Naujasis Židinys-Aidai

Naujasis Židinys-Aidai Naujasis Židinys-Aidai – seniausias kultūros leidinys Lietuvoje, iliustruotas religijos, kultūr

Pokalbyje su Teodoru Žuku belgų istorikė Sophie De Schaepdrijver dalijosi mintimis apie Pirmąjį pasaulinį karą ir Belgij...
17/07/2025

Pokalbyje su Teodoru Žuku belgų istorikė Sophie De Schaepdrijver dalijosi mintimis apie Pirmąjį pasaulinį karą ir Belgijos istorinę sąmonę. Štai kaip istorikė apibendrina sudėtingą Pirmojo pasaulinio karo reikšmę:

"Pirmasis pasaulinis karas skatina domėtis atminties kultūra, masinės mirties ceremonialais, poezija, romanais ir tapyba. Tos kartos išskirtinumas, susijęs su jų patirtomis siaubingomis baisybėmis, kuria istoriją, kuri yra atspari supaprastinimams. Ši sudėtinga istorija pritraukia plačią auditoriją, nes, mano nuomone, skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai nebijo sudėtingumo. Mes skaitome knygas, žiūrime filmus ir serialus su sudėtingais siužetais ir moraline prasme dviprasmiškais personažais. Tai sunku supaprastinti ar paversti propaganda. Taip Pirmasis pasaulinis karas mus praturtina savo didžiuliu liūdesiu."

Nuorodos į pilną teksta ieškokite komentaruose!

🖼 Benediktas Marija Žukas. Automaticamore. 2021. Drobė, mišri technika. 132 × 135

"Nuskuręs vaikis vienišas toks ir dykasSukiojosi tam tyrlauky, akmenį metėĮ paukštį, bet šiam išsisukti pavyko;Kad dera ...
15/07/2025

"Nuskuręs vaikis vienišas toks ir dykas

Sukiojosi tam tyrlauky, akmenį metė

Į paukštį, bet šiam išsisukti pavyko;

Kad dera žagint mergas, nusmeigti dviem trečią,

Atrodė jam aišku, nebuvo net matęs

Kito pasaulio, kuriam pažadai tesimi,

Ar pravirkus kitam, pats tu verkti imi."

Ištrauka iš legendinio W. H. Audeno eilėraščio "Achilo Skydas", kuris reflektuoja pasaulį su karu, nes "kito pasaulio" nei vienas mūsų nėra matęs. Iš anglų kalbos vertė Edgaras Platelis.

Nuorodos į daugiau Audeno vertimų ieškokite komentaruose!

🖼 Benediktas Marija Žukas. Vilniaus vaikai. 2024. Drobė, mišri technika. 155 × 155

Jovita Dikmonienė ištyrė ir palygino tris lietuviškus Aristofano komedijos "Lisistratė" vertimus. Štai taip teksto pradž...
14/07/2025

Jovita Dikmonienė ištyrė ir palygino tris lietuviškus Aristofano komedijos "Lisistratė" vertimus. Štai taip teksto pradžioje autorė nupasakoja Aristofano humorą:

"Nors šiai komedijai daugiau nei 2400 metų, ji vis dar provokuoja ir juokina. Aristofanas vulgarumo nevartojo vien dėl šokiravimo – jis buvo sąmoningai įpintas į siužetą, siekiant sukurti komišką kontrastą tarp rimtų temų (karo, politikos, visuomenės problemų) ir lengvabūdiškų, juokingų pasakymų​. Vienas ryškiausių pavyzdžių – taikos derybos, paverstos seksualiniu žaidimu, kuriame vyrai mėgina slėpti savo erekcijas. Tačiau kyla klausimas: kaip tokį humorą perteikti lietuvių kalba?"

Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

🖼 Benediktas Marija Žukas. Archibaldo. 2024. Drobė, mišri technika. 120 × 140

Trečiame šių metų numeryje, Nerijus Šepetys, stebėdamas įvairius viešosios erdvės paukščiukus, pradėjo savo ornitosofo k...
10/07/2025

Trečiame šių metų numeryje, Nerijus Šepetys, stebėdamas įvairius viešosios erdvės paukščiukus, pradėjo savo ornitosofo karjerą. Taip pat jis atkreipė dėmesį į "mūsizmo" ir "momentizmo" nepagrįstumą:

"Mūsizmas ir momentizmas yra visai suprantami suvokus, kad karo pašonėje, visokių netikėtų griūčių ir kitokių pokyčių akivaizdoje pirmas dalykas, kurį daugelis suskliaudžia, yra sveikas protas. Pasirengimas priimti įvairiausius dalykus ir juos apmąstyti, pasiremiant patirtimi ir tradicija. Protui, klausimams, apmąstymams, ypač viešumoje, reikia palikti, parūpinti kur kas daugiau vietos nei pas mus tapo įprasta. Rusijos agresija Ukrainoje (kaip ir kitos agresijos ir karai pasaulyje šiandien) yra vis dėlto ne apie mus. Ir ne musyse, jei neskaičiuosime tų, kurie nuolat vyksta patys ar su parama ten, į karo veiksmų zoną. Tai apie Ukrainą ir jos žmones. Mes liūdime dėl aukų, užjaučiame nukentėjusius, remiame kovojančius – bet ne mes esame aukos, nukentėję, kovotojai."

Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

🖼 Benediktas Marija Žukas. Be pavadinimo. 2024. Drobė, mišri technika. 170 × 160

08/07/2025

IŠ REDAKCIJOS PAŠTO:

Gerbiamas redaktoriau,

Mano emigravęs giminaitis pavedė tvarkyti jo reikalus. Asmeniniame jo archyve aptikau nemažą pundą perfokortų. Naudojo jas užrašyti trumpoms istorijoms – po vieną į perfokortą.

Sunku pasakyti, kas šias istorijas sieja. Beveik visose figūruoja lyrinis herojus pirmu asmeniu. Tačiau akivaizdu, kad jis nėra tas pats asmuo, nebent čia vaizduojamas kažkoks visuotinis „Aš“, panteistine maniera įsikūnijantis įvairiose epochose ir veikėjuose. Panorėjus galima įžvelgti tam tikrus ryšius tarp atskirų istorijų, bet jų eiliškumas yra iš viso neperprantamas. Iki galo neaišku ir kas tai – jau parašytų ar būsimų kūrinių fragmentai, santraukos ar visgi savarankiški literatūriniai vienetai?

Patikinu, kad mano uždarasis giminaitis yra abejingas autorystei. Tad siunčiu pirmas dvidešimt istorijų iš perfokortų jūsų dėmesiui ir nuožiūrai.

Pagarbiai,

Bazilijus Agripa

Nuorodos į Bazilijaus giminaičio istorijas ieškokite komentaruose!

Povilas Aleksandravičius svarsto seną kaip pati civilizacija problemą: ar religiją reikėtų sieti su politika? Štai šitai...
07/07/2025

Povilas Aleksandravičius svarsto seną kaip pati civilizacija problemą: ar religiją reikėtų sieti su politika? Štai šitaip autorius pradeda savo apmąstymus:

“Religija ir politika negali viena be kitos. Antropologai sutaria: visais laikais ir visose civilizacijose sakralumo pajauta buvo taip persipynusi su politiniu visuomenės procesu, kad pati visuomenės apibrėžtis galėtų būti kildinama iš religijos ir politikos jungties. Jokioje civilizacijoje negalėtume identifikuoti kokio nors „politikos ir religijos atskyrimo“ ar „pasaulietinės valstybės“. Jokioje, išskyrus vieną – krikščioniškąją. Tiesa, tai nereiškia, kad mūsų civilizacijoje suformuluotas atskyrimas buvo visada sėkmingai įgyvendinamas arba kad jis pagimdė tokią politinę visuomenę, kuriai nereikia religijos.”

Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

🎨 Eglės Kuckaitės piešinys.

Vasarai - itin spalvingas nespalvoto žurnalo ketvirtasis numeris! Nuo karo šešėlio Kyjive iki dirbtinio intelekto vilion...
30/06/2025

Vasarai - itin spalvingas nespalvoto žurnalo ketvirtasis numeris!

Nuo karo šešėlio Kyjive iki dirbtinio intelekto vilionių, nuo postliberalizmo kritikos iki literatūros, meno ir istorijos atodangų, nuo politikos iki intymaus asmeninio gyvenimo.

Numeryje rasite Tomo Daugirdo perspėjimą apie postliberalizmo utopijas, Agnės Žagrakalytės poeziją, Povilo Aleksandravičiaus svarstymus apie dirbtinį intelektą, Ingridos Bakutytės pasakojimą apie XIX a. biografijų meistrą Juozapą Straševičių, Salomėjos Zaksaitės Sausio 13-osios apmąstymą, Simonos Aleksynaitės tyrimą apie „pusseseres iš Raudondvario“ sovietmečiu, apimantį nuo elementarios higienos klausimų iki mėnesinėms priskiriamų magiškų galių bei kalbos eufemizmų, taip pat Augustė Burinskaitė atveria impulsyvios, drąsios ir užsispyrusios tarpukario moters menotyrininkės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės egodokumentiką, apimančią 1929–1940 m., čia – nuo „Mados teismo“ iki sudėtingos motinystės istorijos ir net jos vestos meilės kronikos. Taip pat rasite Jono Malinausko svarstymus apie buvusį, o Rositos Garškaitės-Antonowicz – apie jau esamą popiežių; Katarzynos Korzeniewskos – apie naująjį Lenkijos prezidentą.

Į postliberalaus pasaulio, naujos politinės tikrovės, blogio ir alternatyvios realybės, bendruomenės ir žmogiškos laisvės, drąsos gyventi atvirai išpažįstant savo vertybes temas įveda ir apaštalinio nuncijaus Ukrainoje, arkivyskupo Visvaldo Kulboko laiškas iš Kyjivo:

„Todėl, mielas Redaktoriau, ir dalinuosi su tavimi savo išgyvenimu ir klausimu, kurį keliu pats sau: ką dar galiu išbraukti iš savo rūpesčių, kad liktų jėgų ir laiko esminiams dalykams? Kad sąlyginai mažesnių problemų fonas neužgožtų pagrindinių? O juk šiandieninė situacija ir man, ir tau, Redaktoriau, yra tik pradžia. Mūsų dar laukia ateinantys dveji treji, daugių daugiausia ketveri metai, kai mums visiems iškils kol kas dar sunkiai numatomi ir įsivaizduojami dirbtinio intelekto (po poros-trejeto metų tai jau bus superdirbtinis intelektas, kaip perspėja net keletas šios srities specialistų iš Kalifornijos) iššūkiai? Visų šių iššūkių fone kol kas į galvą ateina vienas pagrindinis „receptas“: atėjo laikas mums visiems iš tikro mylėti – ir gerbti – vienas kitą.“

O tai – tik dalis numerio!

Neprenumeruojantys numerio gali teirautis „Lietuvos spaudos“ ir „Narvesen“ kioskuose bei didesniuose IKI, Maxima prekybos centruose visoje Lietuvoje, didžiosiose Vilniaus RIMI parduotuvėse.
Taip pat žurnalą Vilniuje jau galite įsigyti ir šiose jaukiose vietose
Knygynas „Eureka“, Universiteto g. 10
Knygynas „Akademinė knyga“, Universiteto g. 4;
„Mint Vinetu", Šv. Ignoto g. 16.

❗️Nuorodos elektroninei žurnalo versijai įsigyti ieškokite komentaruose.

25/06/2025

Už kaimo kiaulių, remontuojamų mašinų, smėlio, šešėlių ir sumindytų varlių Lino Daugėlos poezijoje kaip jauni daigeliai į viršų kalasi įvairūs atsiminimai, jaunystės nostalgija ir sąžinė. Štai vienas autoriaus eilėraščių:

ATOLAS

niekas nemokė
kaip dalgiu kirsti žolę švelniau

kaip švelniau paskleist
sutemų internetą

kaip perbraukt per ranką
kad ant pirštų liktų vasara

kaip su žaizdru nenusideginus
iš kišenės ištraukt reikiamą žodį

bet vis vien kertu

kuo kreiviau žolę pakerti
tuo atolas ryškesnis

Nuorodos į kitus autoriaus eilėraščius ieškokite komentaruose!

Kai kurios princesės laukia išgelbėjimo, o kitos – kaip Gabrielė Radvilaitė – skaito feminizmo teorijas, renka informaci...
23/06/2025

Kai kurios princesės laukia išgelbėjimo, o kitos – kaip Gabrielė Radvilaitė – skaito feminizmo teorijas, renka informaciją Tautų Sąjungai ir tyliai tempia kultūrinės diplomatijos vežimą. Štai taip savo teksto protagonistę pristato Monika Šipelytė:

"Pagrindinė šios istorijos herojė – princesė Gabrielle Jeanne Anne Marie Radziwill (1877–1968) gimė Berlyne, Lietuvos aristokratų šeimoje. Jos šeima priklausė vis dar gyvuojančiai Nesvyžiaus Radvilų šakai. Pirmojo pasaulinio karo metu Radvilaitė dirbo Rusijos imperijos Raudonajame kryžiuje rusų-persų fronte ir ten vadovavo vietos ligoninei. Po bolševikų revoliucijos ji turėjo bėgti nuo persekiojimo, netekusi visų santaupų. Kol kas neaišku, kaip ir kodėl Radvilaitei 1918 m. buvo suteiktas neseniai susikūrusios Lietuvos Respublikos pasas, bet tokia praktika buvo taikoma, ypač jei garsių giminių palikuonys norėjo priimti pilietybę. Tai jai leido persikelti į Londoną, vėliau – į Ženevą ir prisijungti prie TS dar jos kūrimosi stadijoje."

Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

📸 Išlydint Tautų Sąjungos atstovę Gabrielę Radvilaitę. Iš kairės: žurnalistas Valentinas Gustainis, užsienio ministerijos tarnautojas Juozas Sakalauskas, Tautų Sąjungos (1920–1946) atstovė Gabrielė Radvilaitė, užsienio ministerijos tarnautoja Magdalena Avietėnaitė, diplomatas Edvardas Turauskas Kauno geležinkelio stotyje apie 1930–1935 m. Maironio lietuvių literatūros muziejus

Sarbievijaus metų proga antrajame šių metų numeryje rasite intriguojantį Živilės Nedzinskaitės tyrimą, skirtą Motiejaus ...
12/06/2025

Sarbievijaus metų proga antrajame šių metų numeryje rasite intriguojantį Živilės Nedzinskaitės tyrimą, skirtą Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus nekrologui:

"Labai trumpai nekrologe paminėtos ir Sarbievijaus mirties aplinkybės: „jį sugraužė slapta karštinė“. Ta karštinė, lotyniškai įvardyta kaip hectica febris, visiškai nesutampa su vėlesnių biografų pasakojama jautria ir jaudinančia istorija apie paskutinį pamokslą. Tad ar būtų įmanoma ką nors sužinoti apie Sarbievijaus mirties aplinkybes, pasitelkiant to laiko šaltinius? Pasirodo, taip."

Nuorodos į pilną tekstą ieškokite komentaruose!

🖼 Horacijus ir Sarbievijus. Tondo iš Vilanovo rūmų karališkosios bibliotekos Varšuvoje. Dabar Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie

Pokalbyje su Pauliumi Subačiumi kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijosi savo mintimis apie pasikeitusią visuomenę ir gy...
06/06/2025

Pokalbyje su Pauliumi Subačiumi kardinolas Audrys Juozas Bačkis dalijosi savo mintimis apie pasikeitusią visuomenę ir gyvenimo būdą, su kuriais kartu turi keistis ir pati Bažnyčia:

"Bažnyčiai svarbiausia skelbti Kristų, skelbti Evangeliją, o visuomenės sąrangą padaryti krikščioniška šiandien neįmanoma. Reikia priimti pasaulio priešiškumą: mes esame pasaulyje, bet ne iš pasaulio. Blogiausia, kad mes laikomės savo mokslo, savo teologinių principų, savo socialinės doktrinos ir nejaučiame, kas rūpi žmonėms.

Tos visos bažnytinės tradicijos, atlaidai… – tai buvo kitokia visuomenė, kitokia kultūra, kai klestėjo miesteliai, o ne didmiesčiai. Šiandien jau neįmanoma jos sugrąžinti. Tai kokiu keliu prieiti prie žmonių? Galiu pasakyti, mes – ir aš – neradom to kelio. Reikia žiūrėti svarbiausio. Man svarbu, kad žmogus tikėtų, o ne priimtų visas nuostatas, moralines taisykles ar net, sakyčiau, visas dogmas. Svarbu yra tikėjimas Dievu. Kai tikėjimas paveikia žmogaus sąžinę, jis ieško tiesos, ieško gėrio, nori gero kitiems žmonėms. O politika šiandien nėra kelias skleisti tikėjimą (šypsosi).”

Nuorodos į pilną pokalbį ieškokite komentaruose!

🖼 Kard. Audrys Juozas Bačkis Verkių parke. 2023.

Poetas Dovydas Grajauskas pasirinko proziniu formatu mums perteikti dešimt svarbių istorijų apie bevardį miestą. Štai iš...
04/06/2025

Poetas Dovydas Grajauskas pasirinko proziniu formatu mums perteikti dešimt svarbių istorijų apie bevardį miestą. Štai ištrauka apie asmens ir katino susidūrimą:

"Trečiaisiais metais Bevardžiame mieste ant suolelio sėdėjo nusiminęs asmuo, o tada prie nusiminusio asmens atcimpino gerai įmitęs, neblogai nusiteikęs katinas, kuris turėjo vardą, tačiau nusiminęs asmuo to vardo nežinojo. Nepaisant to, neįvardintasis katinas užšoko ant suolelio ir oriai įsitaisė šalia nusiminusio asmens.

Aš esu lauko asmuo, pagalvojo asmuo, o katinas pagalvojo kažkokią katinišką mintį ir tingiai nusižiovavo. Ir nusiminusiam asmeniui pasidarė šiek tiek lengviau."

Nuorodos į bevardį tekstą ieškokite komentaruose!

🖼 Malvina Jelinskaitė. Nežinia. 2024. Skaitmeninis atvaizdas

Address

Vilnius

Opening Hours

Monday 11:00 - 18:00
Thursday 11:00 - 18:00

Telephone

+37064347069

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Naujasis Židinys-Aidai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Naujasis Židinys-Aidai:

Share

Category