
09/10/2025
"Ką mums daryti, kai Tu pasitrauki į savo šešėlį?
Visos tamsybės tada atgyja, sukrunta pakampiuos,
Griežia iš džiaugsmo dantim, kikena, krizena,
Kiša rankas iš angų nešvarių ir taikos sugriebti
Mūsų širdis baugias. Ir kaip mums ištverti
Apgultį tokią namuos, kur niekas mūsų neklauso?
Pelės, ir tos – ar matai? – mūsų jau nebebijo,
Tupi erčios vidury ir žiūri mažom akutėm
Tiesiai mums į akis. O veidrodžiai – veidrodžiai, mus
Nuogus pamatę, kvatojas, raukšlę ir votį kiekvieną,
Randus ir metų rieves, ir visą mūsų menkystę
Rodo be pagailos. O kaip jie mums pataikavo
Tavo šviesoj kitados! Tunikom drobės balčiausios
Valkstė mus, aukso sandalais kojas mums avė, gražiai
Plaukus mums garbiniavo ir siautė purpuro skraistę
Mums ant pečių.
Dabar, o dabar, o dabar
Vaikštom galvas nunėrę, ir gatvės praeiviai
šaukia mums įkandin: Žiūrėkit, žiūrėkit,
Kur tas jų Viešpats, kuriuo jie taip gyrės? Tai kur?
Nebėra artumos, visi mes pasklidę po vieną,
Urkštuose kiūtom ir žiburius varganus savo
Žiebiam dabar, ir knygas išmintingas rašom ir skaitom,
Židinius kuriam, žvakes degam languos, ir Tavęs
Laukiam sugrįžtant, kaip laukėm tada, kai stovėjom
galvas užvertę, o vyras drabužiais baltais
Sakė mums: Vyrai galilėjiečiai, ko stovit ir žiūrit į dangų,
Tas, kuris paimtas, grįš, kaip matėt jį žengiant aukštyn.
Duok mums garstyčios grūdelį, ir mes išjudinsim kalnus,
Tavo šešėlį nustumsim į šalį ir Tavo šviesoj
būsim nuogi ir negražūs, randuoti, žaizdoti,
Bet sulaukę Tavęs, ir stos taika pagaliau."
Nuorodos į Antano Gailiaus "Sielvarto psalmes" ieškokite komentaruose!
📸 - Arūnas Baltėnas. Krokuva. Laiptai Bednarskio parke. 2021. Skaitmeninis atvaizdas