Politologija

07/07/2026

Džiaugiamės galėdami pasidalinti visu 2026/2 Politologijos numeriu, kurį vainikuoja Ievos Petronytės-Urbonavičienės straipsnis apie Remigijaus Žemaitaičio sėkmės formulę. Pasitelkus giluminių pusiau struktūruotų kokybinių interviu medžiagą, tiriamos „Nemuno aušros“ lyderio rinkiminio populiarumo priežastys atsispiriant nuo politinio autentiškumo sąvokos. Apie tai skaitykite straipsnyje „Suvoktas autentiškumas kaip politiko populiarumo pagrindas Lietuvoje: Remigijaus Žemaitaičio sėkmės formulė“ (žr. nuorodą komentare).

Primename apie kitus tekstus, kuriuos rasite naujausiame numeryje:

„Finansų technologijų politinė ekonomija: literatūros apžvalga ir pasiūlymai dėl tyrimo darbotvarkės“ (Vytautas Kuokštis)

„Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos valstybių bendradarbiavimas taikant daugiakryptę apsidraudimo strategiją“ (Giedrius Kviklys)

„Tadžikų politinių migrantų bendruomenės dinamika Lietuvoje: migracijos tinklų perspektyva“ (Viktorija Pavydytė, Kristina Garalytė, Fabio Belafatti)

„Kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas? Jungtinio eksperimento rezultatai“ (Ainė Ramonaitė, Monika Verbalytė)

„Apie tyrimų etiką. Interviu su profesore Derica Lambrechts“ (Neringa Mataitytė)

Linkime geros vasaros ir iki susitikimų rudenį!

26/06/2026

KVIEČIAME teikti pranešimų santraukas kasmetinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai, kuri šiemet vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, 2026 m. lapkričio 26–27 d.

Mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio kviečiami teikti 250–300 žodžių apimties santraukas kartu su trumpa biografine informacija iki 2026 m. rugsėjo 27 d. el. paštu: [email protected]

Pasiūlymus pranešimams (lietuvių ir anglų kalbomis) galite teikti įvairiose politikos mokslų srityse, įskaitant, bet neapsiribojant, šiomis: tarptautiniai santykiai, taikos ir saugumo studijos, diplomatijos istorija, lyginamoji politika, viešasis administravimas, politikos analizė, politinė sociologija, politinė komunikacija, politinė filosofija.

Šiemet ypač laukiami pranešimai, susiję su pagrindine konferencijos tema „Europos ateities architektūra: politika ir visuomenė permainų laikais.“

Daugiau informacijos apie renginį rasite paspaudę nuorodą.

Kviečiame teikti pranešimų santraukas kasmetinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai, kuri šiemet vyks Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Europa šiuo metu išgyvena gilių politinių permainų ir neapibrėžtumo laikotarpį. Geopolitinis nestabilumas, besitęsianti Rusijos agresija Ukr...

05/06/2026

Ketvirtajame Politologijos numerio 2026/2 straipsnyje keliami klausimai ir pateikiami keli įdomūs atsakymai apie susipriešinimą Lietuvoje. Autorės Ainė Ramonaitė ir Monika Verbalytė nagrinėja, kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas.

Remiantis jungtinio eksperimento duomenimis, siekiama nustatyti, kas lemia skirtingų partijų rinkėjų politinį susipriešinimą: partiškumas ar konkrečios politinės nuostatos, tokios kaip Ukrainos palaikymas kovoje su Rusija, požiūris į vienalytes santuokas, parama Europos Sąjungai, sovietmečio, COVID-19 skiepų vertinimas.

Atsakymus rasite naujame straipsnyje: „Kas lemia afektinę rinkėjų poliarizaciją – politinės pozicijos ar partiškumas? Jungtinio eksperimento rezultatai“ (žr. nuorodą komentare).

29/05/2026

Diskusijoms apie migraciją vis aktualėjant, naujasis Politologijos straipsnis siūlo puikią galimybę žvilgtelėti iš arti į Tadžikų politinių migrantų bendruomenę Lietuvoje. Straipsnyje „Tadžikų politinių migrantų bendruomenės dinamika Lietuvoje: migracijos tinklų perspektyva“ autoriai Viktorija Pavydaitė, Kristina Garalytė ir Fabio Belafatti nagrinėja šią bendruomenę remiantis jos narių patirtimis ir perspektyvomis.

Atlikti 12 pusiau struktūruotų interviu: 8 su tadžikų kilmės migrantais, Lietuvoje gavusiais prieglobstį dėl politinio persekiojimo kilmės šalyje, ir 4 su nevyriausybinių organizacijų atstovais: teisininkais ir socialiniais darbuotojais, dirbančiais su šia grupe. Autoriai teigia kad Tadžikistano pabėgėlių situacija Lietuvoje geriau atsiskleidžia iš saugumo ir grėsmių perspektyvos, kuri tampa centrine jų tapatybės, kasdienio gyvenimo ir bendruomeniškumo patirčių ašimi.

Daugiau apie šios bendruomenės dinamiką Lietuvoje skaitykite paspaudę nuorodą komentare.

22/05/2026

Kviečiame skaityti antrąjį Politologijos 2026/2 numerio straipsnį – „Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos valstybių bendradarbiavimas taikant daugiakryptę apsidraudimo strategiją.“

Giedrius Kviklys atkreipia dėmesį į multivektorinės užsienio politikos strategijos supratimo problemą ir teigia, kad Vidurinės Azijos valstybių deklaruojamas multivektorizmas iš principo atitinka daugiakryptę apsidraudimo užsienio politikos strategiją. Straipsnyje analizuojamas ES ir Vidurinės Azijos valstybių bendradarbiavimas, kaip vienas šios strategijos įgyvendinimo pavyzdžių.

Visą tekstą rasite paspaudę nuorodą komentare.

04/05/2026

Naujasis Politologijos straipsnis kviečia apžvelgti politinės ekonomijos įžvalgas apie finansų technologijas (fintech) ir pristato pasiūlymus tyrimų darbotvarkei.

Vytautas Kuokštis atkreipia dėmesį į tai, kad politiniai fintech reguliavimo ir plėtros veiksniai iki šiol tirti fragmentiškai, ir siūlo preliminarių hipotezių rinkinį apie finansinių skandalų poveikį reguliaciniam griežtumui, priežiūros institucijų architektūros reikšmę, dviprasmišką centrinių bankų nepriklausomybės ir partinės ideologijos įtaką bei įsitvirtinusių suinteresuotų šalių elgsenos įvairovę.

Daugiau apie tai – pirmajame naujo numerio straipsnyje „Finansų technologijų politinė ekonomija: literatūros apžvalga ir pasiūlymai dėl tyrimo darbotvarkės” (žr. nuorodą komentare).

08/04/2026

Dar vienas, įdomų atvejį ir tyrimą pristatantis, Politologijos numerio 2026/1 straipsnis: „Sovietinėje bazėje, tai kokie čia jūs partizanai“: atminties darbas ir vietokūra Kopūstėliuose.” Rusnė Marija Poligaitė nagrinėja neįprastą sovietinio palikimo transformaciją Kopūstėliuose (Ukmergės r.).

Atvejis įdomus tuo, kad čia sovietmečiu veikusi branduolinių raketų bazė šiandien yra tapusi 1944–1953 m. antisovietinio pasipriešinimo atmintį aktualizuojančio istorinių rekonstrukcijų klubo „Miško broliai“ namais. Analizuojant „Miško brolių“ atliekamą atminties darbą, siekiama suvokti šį du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dėmenis sujungiantį palikimo virsmą.

Straipsnis remiasi autorės 2024–2025 m. žiemą atlikto etnografinio tyrimo Kopūstėliuose metu surinkta medžiaga – interviu su klubo nariais ir dalyvaujamojo stebėjimo duomenimis. Visą tekstą rasite paspaudę nuorodą komentare.