05/11/2025
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo kitąmet valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo ribą leisti nuo 35 taškų iki 25 taškų; o abiturientų apsisprendimo ir pasirinkimo, kokius egzaminus norės laikyti, laiką pratęsti iki vasario 15 d. (dabar tai reikia apsispręsti iki lapkričio).
Taip pat siūloma leisti tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Šis projektas pateiktas visuomenei viešosioms konsultacijoms
Ministerijos pranešime žiniasklaidai rašoma, kad yra laukiama visuomenės pasiūlymų. O galutinis sprendimas būsiąs priimtas po diskusijų.
„Valstybinius brandos egzaminus laiko ne tik tie mokiniai, kurių akademiniai pasiekimai aukšti. Egzamino išlaikymo minimali riba turi būti adekvati, parodanti mokinio įgytas bazines žinias. Minimalūs reikalavimai negali būti ribojantys ar pertekliniai. Mūsų siūloma 25 taškų išlaikymo riba atitinka tarptautinį minimalų pasiekimų patikrinimo išlaikymo standartą, tai nėra kartelės nuleidimas, o moksliškai pagrįstas pagrindinių gebėjimų įrodymas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Egzaminų organizavimo sistemoje atsirasią daugiau lankstumo
Pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti. Patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.
Būtų suteikiama galimybė VBE laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.
Perlaikyti VBE I dalį galėtų tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, t.y., mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino perlaikymą.
Siūloma leisti neišlaikymo atveju tais pačiais metais perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros A arba B lygio egzaminą, bet ir matematikos.
Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės perlaikyti.
Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.
Tikina būsiant daugiau dėmesio VBE rezultatų skaidrumui ir užduočių kokybei
Ministerijos atstovai teigia, siūlantys aiškiau apibrėžti egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribas, didinti reikalavimus, o kartu ir pagalbą egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuosianti specializuotus vietinius ir tarptautinius mokymus.
Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuosianti mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padėsianti mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio kokybę.
Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius būsianti įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad ji su komanda dėl VBE turi išsikėlusi du tikslus: 1) trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti 2026 m. brandos egzaminų situaciją, kad nesikartotų šių metų problemos; 2) parengti ilgalaikį planą, kad egzaminų sistema taptų stabili ir kokybiška – šie sprendimai turi būti priimti likus 2 metams iki jų įsigaliojimo.
„Dabar akiratyje – pirmasis punktas, kurį galima vadinti gaisro gesinimu po konservatorių Vyriausybės valdymo metu nepagrįstai nustatytos egzaminų išlaikymo kartelės“, - pranešime žiniasklaidai teigia ministrė.
Ką rodo prognozės?
„Tikriausiai daugelis jau matė paviešintas skaidres, kuriose matyti apskaičiuoti galimi scenarijai, kaip atrodytų ateinančios brandos egzaminų sesijos rezultatai, jeigu išlaikymo riba būtų 16, 25, 30 arba 35 taškai, - tęsia R. Popovienė. - Projekcija pagal šių metų egzaminų rezultatų duomenis patvirtina tai, apie ką kalbame jau nuo vasaros – jeigu išlaikymo kartelė toliau liks 35 taškai, yra labai didelė tikimybė, kad pasikartos šių metų scenarijus".
Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuris modeliuojamas pagal brandos egzaminų pirmos dalies rezultatus, kai kurių valstybinių brandos egzaminų pvz. biologijos, istorijos, matematikos A kurso, anot ministrės, gali neišlaikyti per 20 proc. abiturientų, o matematikos B kurso valstybinio brandos egzamino – net daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų.
„Jei taikome 25 taškų egzamino išlaikymo ribą, situacija taptų artimesnė rezultatams, buvusiems iki 2024 m. reformos, - teigia R. Popovienė. - Matematikos B kurso egzamino rezultatai išlieka smarkiai problematiški. Taip, matematikos egzaminas nėra privalomas brandos atestatui gauti, tačiau jį laiko asmenys, siekiantys stoti į aukštąsias mokyklas, ypač socialinius ir humanitarinius mokslus. Visgi akivaizdu, kad taip, kaip buvo „sukonstruotas“, B kursas neveikia kaip tinkama „alternatyva“.
Nereikia, pasak R. Popovienės, užmiršti, kad šią situaciją lemia ir gerokai primirštas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) kontekstas.
Planuotą sistemą sujaukė privalomo PUPP atidėjimas?
„Pagal ankstesnės vadžios sumanymą, 10 kl. PUPP turėjo tapti privalomas – jį turėjo laikyti visi 10 klasę baigiantys mokiniai. Tokio pokyčio tikslas buvo PUPP neišlaikančius mokinius iškart nukreipti į profesinį mokymą – taigi, jie nebebūtų ėję į 11-12 klasę, nebūtų laikę valstybinių brandos egzaminų ir, žinoma, neišlaikymo mastai galiausiai būtų ženkliai mažesni, - primena ministrė R. Popovienė ir tęsia: Tačiau ir visuomenė, ir dalis akademinės ir švietimo bendruomenės tokio mokinių „rūšiavimo“ nepalaikė, ir buvę valdantieji prieš pat Seimo rinkimus nuo savo idėjos atsitraukė – privalomo PUPP terminą jie nukėlė keleriems metams į priekį“.
„Kas atsitiko? - retoriškai klausia ministrė ir čia pat atsako: Dalis šių mokinių, kurie teoriškai net neturėjo laikyti valstybinių brandos egzaminų, dabar laiko mažiausiai du egzaminus, nes, neįgiję vidurinio išsilavinimo negali gauti ir aukštesnio lygmens (IV) profesinės kvalifikacijos. Ir dar – tuos egzaminus jie laiko taikant aukštesnę, 35 taškų, kartelę“.
Skirtingai, anot ministrės R. Popovienės, nei pasakoja buvę ministerijos vadovai, jie tai daro ne iš noro „pasimatuoti“ sėkmę egzaminuose, o todėl, kad buvę valdantieji pakeitė reikalavimus brandos atestatui įgyti.
Buvusi dešiniųjų valdančioji dauguma esą ne tik panaikino mokyklinius egzaminus, bet ir nuo vieno iki dviejų padidino privalomų išlaikyti valstybinių brandos egzaminų skaičių. Pastaruosius metus ši tvarka galioja visiems abiturientams, kurie siekia gauti brandos atestatą – ir tiems, kurie nori stoti į aukštąsias mokyklas, ir planuojantiems rinktis profesinį mokymą. Taigi, visiems, kurie nori tęsti bet kokius mokslus.
Kodėl nėra lengvesnių užduočių?
„Kitas svarbus klausimas, kurį girdime nuolat: kodėl, užuot koregavę kartelę, nesiūlome tiesiog padidinti lengvesnių užduočių skaičiaus? - vėl kelia klausimą R. Popovienė ir atsako. - Svarbu pabrėžti: valstybiniai brandos egzaminai Lietuvoje vertina tik 11-12 klasės ugdymo turinį, o ne visą mokyklinį kursą. Šis pokytis įvyko atnaujinus ugdymo programas.
Paprastai kalbant, skirtingai nei anksčiau, užduočių rengėjai negali į egzamino turinį įdėti 9-10 kl. kurso klausimų, t. y., lengvesnių užduočių. O 11-12 kl. ugdymo turinys yra tikrai sudėtingas.
Maža to, akivaizdu, kad tokia sistema nematuoja abiturientų brandos, taigi, net neatspindi valstybinių brandos egzaminų esminės idėjos“.
R. Popovienė teigia sutinkanti, kad egzaminų užduočių kokybė yra problememiška, bet esą greitai to pakeisti nėra galimybių.
Pirminis siūlymas – nustatyti 25 taškų egzamino išlaikymo ribą
„Įvertinus kontekstą, tiek buvusių valdančiųjų, tiek kartelės koregavimo kritikų norėčiau labai ramiai ir nuoširdžiai paklausti – ar jūs ir toliau esate įsitikinę, kad visi šie didžiuliai neišlaikymo procentai (kuriuos žiniasklaida jau pakrikštijo „siaubu“) rodo, kad šitokia dalis mūsų abiturientų yra nepajėgūs išlaikyti egzaminų, neatsakingi, nemotyvuoti, apie ateitį negalvojantys ir svajonių neturintys jaunuoliai? - apeliuoja į visuomenę ministrė ir tęsia: Esu įsitikinusi, kad atsakymas yra kitas – egzaminų išlaikymo kartelė yra dirbtinė, teorinė ir realybės neatitinkanti riba, kuri konservatorių Vyriausybės galvose turėjo visai kitą tikslą.
35 taškų kartelė išliko neatsižvelgiant į tai, kad reforma buvo įgyvendinta kitaip, nei planuota, nepaisant, kad trūko vadovėlių, kad nebuvo pasirengta įgyvendinti atnaujintas ugdymo programas, o ir jas pačias dar reikia tobulinti“.
Tiesą sakant, toliau ironizuoja ministrė, pamačius prognozių skaičius, 35 taškų kartelės entuziastų įkarštis, kiek teko patirti, šiek tiek atvėsta.
„Čia galime užduoti sau klausimą: ar bandome mokinius „pritempti“ prie nepagrįstai nustatytų egzaminų kartelių, ar egzaminų rezultatus vertiname atsižvelgdami į reikšmingai pasikeitusią realybę ir nežaidžiame jaunų žmonių svajonėmis ir likimais? - vėl kelia klausimą ministrė ir reziumuoja: Pasisakau už pastarąjį variantą, todėl viešosioms konsultacijoms siūlome variantą 2026 m. nustatyti 25 taškų egzaminų išlaikymo kartelę.
Noriu pabrėžti – šią ir kitą savaitę skirsime labai daug laiko išklausyti mokytojų dalykininkų, asociacijų ir kitų suinteresuotų pusių nuomonėms, lauksime argumentuotų pasiūlymų ir tik tada priimsime galutinį sprendimą".
Kodėl siūlome koreguoti ir lietuvių kalbos ir literatūros egzamino kartelę?
Šiuo klausimu, pasak R. Popovienės, diskusijos buvusios ilgiausios.
Jos žodžiais, šiųmečio egzamino rezultatai nesukėlė didesnių problemų, o ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija visapusiškai kelia tikslą, kad mokinių gimtosios kalbos žinios būtų kuo aukštesnės.
„Vis dėlto, ministrės teigimu: dėl didesnio aiškumo mokiniams ir mokytojams bei vertinimo palyginamumo priėjome prie išvados, kad šio egzamino išlaikymo kartelės nereikėtų išskirti kitų egzaminų kontekste.
Pirma, nustačius vienodą ribą mokiniai aiškiai žinos, kokio rezultato reikia, nepriklausomai nuo pasirinkto egzamino.
Antra, vienoda riba leidžia objektyviai lyginti rezultatus tarp dalykų ir metų. Tai svarbu analizuojant švietimo kokybę nacionaliniu lygiu".
Kokie dar pokyčiai siūlomi jau 2026 m. VBE sesijai
▶️Iki vasario 15 d. leisti pratęsti laiką abiturientams apsispręsti, kokius egzaminus norės laikyti.
▶️Leisti tais pačiais metais perlaikyti ne tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir matematikos valstybinį brandos egzaminą.
Neišlaikiusieji A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, galės pasirinkti, kokiu lygiu – A arba B – norės perlaikyti. Iki šiol tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra vienintelis privalomas egzaminas mokyklai baigti.
▶️Pratęsus egzaminų pasirinkimo laiką iki vasario vidurio, siūloma įvesti viešą elektroninę sistemą kandidatų VBE pasirinkimams stebėti ir pasirinktoms VBE įvedimo klaidoms taisyti.
Patys III–IV gimnazijos klasių mokiniai galės pasitikrinti, ar mokykla nesuklydo, juos užregistravo į pasirinktus egzaminus.
▶️Suteikti galimybę VBE laikymą atidėti pakartotinei sesijai mokyklos vadovo įsakymu dėl objektyvių priežasčių, pvz., kai abiturientui tuo pačiu metu, kaip ir vykstanti pagrindinė sesija, tenka laikyti stojamąjį egzaminą užsienio aukštojoje mokykloje. Iki šiol nukelti egzaminą į pakartotinę sesiją buvo galima tik dėl ligos ar artimo žmogaus netekties.
▶️Perlaikyti VBE I dalį galėtų tik tie abiturientai, kurie pernai mokydamiesi III gimnazijos klasėje negalėjo to padaryti dėl mokyklų klaidų, t. y., mokykla nebuvo užregistravusi į egzamino perlaikymą.
▶️Aiškiau apibrėžti egzaminų vertinimo komitetų kompetencijų ribas, didinti reikalavimus, o kartu ir pagalbą egzaminų vertintojams, užduočių recenzentams ir rengėjams. Pastariesiems Nacionalinė švietimo agentūra organizuos specializuotus vietinius ir tarptautinius mokymus.
▶️Nacionalinė švietimo agentūra prieš kiekvieną egzaminą informuos mokyklas apie reikalavimus kompiuterių parametrams, padės mokykloms pasitikrinti egzaminams paruošto kompiuterio kokybę.
▶️Kad mokiniai užduotis atliktų sąžiningai, į kompiuterius įdiegiama programinė įranga, ribojanti galimybes naudotis pašaline informacija.
Tomo Bičiūno nuotr.
Ministerijos teigiamą VBE pokyčių projektą galima rasti štai čia:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/0e715bc1b9b311f088ded46d8ae099d5?jfwid=-7oiunnnso
