Lieknos Bitės

10/12/2021

Puiki proga savo eglutės nuotraukas iškeisti į knygas!

https://www.delfi.lt/apps/eglutes

12/07/2021

Galbūt ir mūsų skaitytojų rate yra kalenančių dantimis vos pagalvojus apie apsilankymą pas gydytoją odontologą? 🧐🦷🦷🦷Puiki galimybė nemokamai sudalyvauti programoje ir net gauti dovanų!
Daugiau informacijos apie programą iš jos kūrėjų rasite komentare.👇

17/12/2020

Viskas! Visus rimtus darbus jau rašausi į kitų metų darbų sąrašą, o dabartinį savo laiką paskirsiu tik malonioms veikloms: namų tvarkymui ir puošimui, kepiniams ir laikui su šeima (o kaipgi kitaip, kai kartu dabar praleidžiame 24 valandas per parą). Ačiū Nieko Rimto , kurie pasirūpino, jog mano galva nebūtų prikimšta kitų metų planų, verčiau jie saugiai nuguls naujos darbo knygos puslapiuose ir lauks, kol mano mintys nebus vien apie žybsinčias girliandas, laiku sudarytą kalėdinių patiekalų sąrašą ir dovanas, kurias dar reikia supakuoti. Atrodo, kad ši 2021 m. knyga tarsi sukurta man ir atspindi visus kitų metų lūkesčius: matyti laimę paprastuose gyvenimo dalykuose, bet drauge rasti užsispyrimo, kantrybės ir drąsos ryžtingiems darbams. Pažadu, kad nepamiršiu žymėtis laiko, kurį praleidau siekiant sveikų pasirinkimų, bet taip pat su meile leisiu sau pasimėgauti nekaltais skanėstais, kavos puodeliu ir laiku tik sau su knyga. Tikiu, kad taip po nosimi turėdama savo dienų mini konspektą, neleisiu joms ištirpti rutinoje. Linkiu kuo daugiau balanso ir į jūsų namus atkeliaujantiems naujiems metams, o dabar leiskime sau tiesiog būti su tais, kuriuos mylime labiausiai.

16/12/2020

Nors mano dukros yra išbandžiusios pačių įvairiausių garsinių knygelių, tačiau neabejotina lyderių trijulė šioje kategorijoje yra šios: „Raidžių namučiai“, „Džyru džyru muzikėlė“ ir, pati naujausia, Ramutės Skučaitės parašytos, Ilonos Balsytės įgarsintos ir Agnės Nananai nupieštos „Spalvotos skaičių pasakėlės“. Apie pastarąją šį kartą daugiau ir papasakosiu. Aritmetika gali būti įdomi ir įtraukianti net pačius mažiausius skaitytojus (klausytojus) – o taip! R. Skučaitės eilės prajuokina, įtraukia, o I. Balsytės balsas užliūliuoja ir įstringa atminty. Atrodo, klausytum ir klausytum. Įsiminti kiekvieno skaičiuko unikalumą padeda dėmesį prikaustančios iliustracijos: raudona braškė, boružėlė, trys rudi voveriukai, šešios juodumą mylinčios katės, aštuonios kėkšto nesulestos mėlynės. Kaip ir sakiau – smagioji matematika, ne kitaip. Na, ir dar, iš mamos perspektyvos, – tokios garsinės knygelės yra puikus būdas vaikui pačiam užsiimti. Nemokančiam skaityti mažyliui tai galimybė klausytis, kartu mokytis eiles ir tuo pačiu pažinti skaičius. Aišku, kartais tai darome visi kartu, bet būna dienų, kai savo dvejų su puse mažyle randu savo kambaryje vartančią ir kartu atkartojančią „Spalvotas skaičių pasakėles“. Už visas tris knygeles dėkoju Baltos Lankos

09/12/2020

Buvau pasiilgusi kažko tokio, kas nuolat apie save primintų mintyse. Kažko tokio, kas būtų taip tolima, neįprasta, sukrečiančio ir pagaulaus, kad padėti į šalį tiesiog negalėčiau. Radau. Teisybę pasakius, dovanų gavau. Deborah Feldman biografinis pasakojimas „Neortodoksiška“ man leido lyg pro rakto skylutę pažvelgti, kas vyksta chasidų bendruomenėje. Žmonių, kurie mums atrodo labai kitoniški, visai ne tokie, kaip mes, tačiau, išties tos mūsų žinios apie juos – visiškas paviršius. Tradicijos, ritualai, pasaulėžiūra – šioje istorijoje (arba labiau išpažintyje), lyg viskas būtų nugulę dienoraščio puslapiuose, visa tai išryškėja pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Knyga tapo „The New York Times“ bestseleriu, pagal ją sukurtas populiarus „Netflix serialas“ „Unorthodox, bet apie tai, matyt, jau retas nežino.
Man tokie „prisilietimai“ prie kitų kultūrų labai patinka. Buvau sukrėsta, o tuo pačiu sužavėta biografinių Nadia Murad „Paskutinė mergina“, Tara Westover „Apšviestoji“ romanų, tad nieko keista, kad ir „Neortodoksiška“ visiškai lengvai galiu pavadinti viena geriausių mano šiais metais skaitytų knygų. Rekomenduoju ir jums, nes tokios gyvos, tikros patirtys supurto ir primena, koks įvairus, keistas bei neaprėpiamas yra pasaulis. Dėkoju, BALTO leidybos namai

25/11/2020

Tikrai, jei vienos mados ateina ir išeina, šie žaislai stabiliai džiugino ir mūsų kartą, džiugina ir mūsų vaikus. Labai tikiu, kad kartu konstruosime ir su savo anūkais. :)

Kalėdinės dovanų paieškos jau įgauna pagreitį. Šie metai ypač skatina planuoti, kurti dovanų sąrašus ir viską daryti bent keliais žingsniais anksčiau. Rinkti dovanas vaikams – didelis malonumas. Visgi, vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori, kad žaislai būtų ne tik gražūs, smag....

23/11/2020

Nežinau, ar nuotrauka perteikia, kokia dydžio yra Isabella Grott ir Rita Mabel Schiavo knyga „100%. Gyvūnai visu dydžiu“, tačiau ji išties įspūdinga. Visada sakiau, kad vaikai gimsta su ta nuoširdžia, tyra meile pasauliui. Gyvūnija – tai, kas juos sudomina bene pirmiausia, todėl namuose, kuriuose auga vaikai, tiesiog būtini bent keli leidiniai apie tai. Pas mus jų tikrai ne vienas. Na, pavyzdžiui, nuodėmė lietuviui neturėti bent vieno ar kelių (pageidautina kelių) Selemono Paltanavičiaus knygų. Grįžtant prie šios knygos, ji unikali tuo, kad jos tikslas – perteikti dydžių įvairovę gamtoje. Joje tikslios, vieną mastelį atitinkančios iliustracijos su tikrais visų nupieštų gyvūnų ar jų dalių dydžiais. Nuo vabalų, kurių dydis stebina iki mažiausių paukštelių. O kur dar kūno dalys. Vaikai nenori karpytis nagų? Aha, parodykite, kokio dydžio kai kurių gyvūnų nagiukai užauga, kai jų mamos jų nekarpo. Pasikartosiu – labai gražus leidinys, kurį smagu kartu tyrinėti ir mamai. Už knygą dėkoju Leidykla Briedis

18/11/2020

O būna taip. Knyga gana solidų laiką praleidžia lentynoje. Vis kažkaip pasirenki ne ją. Ir tada, kai jau paimi į rankas, nebegali atsitraukti ir galvoji: „o kodėl tik dabar?“. Apie Gytha Lodge detektyvinį trilerį „Ji vis dar laukia“, prisipažinsiu, skaičiau labai dviprasmiškų nuomonių. Vieniems kiek paaugliškas, kitiems šiek tiek per anksti „paleidžiantis“ intrigą. O man visiškai priešingai – kaip ir rašoma ant viršelio, visiškai įtraukiantis. Jau vien pats faktas, kad veiksmas jungia tris dešimtmečius: nusikaltimo naktį ir savaites, kuomet miške atrandami dingusios mergaitės palaikai.
Trileryje pasakojama apie grupelę paauglių, kurie ne tik protingi, gražūs, populiarūs, bet ir mėgsta slaptus jų rato vakarėlius. Juose, aišku, alkoholis, narkotikai ir kiti dalykai, kurie jų tėvų tikrai nenudžiugintų. Toks buvo ir vakarėlis prie ežero. Visgi, paryčiui, išsikvėpus šėliojimams, vienas paauglių pasigenda jauniausios grupės narės keturiolikmetės Auroros Džekson, kuri vienintelė nepriklausė grupelei, vienintelė buvo visai kitokia. Mergina dingo tarsi į vandenį, nors visi ją pamena prieš užmingant buvus šalia. Policija imasi paieškų, bet merginos jiems taip ir nepavyksta rasti. Po trisdešimties metų prie netoli stovyklos tekančios upės, slėptuvėje, apie kurią žinojo tik populiarioji paauglių grupė, aptinkami palaikai. Vyriausiasis detektyvas Džona Šynsas priverstas juos visus sukviesti atgal, kad išsiaiškintų, kuris yra kaltas.
Patiko, tikrai nuoširdžiai buvo įdomu ir pagaulu. Aš, tiesa, esu tokių trilerių gerbėja, kur iki pabaigos narpliojamasi po nusikaltimo voratinklius ir ieškoma tiesos. Mėgstu ir tą policijos bei tyrėjų užkulisinį gyvenimą. Knygos autorė neslepia, kad ilgai bendravo su policininkais, aiškinosi, kaip tokie tyrimai vykdomi, kad istorija būtų kuo pagaulesnė. Ir tai veikia. Skaitytojas pats įtraukiamas į tyrimą taip stipriai, kad nejučia pradeda dėlioti savo istorijos pabaigas.
Už knygą dėkoju Baltos Lankos

17/11/2020

Karantino kasdienybė pabodo ir norisi šiek tiek intrigų? Nerekomenduoju jas kurti namuose su artimaisiais, geriau į rankas griebkite „Pražūtingos mintys“. Va čia tai intrigos! Va čia tai moteriškos dvikovos!
Man leidykla „Briedis“ visada asocijavosi su žemėlapiais ir itin specifiniais – daugiausia istoriniais – leidiniais. Visgi, leidykla keičiasi ir pastaruoju metu ne tik išleido daug vertingų knygelių mažiausiems skaitytojams, tačiau ir mane nustebino A.R. Torre romanu „Pražūtingos mintys“. Perskaičiau per kelias dienas, nes tikrai labai įtraukė. Galbūt, ne savo gyliu, tačiau smagiai susuktu trileriu, kuris toks „Namų šeimininkių“ stiliuje. Daug moteriškų intrigų, daug moteriškų aktualijų, vyrai (tiksliau vyras), kuris tampa kovos priežastimi ir visas toks smagus fancy pasaulėlis.
O romane kovoja dvi damačkos. Labai labai turtinga, tačiau sunkiai link tokio gyvenimo ėjusi, Ket. Ji graži, protinga, turi sėkmingą vyrą, gražius namus. Viena, ko trūksta – vaikai. Ir naujoji jos kaimynė – Nina. Naujoji prabangios kaimynystės gyventoja supranta, kad lyg ir gyvenimas gerėja, tačiau kai ko ji neturi, o būtent – Viljamo, žaviojo Ket vyro. Ninos susižavėjimas virsta maniakiška aistra, ir belieka vos kelios kliūtys, kurias įveikusi turės tai, ko trokšta.
Man kartais nėra geresnio poilsio kaip žiūrėti tokio tipo kaip „Nusivylusios namų šeimininkės“, „Seksas ir miestas“ serialus, lygiai taip pat kartais taip norisi tokių moteriškų trilerių kaip „Pražūtingos mintys“. Rekomenduoju, jei norisi kažko lengvo, greitai skaitomo, tačiau smagaus ir įtraukiančio.
Už knygą dėkoju Leidykla Briedis

08/11/2020

Kai tiek knygų, Kalėdų sezoną gali jau ir atidaryti. Visos jau skaitytos, bet labai smagiai kasmet užkrečia švetine nuotaika ir tuo jaukiu laukimu. Beveik visos Nieko Rimto leidyklos, jie kaip kalėdinių knygelių ambasadoriai. Ačiū jiems. Visos labiau skirtos 4+ amžiui (skaitau vyresnėlei), bet Katinėlis Juodis labai patinka mano 2,5 metų dukrytei. 🙂💓

29/10/2020

Kas gali sugadinti net patį geriausią, iš kartos į kartą keliaujantį, literatūrinį pasakojimą? Mano nuomone, du dalykai: blogas vertimas (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų knygų) ir prastos iliustracijos (čia tik apie vaikus). Ne kartą turėjau galimybę tuo įsitikinti, o neseniai su dukra perskaityta knyga tai įrodė dar kartą.
Mūsų namuose tai ne pirmas garsios vaikų literatūros klasikės Frances Hodgson Burnett kūrinio „Paslaptingas sodas“ leidimas. Visgi, tai pirmas toks, koks mane šimtu procentų džiugina. Knygą iliustravo žinoma italų dailininkė Mariachiara Di Giorgio. Ir galiu drąsiai teigti – paveikslėliai nepaprasti, magiški, lyg meno kūriniai, nuo kurių man pačiai sunku atitraukti akis. Visos tos spalvos, potėpiai. Užburia.

Kitas komplimentas leidyklai „Briedis“, kurie vertė ne pažodžiui, o taikliai ir protingai kūrinį adaptavo šiuolaikiniams vaikams. Taip, senesnių leidimų versijas skaitydavau su labai stipria cenzūra. Šią skaitau ramiai ir lengvai – be nuolatinio žodžių, frazių ar situacijų praleidinėjimo. Visgi, juk pati istorija išties graži. Ji pasakoja, kad vaikai kartais gali būti labai pikti ir nelaimingi, kol savo gyvenime nesutinka žmonių, kurie juos mokytų tos šviesos, gėrio, meilės. Istorija apie tikrą draugystę ir žmogaus pokytį arba, kitaip tariant, apie tą galimybę pasirinkti teisingąją, gerąją pusę.
Visiška terapija rudeniniam sloguliui – ne tik vaikams, bet ir tėvams. Ačiū Leidykla Briedis 😊❤

27/10/2020

O dabar papasakosiu apie trilerį, kurį perskaičiau itin greitai, godžiai ir įdomiai. Pradėsiu nuo to, kad jis toks artimas nūdienos virusinėms ir karantininėms aktualijoms, kad ne vienas gali pagalvoti – va, rašytojas nuėjo lengviausiu keliu, rašo apie tai, apie ką visi dabar kalba. Visgi, ne. Škotų rašytojas Peteris May visa virusinę pandemiją ir karantiną aprašė prieš 15 metų. Rankraštis nugulė leidyklų stalčiuose, niekas knygos neišleido. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis – pasaulio leidėjų kuo skubiau leidžiamas romanas „Visiškas užsidarymas“ („Lockdown“) atrodo ne grožinis kūrinys, o šiandienos dienoraštis. Arba tiesiog išpranašautas pandemijos scenarijus (tik gerokai baisesnė versija).
Visgi, istorija ne tik apie paukščių gripą, kuris itin agresyviai šluoja Londono gyventojus, tačiau apie pačią „užsidarymo“ atmosferą – kai žmonės pradeda visko bijoti, slapstytis, per užuolaidos kampą stebėti, ar tik kaimyną ne greitoji išveža? Knygoje esama ir labai stiprios detektyvinės linijos. Mat laikinosios ligoninės statybvietėje viename Londono parkų darbininkai randa krepšį su nužudyto vaiko kaulais. Nepaisant pandemijos keliamos suirutės, auka nusipelnė teisingumo, tad byla imasi tirti detektyvas Džekas Maknilas, taip pat jo kolegė ir mylimoji, bandanti atkurti aukos kaukolę, kad kažką daugiau apie ją sužinotų. Skaitytojas nuo pirmos akimirkos masinamas mintimi – ar tik nebus viruso išplitimas ir ši, atrodo, atsitiktinė auka, susijusios? Pasakojimas išties tamsus, klampus, tačiau tuo pačiu ir labai įtraukiantis, kupinas veiksmo ir detektyvinių vingrybių. Man nuoširdžiai patiko. Visgi, jei jau persisotinote kalbų, minčių, straipsnių apie pandemiją, siūlau rinktis kiek kitokius skaitinius. Už knygą dėkoju BALTO leidybos namai