Politologija

23/09/2025

Primename, kad galite teikti pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus Metinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste.“

Kaip nacionalinės ir tarptautinės valdysenos sistemos gali užtikrinti atsparumą krizėms? Kokią reikšmę atsparumo stiprinimui turi ekonominės politikos pasirinkimai? Kaip atsparumas pasireiškia per visuomenės struktūrą, pilietinį aktyvumą, kultūrą ir žiniasklaidą? Dalyviai kviečiami teikti siūlymus, atliepiančius šiuos ir kitus su atsparumu susijusius klausimus.

Konferencijos pagrindiniai pranešėjai: prof. Anders Wivel (Kopenhagos universitetas) ir prof. Elena Korosteleva (Warwick universitetas). Konferencijos programoje taip pat numatyta VU TSPMI mokslininkų(-ių) ir sprendimų priėmėjų diskusija apie atsparumą.

Konferencija vyks gruodžio 4-5 d. VU TSPMI (Vokiečių g. 10, Vilnius).

Siūlymus galite teikti iki spalio 19 d. užpildant specialią formą (žr. nuorodą komentare).

In contemporary politics, the concept of resilience has become a crucial practical, analytical, and normative keyword, transcending national borders and traditional perceptions of threats. Resilience characterises not only the ability of a state, its society, institutions, economy, and other systems...

17/09/2025

Džiaugiamės galėdami pasidalinti visu 2025/2 Politologijos numeriu. Šįkart kviečiame skaityti:

Alvydo Jokubaičio tekstą apie Immanuelio Kanto sukritikuotos metafizikos sugrįžimą politikoje: „Politinis metafizikos sugrįžimas.“

Žilvino Švedkausko straipsnį „Keičiant legalios migracijos naratyvus: nuo sugrėsminimo iki talentų mainų tarp Lietuvos ir Nigerijos.“

Šarūno Rinkevičiaus įžvalgas straipsnyje: „Lietuvos vaizdavimas Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024 metų Europos saugumo aplinkos kontekste.“

Konstantino Andrijausko ir Raigirdo Borutos atvejo studiją: „Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis.“

Pijaus Domanto Petrošiaus apžvalgą „Trauma, apmaudas ir Graikijos politika: Nicolas Demertzis apie emocijų tyrimų svarbą politikos moksluose.“

Nuorodas į naujai pasirodžiusį numerį ir straipsnius rasite komentare.

10/09/2025

Atsinaujinus diskusijoms apie Kinijos ir Lietuvos santykius, Politologija pristato 2025/2 numerio straipsnį „Kinų išradinga diplomatinė prievarta: Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių krizės atvejis.“

Autoriai Konstantinas Andrijauskas ir Raigirdas Boruta analizuoja Pekino po 2018 metų prasidėjusio dvišalių santykių nuosmukio ir ypač jų krizės laikotarpiu Lietuvos atžvilgiu taikytas spaudimo priemones, kurias galima apibūdinti kaip susijusias su diplomatine veikla. Prievartos diplomatija pristatoma kaip reikšminga analitinė kategorija, leidžianti analizuoti tokių Kinijos ar potencialiai kitų išradingų valstybių pasitelkiamų užsienio politikos įrankių įvairovę bei sudėtingumą (nuorodą į straipsnį žr. komentare).

05/08/2025

Kviečiame teikti pranešimų siūlymus Metinei Lietuvos politikos mokslų konferencijai „Atsparumo vizija: valdymas ir politika nežinomybės kontekste.“ Šiemet dalyviai kviečiami diskutuoti apie atsparumą, apibūdinantį ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ir kitų sistemų gebėjimą atlikti funkcijas sukrėtimų akivaizdoje, tačiau ir jų galimybes transformuotis bei prisitaikyti prie nuolat kintančios ir nenuspėjamos geopolitinės, socialinės ir informacinės aplinkos.

Pranešimų ir pranešimų sesijų siūlymus galima teikti iki spalio 19 d. užpildant nurodytą formą (žr. komentare).

Šiuolaikinėje politikoje atsparumo (angl. resilience) sąvoka tapo vienu esminių praktinių, analitinių ir normatyvinių raktažodžių, peržengiančių valstybių sienas ir tradicinių grėsmių suvokimo ribas. Atsparumas apibūdina ne tik valstybės, jos visuomenės, institucijų, ekonomikos ...

01/07/2025

Dar vienas 25/2 numerio straipsnis, nagrinėjantis Lietuvos vaizdavimą Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024. Autorius Šarūnas Rinkevičius aiškinasi, kokiuose teminiuose kontekstuose minima Lietuva naujienų portaluose vengrų kalba nūdienos Europos saugumo sąlygomis.

Daugiau apie tai, kaip Lietuva reprezentuojama Vengrijos žiniasklaidoje ir išryškėjusias sąsajas su Rusijos karu prieš Ukrainą skaitykite straipsnyje „Lietuvos vaizdavimas Vengrijos internetinėje spaudoje 2022–2024 metų Europos saugumo aplinkos kontekste" (žr. nuorodą komentare).

24/06/2025

Kaip pilietinės visuomenės organizacijos įsitraukia į migracijos politikos darbotvarkes bei diskursus ir juos keičia? Naujame Politologijos straipsnyje Žilvinas Švedkauskas iš naujo įvertina liberalios migracijos politikos paradoksą ir pristato „Digital Explorers“, siekiančio propaguoti migracijos atvirumą tarp Lietuvos ir Nigerijos, bandomojo projekto atvejo analizę. Autorius pateikia retorinių rėmų taksonomiją, kuri gali būti naudinga tiriant teisėtą migraciją tarp Vakarų Afrikos ir ES-13 šalių.

Visa tekstą rasite nuorodoje komentare. Gero skaitymo!

26/05/2025

Pasirodė pirmasis 2025/2 numerio straipsnis „Politinis metafizikos sugrįžimas.“ Alvydas Jokubaitis siekia įrodyti Immanuelio Kanto sukritikuotos metafizikos sugrįžimą politikoje. Čia teigiama, kad pašalinta Grynojo proto kritikoje ir naujai išaiškinta Praktinio proto kritikoje metafizika nauja forma, tačiau su senais prieštaravimais, sugrįžta Sprendimo galios kritikoje. Straipsnį rasite nuorodoje komentare.

06/05/2025

Lietuvos Socialinių Mokslų forumas paskelbė programą! Šiemet sesijų sąrašas, kaip visada, kviečiantis diskutuoti įdomiais ir Lietuvai reikšmingais kampais: nuo Pasipriešinimo ir pasirengimo jam variacijų, Kartų kaitos ir vertybių skirties, iki Karo tekstų ir kontekstų.

Registracija vyksta iki gegužės 14 d. Daugiau informacijos bei registracijos formą rasite nuorodoje komentare.

21/03/2025

Tikimės, įsibėgėjantis pavasaris ir atbundanti gamta įkvepia naujoms idėjoms ir įžvalgoms, tad dalinamės ką tik pasirodžiusiu VU TSPMI kvietimu teikti pranešimų santraukas konferencijai „Belarus and Belarusians in the time of geopolitical insecurities: global perceptions and domestic realities“:

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kviečia teikti pranešimų santraukas 2025 m. rugsėjo 11-12 d. vyksiančiai konferencijai „Belarus
and Belarusians in the time of geopolitical insecurities: global perceptions and domestic realities“.

2020 m. vykę protestai žymėjo lemiamą Baltarusijos istorijos momentą. Nepaisant to, ilgainiui Lukašenkos režimas vis labiau stiprino autoritarinę valdžią ir įsitraukė į Rusijos karą Ukrainoje. Konferencija siekiama kritiškai įvertinti šių įvykių pasekmes, besikeičiančios geopolitinės situacijos poveikį bei Baltarusijos valstybės ir visuomenės transformaciją gilėjančių represijų ir kooptacijos sąlygomis. Renginyje taip pat kviečiama nagrinėti diasporos, politinės vadovybės egzilyje ir pilietinės visuomenės temas (išsamus aprašymas pateikiamas nuorodoje komentare).

Pranešimų siūlymų laukiame iki gegužės 18 d. – juos pateikti galite užpildydami
formą (žr. nuorodą komentare). Atrinktus pranešėjus informuosime iki birželio 2 d. Konferencija vyks gyvai, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis sudaroma nuotolinio dalyvavimo galimybė. Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis el. paštu [email protected]

14/03/2025

Dalinamės naujuoju Politologijos numeriu 25/1 ir kviečiame skaityti:

Aivaro Jefanovo ir Manto-Antano Davidavičiaus straipsnį apie ortodoksinę marksistinę gamtos filosofiją: „Marksistų požiūris į gamtą: vilkų atvejis Sovietų Sąjungoje.“

Andrey Kostyrev straipsnį apie Ukrainos atvejį politinės komunikacijos socialiniuose tinkluose: „Efektyvių politinės komunikacijos tinklų kūrimas: teoriniai modeliai ir Ukrainos praktikos.“

Pijaus Domanto Petrošiaus straipsnį apie Lietuvos užsienio politiką Kinijos atžvilgiu ir JAV vaidmenį šiame pasirinkime: „JAV dėmesys kaip Lietuvos ontologinio saugumo šaltinis: Kinijos atžvilgiu vykdomos vertybinės užsienio politikos analizė.“

Rositos Garškaitės-Antonowicz straipsnį apie Lietuvos piliečių požiūrius į narystę ES: „Lietuvos gyventojų nuostatos dėl Europos Sąjungos: tarp entuziazmo ir skepticizmo.“

Nuorodas į tekstus rasite paspaudę nuorodą komentare.

17/02/2025

Kaip Lietuvos piliečiai supranta ir vertina Europos Sąjungą ir Lietuvos narystę joje? Rosita Garškaitė-Antonowicz šiuo klausimu pristato įdomias įžvalgas straipsnyje "Lietuvos gyventojų nuostatos dėl Europos Sąjungos: tarp entuziazmo ir skepticizmo" (žr. nuorodą komentare). Remiantis atliktais interviu, autorė teigia, kad vien dėl kritiškumo informantai neturėtų būti priskiriami euroskeptikų stovyklai, ir pasiūlo ES palaikymo subkategorijas nuo besąlygiško entuziazmo iki atsargaus ambivalentiškumo.

Svarbu priminti, kad Rosita Garškaitė-Antonowicz praėjusiais metais pelnė apdovanojimą už geriausią disertaciją "Katalikybės vaidmuo kasdieniame mąstyme apie Europos Sąjungą: Lietuvos atvejis." Su disertacijos tekstu taip pat galite susipažinti nuorodoje komentare.

08/01/2025

Prasidėjus naujiesiems metams, dalinamės paskutiniuoju praėjusių metų Politologijos straipsniu – „Strateginės dezinformacijos modelio rekonstrukcija remiantis intencijų analize Rusijos karo Ukrainoje kontekste.“ Čia autoriai Bohdan Yuskiv, Nataliia Karpchuk ir Serhii Fedoniuk plėtoja modelį, skirtą atpažinti iškreiptas naujienas ir identifikuoja Rusijos dezinformacjos strategijas Ukrainos atžvilgiu pirmaisiais visos apimties įsiveržimo į Ukrainą metais.

Straipsnis užbaigia 2024/4 numerį akcentuojant, kaip svarbu neužmiršti Ukrainos. Su visu numeriu galite susipažinti paspaudę nuorodą komentare, o aukoti Ukrainai kviečiame skiriant paramą Blue/Yellow organizacijai.