What are the opening hours?

Monday 11:00 - 18:00 Thursday 11:00 - 18:00

Naujasis Židinys-Aidai, Vilnius (2025)

05/12/2025

"Šiuos metus LR Seimas yra paskelbęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150-ąsias gimimo metines. Visus metus vyksta gausybė renginių, kurie net jei tiesiogiai ir neskirti Čiurlioniui, tai vyksta su jo vardu.

Ką rodo šis paminėjimas? Ar pavyko į Čiurlionį pažvelgti naujai, atrasti jo vietą dabartiniame pasaulyje, iš jo perspektyvos pamatyti ir vertinti tai, kas vyksta šiandien ir su kuo susiduriame? Ar galbūt Čiurlionis jau tapęs sustingusia iškaba, prikabinama prie bet ko, o šie metai tėra šviečiamasis projektas Lietuvos visuomenei ir jaunimui neleidžiant užmiršti, kad Čiurlionis svarbus Lietuvos kultūrai? Ar galbūt Čiurlionio metai yra postkolonializmu atsiduodantis pretekstas Lietuvą pristatyti pasauliui, rodant, kad ji istoriškai nėra kultūrinės barbarybės kraštas? Žvilgsnis į Čiurlionio jubiliejinių metų minėjimą gali atskleisti Lietuvos santykį su mūsų kultūriniu paveldu labiau nei kurie kiti metai ar renginiai."

Tomo Daugirdo pamąstymus apie jubiliejinius Čiurlionio metus rasite komentaruose!

03/12/2025

"Poezija. Turbūt tikiu poezija. Ir manau, kad tau, redaktoriau, turėčiau kalbėti apie ją. Visą sąmoningą savo gyvenimą sieju su ja. Ji mane svaigino, išblaivė, guodė. Aišku, nuolat tuo suabejoju ir net dabar esu linkęs savęs paklausti – galbūt tai aš ja svaiginausi. Galbūt ieškojau jos kaip gurkšnio rehydrono tirpalo, užtinusiomis akimis bandydamas sufokusuoti vaistinėlės turinį. Galbūt desperatiškai norėjau paguodos. Bet, nepaisant visos egzistencinės diagnostikos, aiškiai jaučiau konkretų poezijos poveikį savo pustuštei galvai. Jaučiau, kaip ji padeda iš tamsiausio pasąmonės užkampio išvesti Balrogą į kalbos šviesą ir jaučiau, kaip gali jį atgal užliūliuoti. Gal tai ir turėtų būti pagrindinė jos užduotis – nuolat tikrinti ribas tarp miego ir tikrovės…"

Iš Manto Toločkos laiško redaktoriui (NŽ-A nr. 6). Nuorodos į pilną laišką ieškokite komentaruose.

18/11/2025

Pasirodė priešpaskutinis šių metų numeris! Jį pradeda istoriko Zigmo Vitkaus laiškas apie istorines paraleles ir kasdienybės istoriškumą:

"Laišką baigsiu štai kaip. Rašau šį tekstą 2025 m. spalio 23 d., sveikas ir sąmoningas. Jei kas nors ateityje jį skaitys, patvirtinu: matau, kad plaukiame neramiais, minų primėtytais vandenimis. Aplink švysčioja žaibai. Rusija veržiasi į Ukrainą, Kinija kažkam ruošiasi, JAV vyksta keisti dalykai (nors milijoniniai mitingai su šūkiu „Karaliams – ne!“ teikia vilties). Žinau, kad valstybės gali būti nudaigotos, kad jomis galima prekiauti, kad genocidai įmanomi, kad žmonės, kaip ir prieš tūkstančius metų, tebėra su tomis pačiomis silpnybėmis ir ydomis, kurios suveša krizių laikotarpiais. Visa tai žinau ir matau. Bet horizonte – migla. Ir ką tada? Tada – būti dabartyje, kaip žmonės visais laikais ir būdavo. Baigti šį laišką, aplankyti sesę ir jos naujagimį, grąžinti knygas, sumokėti bibliotekai skolą – 1 eurą, nueiti į pilnaprotavimo kursus, grįžus namo pasigaminti vakarienę, paskaityti sūnui pasaką prieš miegą, išfenuoti dukrai plaukus, palinkėti žmonai labos nakties, o ryt ryte pašerti žuveles (jos taip noriai baksnoja snukučiais į stiklą), paruošti vaikams kakavos ir kokteilį, išvirti košę mudviem, nuvežti vaikus į mokyklą ir važiuoti į darbą, ir... Kartoti begalę kartų."

Taip pat kultūros protesto simboliu pažymėtame numeryje rasite Karolio Kaupinio tekstą apie imperiją ir kolonijas, Tomo Daugirdo mintis apie protesto idėjinę ir politinę svarbą, Gerdos Žalkauskaitės tyrimą apie Salomėjos Neries gyvenime nutikusį pirminį „posūkį“, vėliau vedusį iki Stalino saulės vežimo, istorikų Nerijaus Šepečio, Tomo Vaisetos bei Rugilės Rožėnės pokalbį apie dingusio Šeduvos štetlo muziejų, o ir Mariaus Ėmužio svarstymus – kaip gi istorikai žvelgs į mūsų nepriklausomybės istoriją? Numeryje nugulė ir nemažai grožinių tekstų: Thomas Bernhard eilėraščiai, Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės „Perfect Days“, o taip pat – tradicinės kultūros lauko ir knygų apžvalgos!

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI, Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.

Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti ir šiose jaukiose vietose:

Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16.

❗️Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose.

04/11/2025

"Atrodo, kad daugeliu atžvilgių nacių ir Nietzsche’s keliai smarkiai išsiskiria, todėl nacistinė Nietzsche’s apropriacija yra klaidinga interpretacija ir nieko daugiau. Otto von Bismarcko „geležiniu kumščiu“ suvienyta vokiečių tauta, bandanti pridengti savo nepilnavertiškumo kompleksą karine galia, Nietzsche’i tėra silpnadvasių gauja, ieškanti pirmo pasitaikiusio valdovo: „Jūs manote, kad jūs ieškote „Tiesos“! Jūs ieškote tik vadovo (Führer) ir norite, kad jums būtų nurodinėjama!“ Ir vis dėlto naciai skaitė ir interpretavo jo tekstus, stengdamiesi rasti juose atspirtį. Vokiečių akademikas Alfredas Bäumleris, Berlyne nuo 1933 m. dėstęs filosofiją ir politinį švietimą, savo knygoje Nietzsche der Philosoph und Politiker pastebi, kad prieš valstybę nukreipta Nietzsche’s kritika yra skirta ne trečiajam, o tik antrajam Reichui, persiėmusiam visais prastais romėniško liberalumo idealais, kurie liovėsi auginti asmens didybę."

Nuorodos į pilną Mykolo Degučio tekstą apie Nietzsche's atsakomybę ieškokite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuvos priemiesčiai. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

29/10/2025

"Gimęs Vilkaviškio apskrityje ir mokęsis Vilkaviškio gimnazijoje, Tysliava 1919 m. tapo besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanoriu, vėliau dirbo spaudoje, mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje, studijavo Lietuvos universitete. Svarbus kūrybinės orientacijos ir raiškos momentas buvo 1925–1929 m. studijos Paryžiuje – viename pagrindinių to meto Europos modernizmo centrų. Paryžiuje Tysliava ne tik studijavo žurnalistiką, bet ir aktyviai įsitraukė į tarptautinį avangardinio meno ir literatūros lauką, kuriame buvo vystomas vienas ambicingiausių Tysliavos projektų – tarptautinis, daugiakalbis, iliustruotas literatūros ir meno žurnalas MUBA („Mūsų baro apžvalga“). Šis leidinys tapo svarbiu bandymu integruoti lietuvišką meną į plataus masto europinę modernizmo paradigmą. Žurnalo puslapiuose greta lietuvių autorių pasirodo ir tokios figūros kaip Pietas Mondrianas, Jacques’as Lipchitzas, Jeanas Cocteau. Toks publikuojamų kūrėjų spektras rodo norą formuoti tarpkultūrinę, atvirą meno platformą."

Nuorodos į pilną Kornelijos Mikalauskaitės tekstą apie avangardistą, barbarą ir poetą Juozą Tysliavą ieškokite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuva. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

23/10/2025

"Vilniaus universiteto Botanikos s**o įkūrimo data galima laikyti 1782 m. pavasarį, kai iš Gardino į Vilnių buvo atgabenti ir Medicinos kolegijos kiemelyje (dabar Pilies g. 22) pasodinti pirmieji augalai. To meto s**o plotas galėjo būti tarp 200 ir 300 kvadratinių metrų. Daliai augalų reikėjo šiltnamio, kuriame lepesni augalai augo ilgai – vėlesnis Vilniaus universiteto botanikos profesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761–1847) mini, kad kai kurie augalai jame laikyti dar 1807 m., t. y. po botanikos s**o perkėlimo į sklypą Sereikiškėse."

Pilną Agnės Malinauskaitės tekstą apie Vilniaus universiteto botanikos sodą ir jo įkūrėjus rasite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuva. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

22/10/2025

"Taigi vieta, kur viskas vyko, – keistoka. Pati Antakalnio pabaiga, ten, kur troleibusai užbaigia ir pradeda naują maršrutą. Ten, kur vasarą skelbdavo ne tik kalendorius, bet ir troleibusas, pradedantis kursuoti į Valakampių pliažus. Ten, kur stūkso mūsų vadintas „girtuoklių kalnelis“ (toponimo kilmė turbūt suprantama?), kurio gelmėje, anot kitos legendos, glūdi Barboros Radvilaitės vasaros rezidencijos liekanos (išlipę Antakalnio stotelėje pažvelkite prieš save). Ten, kur Neris – netoli, kur trykšta „spalvoti“ šaltiniai (vienintelis rūpestis – gal ta vaivorykštė – nuo dyzelino), o sekmadieniais renkasi vinilų turgelis. Ten, kur driekiasi „Bizonų takas“ (kai pagalvoji – kiek daug mūsų vaikystės formavo literatūra apie Šiaurės Amerikos autochtonus, tada drąsiai vadintus indėnais ir dėl to nė kiek nesukus galvos, prie jų dar grįšiu), kuriuo nuo 7 val. ryto traukdavo minios Vilniaus universiteto, Vilniaus inžinierinio statybos instituto (dabar – VGTU) studentų, mat visų troleibusų maršrutai baigdavosi čia, iki Saulėtekio linija nebuvo pratęsta. Ten, kur pasibaigus Antakalniui, kažin kodėl dar yra nemažas miškelis (taip pat vadinamas „girtuoklių miškeliu“, bet ne taip plačiai, kaip minėtas kalnelis), ir teritorija, mūsų vadinta Prerija – žemaūgių pušelių, pievų ir samanynų plotai (kiekvieną kartą, kai einu keleliu pro naujuosius VU Gyvybės mokslų centro, fizinių ir matematinių technologijų centro, MKIC (paprasčiau – naująją Biblioteką), pastatus, išdygusių ant mūsų strėlių likučių, man verkia iš skausmo širdis."

Šitaip savo apylinkes mena Justinas Žilinskas. Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

📸 - Žygimanto Augusto gobelenų fragmentai. Krokuva, Vavelis. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

13/10/2025

"Neišeitų nepaminėti ir žymiųjų Herodoto aprašytų, auksą į smėlio paviršių dykumoje kasančių skruzdžių – jos yra „už šunis mažesnės, bet už lapes didesnės“ (Hdt. III.102). Šiais laikais pateikta daug teorijų, aiškinančių galimus šio vaizdinio šaltinius. Auksą kasančios skruzdės tapatintos su įvairiausiais gyvūnais nuo skujuočio ar švilpiko iki leopardo. Nesutariama net dėl Herodoto minimos dykumos lokacijos – siūlomos teritorijos nuo Ladako iki Centrinės Azijos ar net Sibiro. Anot vienos teorijos, auksas į Indo slėnį atkeliaudavo iš Mongolijos, o „skruzdžių auksu“ buvo vadinamas pagal vieną Mongolijos gentį, kurios pavadinimas neva skambėjo panašiai, kaip ir skruzdę reiškiantis mongoliškas žodis. Buvo siūloma auksą laikyti visai ne auksu, o grūdais, kurie dėl savo spalvinio ir vizualaus panašumo į auksą buvo vadinami „skruzdžių auksu“. Atitikmens ieškota ir Indijos mitologijoje. Mahabharatoje tarp Judišthirai atneštų dovanų minimas ir „skruzdžių auksas“, atneštas, atrodo, iš šiaurės vakarų (Mhbh. 2.48.4)24."

Apie auksą kasančias skruzdes, Vėtykliaausius, dygliuotus artišokus ir kitas antikos vaizduotėje užgimusias Indijos keistenybes skaitykite naujame Viliaus Mėdžiaus tekste. Nuorodos į tekstą ieškokite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuva. Naujosiose žydų kapinėse. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

09/10/2025

"Ką mums daryti, kai Tu pasitrauki į savo šešėlį?

Visos tamsybės tada atgyja, sukrunta pakampiuos,

Griežia iš džiaugsmo dantim, kikena, krizena,

Kiša rankas iš angų nešvarių ir taikos sugriebti

Mūsų širdis baugias. Ir kaip mums ištverti

Apgultį tokią namuos, kur niekas mūsų neklauso?

Pelės, ir tos – ar matai? – mūsų jau nebebijo,

Tupi erčios vidury ir žiūri mažom akutėm

Tiesiai mums į akis. O veidrodžiai – veidrodžiai, mus

Nuogus pamatę, kvatojas, raukšlę ir votį kiekvieną,

Randus ir metų rieves, ir visą mūsų menkystę

Rodo be pagailos. O kaip jie mums pataikavo

Tavo šviesoj kitados! Tunikom drobės balčiausios

Valkstė mus, aukso sandalais kojas mums avė, gražiai

Plaukus mums garbiniavo ir siautė purpuro skraistę

Mums ant pečių.

Dabar, o dabar, o dabar

Vaikštom galvas nunėrę, ir gatvės praeiviai

šaukia mums įkandin: Žiūrėkit, žiūrėkit,

Kur tas jų Viešpats, kuriuo jie taip gyrės? Tai kur?

Nebėra artumos, visi mes pasklidę po vieną,

Urkštuose kiūtom ir žiburius varganus savo

Žiebiam dabar, ir knygas išmintingas rašom ir skaitom,

Židinius kuriam, žvakes degam languos, ir Tavęs

Laukiam sugrįžtant, kaip laukėm tada, kai stovėjom

galvas užvertę, o vyras drabužiais baltais

Sakė mums: Vyrai galilėjiečiai, ko stovit ir žiūrit į dangų,

Tas, kuris paimtas, grįš, kaip matėt jį žengiant aukštyn.

Duok mums garstyčios grūdelį, ir mes išjudinsim kalnus,

Tavo šešėlį nustumsim į šalį ir Tavo šviesoj

būsim nuogi ir negražūs, randuoti, žaizdoti,

Bet sulaukę Tavęs, ir stos taika pagaliau."

Nuorodos į Antano Gailiaus "Sielvarto psalmes" ieškokite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuva. Laiptai Bednarskio parke. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

07/10/2025

"Viešojoje erdvėje vadinamoji „MG Baltic“ byla dažnai suvedama į pinigų prikimštą degtinės dėžutę, kurią 2016 m. gegužę Kurlianskis perdavė tuomečiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui ir vėliau bandė įforminti kaip paskolą. Iš tikrųjų pastarasis epizodas tebuvo kulminacija ilgo ir intensyvaus žvalgybinio darbo, per kurį surinkta autentiškų žinių apie verslo įtakos Lietuvos politikai modelius ir korupcines schemas. Manau, šios žinios neprarado aktualumo iki šių dienų, ypač kai žurnalistai ir teisėsauga nuolat tiria naujus galimos korupcijos atvejus, siekiančius aukščiausius valstybės politinio elito sluoksnius: abejonių keliančios buvusio premjero Gintauto Palucko paskolos iš verslininkų, o Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad valdančioji partija „Nemuno aušra“ per rinkimus naudojosi neteisėta lobistų pagalba."

Pilnos nuorodos į Dovydo Pancerovo aliktą „MG Baltic“ korupcijos bylos tyrimą ieškokite komentaruose!

📸 - Arūnas Baltėnas. Žygimanto Augusto gobelenų fragmentai. Krokuva, Vavelis. 2021. Skaitmeninis atvaizdas

Naujasis Židinys-Aidai

05/12/2025

03/12/2025

18/11/2025

04/11/2025

29/10/2025

23/10/2025

22/10/2025

13/10/2025

09/10/2025

07/10/2025

Address

Opening Hours

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category