Politologija

12/11/2025

Džiugi naujiena! Dalinamės pasirodžiusiu specialiuoju numeriu apie Polikrizes:

Įvadiniame straipsnyje „Daugialypės krizės poveikis viešosios politikos ir instituciniams pokyčiams: analizės pagrindas ir metodika” Ramūnas Vilpišauskas ir Vitalis Nakrošis supažindina su numeriu, skirtu daugialypės krizės valdymo ir Lietuvos valdžios institucijų atsako 2021–2025 m. nagrinėjimui. Čia pristatomas teorinis analizės pagrindas ir taikyta metodika.

Vainius Bartasevičius, Vytenis Fuks ir Vitalis Nakrošis straipsnyje „Lietuvos atsakas į neteisėtos imigracijos krizę 2021–2024 metais” atliepia išsamios Lietuvos operatyvinio ir strateginio atsako į neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautus analizės trūkumą. Tyrime nagrinėjami su krizių valdymu susiję instituciniai pokyčiai ir ilgalaikiai politikos sprendimai migracijos valdymo srityje.

Marius Kalanta analizuoja Lietuvos Vyriausybės atsaką į pastarųjų metų energijos išteklių kainų krizę daugialypės krizės kontekste. Apie šios krizės valdymą ir atsako paradigmas – straipsnyje „Valdant energijos išteklių kainų krizę: nuo operacinio atsako prie politikos kaitos.”

Justinas Mickus pateikia vertinimą, kaip Lietuvos institucijos naudojo sankcijas reaguodamos į Rusijos ir jos sąjungininkių sukeltą daugialypę krizę 2020–2025 metais straipsnyje: „Lietuvos sankcijų politika kaip geopolitinės daugialypės krizės valdymo priemonė: mažinant atotrūkį tarp maksimalistinių tikslų ir ribotų gebėjimų.”

Numerį užbaigia Ramūno Vilpišausko interviu su Ingrida Šimonyte: „Krizės mums leido daryti dalykus, kuriuos buvome numatę Vyriausybės programoje.”

Gero skaitymo! (Nuorodą į numerį žr. komentare)

23/09/2025

Primename, kad galite teikti pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus Metinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste.“

Kaip nacionalinės ir tarptautinės valdysenos sistemos gali užtikrinti atsparumą krizėms? Kokią reikšmę atsparumo stiprinimui turi ekonominės politikos pasirinkimai? Kaip atsparumas pasireiškia per visuomenės struktūrą, pilietinį aktyvumą, kultūrą ir žiniasklaidą? Dalyviai kviečiami teikti siūlymus, atliepiančius šiuos ir kitus su atsparumu susijusius klausimus.

Konferencijos pagrindiniai pranešėjai: prof. Anders Wivel (Kopenhagos universitetas) ir prof. Elena Korosteleva (Warwick universitetas). Konferencijos programoje taip pat numatyta VU TSPMI mokslininkų(-ių) ir sprendimų priėmėjų diskusija apie atsparumą.

Konferencija vyks gruodžio 4-5 d. VU TSPMI (Vokiečių g. 10, Vilnius).

Siūlymus galite teikti iki spalio 19 d. užpildant specialią formą (žr. nuorodą komentare).

In contemporary politics, the concept of resilience has become a crucial practical, analytical, and normative keyword, transcending national borders and traditional perceptions of threats. Resilience characterises not only the ability of a state, its society, institutions, economy, and other systems...

17/09/2025

Džiaugiamės galėdami pasidalinti visu 2025/2 Politologijos numeriu. Šįkart kviečiame skaityti:

Alvydo Jokubaičio tekstą apie Immanuelio Kanto sukritikuotos metafizikos sugrįžimą politikoje: „Politinis metafizikos sugrįžimas.“

Žilvino Švedkausko straipsnį „Keičiant legalios migracijos naratyvus: nuo sugrėsminimo iki talentų mainų tarp Lietuvos ir Nigerijos.“

Šarūno Rinkevičiaus įžvalgas straipsnyje: „Lietuvos vaizdavimas Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024 metų Europos saugumo aplinkos kontekste.“

Konstantino Andrijausko ir Raigirdo Borutos atvejo studiją: „Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis.“

Pijaus Domanto Petrošiaus apžvalgą „Trauma, apmaudas ir Graikijos politika: Nicolas Demertzis apie emocijų tyrimų svarbą politikos moksluose.“

Nuorodas į naujai pasirodžiusį numerį ir straipsnius rasite komentare.

10/09/2025

Atsinaujinus diskusijoms apie Kinijos ir Lietuvos santykius, Politologija pristato 2025/2 numerio straipsnį „Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis.“

Autoriai Konstantinas Andrijauskas ir Raigirdas Boruta analizuoja Pekino po 2018 metų prasidėjusio dvišalių santykių nuosmukio ir ypač jų krizės laikotarpiu Lietuvos atžvilgiu taikytas spaudimo priemones, kurias galima apibūdinti kaip susijusias su diplomatine veikla. Prievartos diplomatija pristatoma kaip reikšminga analitinė kategorija, leidžianti analizuoti tokių Kinijos ar potencialiai kitų išradingų valstybių pasitelkiamų užsienio politikos įrankių įvairovę bei sudėtingumą (nuorodą į straipsnį žr. komentare).

05/08/2025

Kviečiame teikti pranešimų siūlymus Metinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste.“ Šiemet dalyviai kviečiami diskutuoti apie atsparumą, apibūdinantį ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ir kitų sistemų gebėjimą atlikti funkcijas sukrėtimų akivaizdoje, tačiau ir jų galimybes transformuotis bei prisitaikyti prie nuolat kintančios ir nenuspėjamos geopolitinės, socialinės ir informacinės aplinkos.

Pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus galima teikti iki spalio 19 d. užpildant nurodytą formą (žr. komentare).

Šiuolaikinėje politikoje atsparumo (angl. resilience) sąvoka tapo vienu esminių praktinių, analitinių ir normatyvinių raktažodžių, peržengiančių valstybių sienas ir tradicinių grėsmių suvokimo ribas. Atsparumas apibūdina ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ...