teorijos: ar sistema gamina „teisinį kalėjimų vakuuminį balioną“?

Kai valstybės institucijos masiškai ir demonstruotinai ignoruoja aukščiausiojo teismo išaiškinimus, visuomenėje ir pačių nuteistųjų tarpe gimsta radikalios išvedžiojimų teorijos. Viena iš jų – vadinamasis „administracinio stabdymo sąmokslas“.

Kvotų ir statistikos manipuliacijos: Šalininkai teigia, kad kalėjimų sistema patiria vidinį spaudimą palaikyti tam tikrą nuteistųjų skaičių už grotų, nes nuo to priklauso įstaigų finansavimas, darbo vietų išlaikymas ir biurokratinis svoris. Paleisti šimtus nuteistųjų vienu ypu reiškia pripažinti, kad didelė dalis įstaigų pamažu tampa nereikalingomis.

Baimė prisiimti asmeninę atsakomybę: Kitas sąmokslo ar greičiau gilaus institucinio paralyžiaus aspektas – pareigūnų asmeninės teisinės atsakomybės baimė. Valdininkai labiau bijo viršyti įgaliojimus ir sulaukti prokurorų dėmesio už „per greitą“ kalinio išleidimą, nei ignoruoti Konstitucinio Teismo nutarimus, už kurių nevykdymą tiesioginės greitosios bausmės lyg ir nėra.

Ombudsmeno vaidmuo: gaisro gesinimas po laiko Seimo kontrolierė savo pažymoje konstatavo vienintelį logišką teisinį faktą: tyrimas turi būti nutraukiamas remiantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, kadangi tyrimo metu (2026 m. liepos 8 d.) paaiškėjo, jog pareiškėjas jau yra lygtinai paleistas. Tačiau čia slypi ir didžiausia šios procedūros yda. Ombudsmeno institutas tampa tik „reakcijos įrankiu“, kuris veikia kaip greitoji pagalba, atvykstanti po avarijos. Kol skundas keliauja per instancijas, žmogus nepagrįstai kalinamas papildomas savaites ar mėnesius. Kalėjimo administracijai tai nieko nekainuoja – sulaukę Ombudsmeno dėmesio jie tiesiog atlieka tai, ką privalėjo padaryti iš karto, o tyrimas nutraukiamas „išnykus aplinkybėms“. Nėra jokios institucinės nuobaudos tiems pareigūnams, kurie kelis mėnesius sąmoningai vilkino procesą. Išvados: teisingumas, kuris vėluoja, yra paneigiamas.

Nagrinėtas atvejis – tai ne tik eilinė biurokratinė istorija. Tai sisteminės Lietuvos bausmių vykdymo sistemos ligos dijagnozė. Kol kalėjimų valdininkai jausis nebaudžami už Konstitucinio Teismo nutarimų ignoravimą, nuteistieji bus priversti naudotis vienintele veikiančia priemone – skundais Ombudsmenui. O iki tol teisinė valstybė už Pravieniškių vartų veiks tik tada, kai viešumas ir spaudimas iš išorės privers sistemą judėti.

Nuteistųjų skundai dėl kalėjimo parduotuvių: sistemos spragos ar abejingumas?Metai po metų įkalinimo įstaigų parduotuvių...
09/08/2026

Nuteistųjų skundai dėl kalėjimo parduotuvių: sistemos spragos ar abejingumas?

Metai po metų įkalinimo įstaigų parduotuvių veikla išlieka viena opiausių problemų, keliančių nuteistųjų nepasitenkinimą. Nors Seimo kontrolierių įstaiga nuolat nagrinėja skundus, susijusius su prekių asortimentu, informacijos trūkumu bei kainų neaiškumais, iš esmės padėtis keičiasi lėtai arba išvis nejuda iš vietos.

Informacijos stoka – kasdienybė
Naujausias Seimo kontrolierės tyrimas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo parduotuvės veiklos atskleidė sistemines bėdas. Nuteistieji, ypač laikomi kamerose, yra atsidūrę „informaciniame vakuume“. Prekių kainoraščiai pateikiami nereguliariai, o juose nurodomos kainos – tik preliminarios.

Pareiškėjai skundžiasi, kad užsakydami prekes jie negali žinoti, ar užsakoma prekė iš tikrųjų yra parduotuvėje, o jei jos nėra – gauna kitą, panašią prekę, kurios kaina dažnai skiriasi nuo pradinės. Nuteistiesiems nėra galimybės realiuoju laiku pamatyti prekių asortimento ar tikslių kainų. Tai reiškia, kad nuteistieji negali priimti pagrįstų vartotojų sprendimų – jie priversti kliautis pasenusia informacija.

Biurokratijos sienos
Tyrimas parodė, kad net ir nagrinėjant skundus, įkalinimo įstaigų administracija dažnai renkasi formalų, biurokratinį atsakymų kelią. Vietoje problemų esmės analizės, pareiškėjams pateikiami lakoniški raštai, o kai kuriais atvejais atvirai teigiama, jog „skundų dėl žmogaus teisių pažeidimų nenagrinėjame“.

Toks požiūris prieštarauja geram administravimui. Seimo kontrolierė pažymėjo, kad tokia veika ne tik nepadeda spręsti problemų, bet ir prisideda prie nuteistųjų teisių ribojimo, nesuderinamo su Europos kalėjimų taisyklėmis.

Sisteminė problema: ar bus sprendimai?
Nors už parduotuvių kainų kontrolę atsakingos komisijos egzistuoja, o sutartyse su tiekėjais numatytos nuostatos dėl kainų ir asortimento, praktikoje nuteistieji dažnai neranda net būtiniausių prekių. Tai, kad tokio pobūdžio skundai kartojasi metai iš metų, leidžia daryti prielaidą apie neveiksmingą kontrolės mechanizmą.

Seimo kontrolierė savo rekomendacijose nurodė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui imtis realių priemonių – užtikrinti, kad nuteistieji turėtų galimybę susipažinti su realiu asortimentu ir tiksliomis kainomis pirkimo metu.

Kyla esminis klausimas: ar šios rekomendacijos taps proveržiu, ar ir toliau bus tik dar vienas popieriuje likęs raginimas? Kol įkalinimo įstaigų parduotuvės veiks „uždaro rato“ principu, be skaidrios informacijos ir realios prekių prieinamumo kontrolės, nuteistųjų nepasitenkinimas išliks, o skundų lavina – tęsis.

Šaltinis: Remiantis 2026 m. Seimo kontrolierės Erika Leonaitės pažyma Nr. 5D-2026/2.1-639.

GĖDA POLICIJOS DEPARTAMENTE: SEIMO KONTROLIERĖ PAGAVO PAREIGŪNUS KLAIDINANT GYVENTOJUSSeimo kontrolierė Erika Leonaitė p...
07/08/2026

GĖDA POLICIJOS DEPARTAMENTE: SEIMO KONTROLIERĖ PAGAVO PAREIGŪNUS KLAIDINANT GYVENTOJUS
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pateikė triuškinančią išvadą dėl Policijos departamento veiksmų: institucija, privalanti užtikrinti teisėtumą, pati supainiojo gyventoją, pateikdama melagingą informaciją apie apskundimo tvarką. Šis atvejis tapo pavyzdžiu, kaip biurokratinis aplaidumas griauna žmonių pasitikėjimą valstybe.

„Suktuko“ efektas: kai institucija pati save neigia
Viskas prasidėjo, kai vienas pilietis, nesutikdamas su Policijos departamento Imuniteto valdybos atsakymais, kreipėsi į Policijos departamentą. Nors departamentas formaliai atsakė į visus klausimus, įvyko tai, kas Seimo kontrolierės buvo įvertinta kaip „nesuderinama su gero administravimo principu“.

Policijos departamentas 2025 m. spalio 3 d. rašte oficialiai nurodė piliečiui, kad šį atsakymą jis gali skųsti pačiam Policijos departamentui. Pilietis, pasitikėdamas oficialiu raštu, taip ir padarė. Tačiau, gavę skundą, pareigūnai tiesiog atsisakė jį nagrinėti, motyvuodami tuo, kad „teiginiai jau buvo išnagrinėti“.

Seimo kontrolierės kirtis: tai – biurokratinė savivalė
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė konstatavo: Policijos departamentas pats sukūrė lūkestį, kad skundas bus nagrinėjamas, tačiau vėliau ciniškai šį skundą atmetė.

„Tokie Policijos departamento veiksmai, kai Pareiškėjas buvo informuojamas apie galimybę apskųsti atsakymą, tačiau, pateikus skundą pagal PD nurodytą tvarką, šis nebuvo nagrinėjamas, laikytini nesuderinamais su gero administravimo principu, kuris įpareigoja priimant sprendimus veikti rūpestingai ir atidžiai“, – teigiama kontrolierės pažymoje.

Rezultatas – skundas pripažintas pagrįstu
Šis įvykis atskleidė sisteminę problemą Policijos departamente. Seimo kontrolierė nusprendė piliečio skundą pripažinti pagrįstu ir pateikė griežtą rekomendaciją Policijos generaliniam komisarui: imtis priemonių, kad tokie „klaidinimai“ nepasikartotų.

Institucija, kuri turėtų būti atramos taškas ieškantiems teisybės, pati tapo biurokratizmo įkaite, priversdama piliečius klaidžioti teisiniuose labirintuose dėl pareigūnų nemokšiškumo arba nenoro dirbti.

Šaltinis: Seimo kontrolierių įstaigos pažyma Nr. 5D-2025/2.1-1387

31/07/2026

NUTEISTŲJŲ, KALINČIŲJŲ INICIATYVA!
🚨 DĖMESIO: Oficialus kreipimasis į Europos komitetą dėl sisteminių pažeidimų Lietuvos kalėjimuose! 🚨
Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, jų artimieji ir NVO „Kalinių sąjunga“ parengė išsamų kreipimąsi į Europos komitetą prieš kankinimą (CPT). Dalinamės svarbiausia šio dokumento esme – su kokiomis įsisenėjusiomis problemomis susiduriama bausmių vykdymo sistemoje ir kokių realių pokyčių yra reikalaujama.
🔍 Pagrindinės dokumente keliamos problemos:
❌ Susidorojimas nuobaudomis: Drausminės nuobaudos tapo ne elgesio korekcijos, o spaudimo ir susidorojimo įrankiu prieš drąsius, savo teises ginančius nuteistuosius (ypatingai nuteistųjų kolektyvų tarybų narius).
❌ Neveikianti skundų sistema: Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) prarado pasitikėjimą – skundai masiškai atmetami, pareigūnų piktnaudžiavimas dangstomas, atsakoma tik formaliai.
❌ Visiškas pareigūnų nebaudžiamumas: Net tais atvejais, kai teismai ar Seimo kontrolieriai pripažįsta pareigūnų veiksmus neteisėtais, kaltieji išvengia asmeninės atsakomybės. Įstatymuose numatyti privalomi tarnybiniai patikrinimai – ignoruojami.
❌ Per ilgi teismai: Neteisėtai nubaustas asmuo teisybės teisme turi laukti 1–2 metus, o visą tą laiką jam taikomos absurdiškos sankcijos: bloginamos sąlygos, ribojamos išvykos, stabdomas lygtinis paleidimas.
❌ Skatinimų iliuzija: Pavyzdingas elgesys beveik neskatinamas, teisiškai egzistuojantis skatinimo institutas realybėje neveikia dėl biurokratijos.
🎯 Ko oficialiai prašome iš Europos komiteto (CPT)? Prašome, kad CPT įpareigotų Lietuvos Vyriausybę imtis griežtų priemonių:
1️⃣ Inicijuoti nepriklausomą patikrinimą: Pasitelkiant Prokuratūrą ar specialią komisiją, patikrinti LKT ir kalėjimus – kodėl po teismų sprendimų (kai laimi kalinamieji) pradedama tiek mažai tarnybinių tyrimų prieš pažeidimus padariusius pareigūnus.
2️⃣ Užtikrinti asmeninę pareigūnų atsakomybę: Po kiekvieno pralaimėto teismo privalo būti vertinamas tiek pirminį sprendimą priėmusio kalėjimo pareigūno, tiek skundą atmetusio LKT darbuotojo kompetencijos ir atsakomybės klausimas.
3️⃣ Apsaugoti nuo keršto: Realiai apsaugoti skundus rašančius, su NVO ar CPT bendraujančius nuteistuosius nuo persekiojimo ir atsakomųjų nuobaudų.
4️⃣ Stabdyti nuobaudų pasekmes: Sukurti mechanizmą, kuris laikinai sustabdytų nuobaudos pasekmes, kol ginčas dėl jos nagrinėjamas teisme.
Mes siekiame skaidrumo, teisės viršenybės ir humaniško požiūrio, kuriame bausmių vykdymo sistema būtų paremta teisingumu, o ne prosovietiniu bauginimu ir atsakomybės vengimu. ⚖️
Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis mintimis ir palaikyti šią iniciatyvą.


Kreipimosi į CPT esmė
NVO „Kalinių sąjunga“, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys ir jų artimieji kreipiasi į Europos komitetą prieš kankinimą (CPT) dėl, jų vertinimu, sisteminių problemų Lietuvos kalėjimų sistemoje.
Kreipimesi keliami klausimai dėl galimai nepagrįstų ir neproporcingų drausminių nuobaudų, kurios esą kartais naudojamos ne elgesio korekcijai, o kaip spaudimo priemonė prieš aktyvius nuteistuosius – ypač tuos, kurie teikia skundus, dalyvauja nuteistųjų tarybose, bendradarbiauja su NVO ar praneša apie galimus pažeidimus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistųjų skundai Lietuvos kalėjimų tarnyboje dažnai, pareiškėjų vertinimu, nagrinėjami formaliai, o pareigūnų atsakomybės klausimai ne visuomet sprendžiami net tada, kai teismai ar Seimo kontrolieriai nustato pažeidimus. Dokumente keliama pozicija, kad po įsiteisėjusių teismų sprendimų turėtų būti individualiai vertinami tiek pirminį sprendimą priėmę pareigūnai, tiek LKT darbuotojai, nagrinėję skundus.
Pareiškėjai taip pat nurodo ilgą teisminių procesų trukmę. Kol ginčai sprendžiami, drausminės nuobaudos gali daryti realų poveikį kalinimo sąlygoms, išvykoms, perkėlimams, lengvatoms, socialiniams vertinimams ir lygtinio paleidimo klausimams.
Kreipimesi prašoma CPT rekomenduoti nepriklausomą sisteminį patikrinimą, apimantį laikotarpį nuo 2022 m.: kiek teismų sprendimų dėl kalinamųjų teisių pažeidimų buvo priimta, kiek po jų pradėta tarnybinių tyrimų, kokie sprendimai priimti ir kokių prevencinių priemonių imtasi.
Taip pat siūloma:
• stiprinti nuteistųjų ir jų tarybų narių apsaugą nuo galimų atsakomųjų priemonių;
• užtikrinti konfidencialų bendravimą su CPT, Seimo kontrolieriais, advokatais ir kitomis kontrolės institucijomis;
• sukurti operatyvią ginčijamų drausminių nuobaudų peržiūros procedūrą;
• viešinti apibendrintus duomenis apie nustatytus pažeidimus ir pareigūnų atsakomybės vertinimą;
• užtikrinti, kad kalinių teisių bylos būtų išnagrinėjamos per protingą laiką.
Pagrindinė žinutė: bausmių vykdymo sistema turi būti grindžiama žmogaus orumu, teisėtumu, objektyvumu ir resocializacija, o ne baime, formaliu skundų atmetimu bei neatskaitingumu.

20/07/2026

2026-07-16d., (ketvirtadienis). Alytaus lageris. 3 kalinamieji (namukas- KTP patalpos) naktį, susipjaustė venas, kitas kūno vietas, į lagerį atvyko 3 greitosios pagalbos automobiai.

03/07/2026

Raginame neskirti R. Tamašūnienės ir M. Katelyno ministrais
Sveikiname įvykusią valdančiosios koalicijos kaitą, kai iš koalicijos pašalintas už antisemitinius pareiškimus nuteistas Remigijus Žemaitaitis.

Tačiau reiškiame susirūpinimą dėl dviejų naujai formuojamo kabineto kandidatūrų – į teisingumo ministres siūlomos Ritos Tamašūnienės bei į vidaus reikalų ministrus siūlomo Martyno Katelyno.

Jau anksčiau kartu su kolegomis nevyriausybininkais kreipėmės į naujai suformuotos valdančiosios koalicijos partijų lyderius, ragindami neskirti R. Tamašūnienės teisingumo ministre. Tokią pat poziciją pakartojome ir šiandien ryte LR Prezidentui Gitanui Nausėdai išsiųstame laiške.

Jame priminėme, kad nevykdydama įsigaliojusių teismų sprendimų ir vilkindama Konstitucinio Teismo nutarimo dėl partnerystės įgyvendinimą, R. Tamašūnienė kuria pavojingą precedentą, kai Teisingumo ministerija, kurios pagrindinė misija turėtų būti teisinės valstybės stiprinimas, tampa viena pagrindinių kliūčių įgyvendinant teismų sprendimus ir konstitucinius principus.

Prisidedame prie viešojoje erdvėje išsakomų nuogąstavimų dėl M. Katelyno kandidatūros tinkamumo į ministro pareigas. Šis politikas neigia moterų reprodukcines teisę į nėštumo nutraukimą, neigia tos pačios lyties šeimų teisę būti teisiškai apsaugotomis, taip pat yra sakęs, kad nereguliarius migrantus galima stabdyti ir mirtinomis priemonėmis.

Esame įsitikinę, kad asmenų, nepaisančių Konstitucinio Teismo nutarimų, įsigaliojusių teismų sprendimų, niekinančiai atsiliepiančių apie skirtingas Lietuvos visuomenės grupes buvimas Vyriausybėje menkintų pasitikėjimą valstybe tiek šalies viduje, tiek už jos ribų.

Daugiau informacijos - nuoroda komentarų skiltyje.

Address

Ateities 10A. II/aukštas
Vilnius
08109

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Informacinis leidinys "Kalinių sąjunga" posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Informacinis leidinys "Kalinių sąjunga":

Shortcuts

Share

Category