Politologija

05/06/2026

Ketvirtajame Politologijos numerio 2026/2 straipsnyje keliami klausimai ir pateikiami keli įdomūs atsakymai apie susipriešinimą Lietuvoje. Autorės Ainė Ramonaitė ir Monika Verbalytė nagrinėja, kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas.

Remiantis jungtinio eksperimento duomenimis, siekiama nustatyti, kas lemia skirtingų partijų rinkėjų politinį susipriešinimą: partiškumas ar konkrečios politinės nuostatos, tokios kaip Ukrainos palaikymas kovoje su Rusija, požiūris į vienalytes santuokas, parama Europos Sąjungai, sovietmečio, COVID-19 skiepų vertinimas.

Atsakymus rasite naujame straipsnyje: „Kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas? Jungtinio eksperimento rezultatai“ (žr. nuorodą komentare).

29/05/2026

Diskusijoms apie migraciją vis aktualėjant, naujasis Politologijos straipsnis siūlo puikią galimybę žvilgtelėti iš arti į Tadžikų politinių migrantų bendruomenę Lietuvoje. Straipsnyje „Tadžikų politinių migrantų bendruomenės dinamika Lietuvoje: migracijos tinklų perspektyva“ autoriai Viktorija Pavydaitė, Kristina Garalytė ir Fabio Belafatti nagrinėja šią bendruomenę remiantis jos narių patirtimis ir perspektyvomis.

Atlikti 12 pusiau struktūruotų interviu: 8 su tadžikų kilmės migrantais, Lietuvoje gavusiais prieglobstį dėl politinio persekiojimo kilmės šalyje, ir 4 su nevyriausybinių organizacijų atstovais: teisininkais ir socialiniais darbuotojais, dirbančiais su šia grupe. Autoriai teigia kad Tadžikistano pabėgėlių situacija Lietuvoje geriau atsiskleidžia iš saugumo ir grėsmių perspektyvos, kuri tampa centrine jų tapatybės, kasdienio gyvenimo ir bendruomeniškumo patirčių ašimi.

Daugiau apie šios bendruomenės dinamiką Lietuvoje skaitykite paspaudę nuorodą komentare.

22/05/2026

Kviečiame skaityti antrąjį Politologijos 2026/2 numerio straipsnį – „Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos valstybių bendradarbiavimas taikant daugiakryptę apsidraudimo strategiją.“

Giedrius Kviklys atkreipia dėmesį į multivektorinės užsienio politikos strategijos supratimo problemą ir teigia, kad Vidurinės Azijos valstybių deklaruojamas multivektorizmas iš principo atitinka daugiakryptę apsidraudimo užsienio politikos strategiją. Straipsnyje analizuojamas ES ir Vidurinės Azijos valstybių bendradarbiavimas, kaip vienas šios strategijos įgyvendinimo pavyzdžių.

Visą tekstą rasite paspaudę nuorodą komentare.

04/05/2026

Naujasis Politologijos straipsnis kviečia apžvelgti politinės ekonomijos įžvalgas apie finansų technologijas (fintech) ir pristato pasiūlymus tyrimų darbotvarkei.

Vytautas Kuokštis atkreipia dėmesį į tai, kad politiniai fintech reguliavimo ir plėtros veiksniai iki šiol tirti fragmentiškai, ir siūlo preliminarių hipotezių rinkinį apie finansinių skandalų poveikį reguliaciniam griežtumui, priežiūros institucijų architektūros reikšmę, dviprasmišką centrinių bankų nepriklausomybės ir partinės ideologijos įtaką bei įsitvirtinusių suinteresuotų šalių elgsenos įvairovę.

Daugiau apie tai – pirmajame naujo numerio straipsnyje „Finansų technologijų politinė ekonomija: literatūros apžvalga ir pasiūlymai dėl tyrimo darbotvarkės” (žr. nuorodą komentare).

08/04/2026

Dar vienas, įdomų atvejį ir tyrimą pristatantis, Politologijos numerio 2026/1 straipsnis: „Sovietinėje bazėje, tai kokie čia jūs partizanai“: atminties darbas ir vietokūra Kopūstėliuose.” Rusnė Marija Poligaitė nagrinėja neįprastą sovietinio palikimo transformaciją Kopūstėliuose (Ukmergės r.).

Atvejis įdomus tuo, kad čia sovietmečiu veikusi branduolinių raketų bazė šiandien yra tapusi 1944–1953 m. antisovietinio pasipriešinimo atmintį aktualizuojančio istorinių rekonstrukcijų klubo „Miško broliai“ namais. Analizuojant „Miško brolių“ atliekamą atminties darbą, siekiama suvokti šį du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dėmenis sujungiantį palikimo virsmą.

Straipsnis remiasi autorės 2024–2025 m. žiemą atlikto etnografinio tyrimo Kopūstėliuose metu surinkta medžiaga – interviu su klubo nariais ir dalyvaujamojo stebėjimo duomenimis. Visą tekstą rasite paspaudę nuorodą komentare.

18/03/2026

Antrasis Politologijos 2026/1 numerio straipsnis atsigręžia į Kinijos ir Venesuelos santykius.

Autorius Karolis Kasarauskas siekia įvertinti Kinijos Liaudies Respublikos ir Venesuelos santykius politinėje, ekonominėje ir saugumo srityse. Pasitelkiant Stepheno Walto grėsmių pusiausvyros teoriją, tikrinama, kaip ji veikia analizuojant dvišalius santykius skirtingose bendradarbiavimo srityse.

Visą tekstą skaitykite paspaudę nuorodą komentare.

12/03/2026

KVIETIMAS! Lietuvos socialinių mokslų forumas skelbia kvietimą teikti tezes šių metų susitikimui.

Socforumas - puiki erdvė, suburianti Lietuvos socialinių mokslų atstovus ir kviečianti diskutuoti tarpdisciplininėmis temomis.

Konferencija vyks 2026m. gegužės 15-17d. Molėtų observatorijoje.

Pranešimų tezes (1000-1500 spaudos ženklų) galite siųsti iki balandžio 13d. (imtinai) adresu [email protected]

Daugiau informacijos skaitykite kvietime ir nuorodoje komentare.

06/03/2026

Kaip „karo kalba“ įgyvendina tam tikrus procesus, dalyvaujančius kuriant ginkluotą (tarptautinį) konfliktą? Naujame Politologijos straipsnyje Thomas Peak ir Ádám Budai siūlo originalią teorinę prieigą, skirtą išryškinti kalbos vaidmenį formuojant šiuolaikinius tarptautinius konfliktus.

Autoriai teigia, kad karo kalba ne tik atspindi, bet ir aktyviai formuoja nuostatas bei sprendimus, vedančius į konfliktą. Kalba sukuria simbolinę erdvę, kurioje smurto naudojimas ima atrodyti leistinas, naudingas ir, galiausiai, būtinas.

Daugiau apie kalbos vaidmenį šiuolaikiniuose tarptautiniuose konfliktuose skaitykite pirmajame šių metų Politologijos straipsnyje „Karo kalba (-os): diskursyvinis tarpvalstybinių konfliktų lingvistinės konstrukcijos pagrindas“ (žr. nuorodą komentare).

04/03/2026

Įvykiai Irane ragina prisiminti Ievos Koreivaitės straipsnį „Irano grėsmės projekcijos.” Tekste pateikiama Irano užsienio politikos interesų bei materialiųjų ir idėjinių galimybių juos įgyvendinti analizė. Nagrinėjant Irano regioninės galios projekcijas, autorė siekia atsakyti į klausimą, ar Islamo Respublika kelia grėsmę JAV interesams ir Izraelio saugumui, o jei taip, koks šios grėsmės pobūdis.

Išsamiau su straipsniu susipažinti galite paspaudę nuorodą.

02/03/2026

Dalinamės pokalbiu su tyrėjais Konstantinu Andrijausku ir Raigirdu Boruta, kurio metu diskutavome apie Lietuvos santykius su Kinija (žr. straipsnį nuorodoje).

Kaip Kinija taiko diplomatinę prievartą Lietuvos atžvilgiu? Kokius dar metodus Kinija pasitelkia santykiuose su Lietuva ir kokias santykių perspektyvas galime įžvelgti?

Apie šiuos ir kitus klausimus daugiau skaitykite ne tik LRT tekste, bet ir Konstantino Andrijausko ir Raigirdo Borutos straipsnyje, publikuotame 25/2 Politologijos numeryje: „Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis" (žr. nuorodą komentare).

Vykstant diskusijai dėl Lietuvos santykių su Kinija peržiūrėjimo, Vilniaus universiteto žurnalo „Politologija“ redakcija...