Reitingai Žurnalas

Reitingai Žurnalas Švietimo, aukštojo mokslo ir mokslo žurnalas REITINGAI pateikia išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.

Papildomas priėmimas į universitetus: ar dabar įstoti lengviau?Antradienį prasidėjo pirmasis papildomo priėmimo į Lietuv...
06/08/2026

Papildomas priėmimas į universitetus: ar dabar įstoti lengviau?

Antradienį prasidėjo pirmasis papildomo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas etapas. Jis tęsis iki rytojaus, rugpjūčio 7 dienos.
Mat po pagrindinio priėmimo etapo aukštosiose mokyklose vis dar yra 1300 valstybės finansuojamų studijų vietų.
Kodėl jų liko tiek daug? Ar tai reiškia, kad kai kurios studijų kryptys jaunimo nebedomina, o gal valstybė suplanuoja daugiau vietų, nei yra norinčiųjų jas užimti? O ir kokie šansai atsiveria tiems, kurie per pagrindinį priėmimą liko be kvietimo arba nusprendė pakeisti savo planus?

LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti direktorė dr. Kristina Bespalova ir Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis . Laidos įrašas įkeltas 👇 https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000824110/papildomas-priemimas-i-universitetus-ar-dabar-istoti-lengviau

Klaipėdos universitetas tampa pedagogų rengimo centru: stiprins pedagogikos studijas, kvies mokytojus tobulinti kvalifik...
06/08/2026

Klaipėdos universitetas tampa pedagogų rengimo centru: stiprins pedagogikos studijas, kvies mokytojus tobulinti kvalifikaciją

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pasirašė įsakymą, kuriuo Klaipėdos universitetui suteikiamas pedagogų rengimo centro statusas šešeriems metams.
„Mokytojų poreikis Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, išlieka didelis, valstybė pedagogų rengimą laiko prioritetu. Matome galimybę plėsti pedagogikos studijų pasiūlą ir pritraukti daugiau naujų mokytojų Vakarų Lietuvoje – šiame regione reikalinga stipri mokytojų rengimo bazė, didesnis pedagogikos studijų pasirinkimas.
Džiaugiamės, kad Klaipėdos universitetas pasiryžo tapti pedagogų rengimo centru – šis statusas ne tik suteiks universitetui daugiau matomumo kaip mokytojų rengimo bazei, bet ir padės atliepti mokytojų poreikį regione“, – sako ministrė R. Popovienė.

Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pažymi, kad universitete planuojama dar labiau stiprinti pedagogikos studijų kokybę.
„Pedagogų rengimo centro statusas Klaipėdos universitetui yra ne tik svarbus įvertinimas, bet ir didelė atsakomybė. Pedagogų rengimo tradicija Klaipėdoje siekia daugiau nei šimtą metų, o šiandien ją tęsia mūsų universitetas. Jau dabar rengiame pradinio ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus, socialinius pedagogus, taip pat fizinio ugdymo, anglų kalbos, geografijos ir istorijos mokytojus. Tapę pedagogų rengimo centru šias kryptis dar labiau sustiprinsime“, – sako prof. dr. A. Razbadauskas.

Klaipėdos universitetas taip pat planuoja telkti mokslininkus, savivaldybes, mokyklas ir kitus švietimo partnerius, kad pedagogų rengimo centre būtų rengiami šiuolaikiški, motyvuoti ir profesiniams iššūkiams pasirengę pedagogai.

Pedagogų rengimo centras – tai speciali vienos ar kelių aukštųjų mokyklų bazė, kurioje rengiami būsimi mokytojai, vykdomos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos bei edukologijos mokslų krypties moksliniai tyrimai.

Pedagogų rengimo centru gali tapti aukštosios mokyklos, kurios vykdo pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijas bei edukologijos doktorantūros studijas, vykdo aukšto lygio edukologijos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia dalykų ir pedagoginių specializacijų pedagogus skirtingais būdais.
Klaipėdos universitetas tampa ketvirtuoju pedagogų rengimo centru Lietuvoje. Šiuo metu veikia Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei jungtinis Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus kolegijos pedagogų rengimo centras.

Klaipėdos universiteto nuotr.

Su universitetais ir kolegijomis sudaryta 18,4 tūkst. studijų sutarčiųUniversitetai ir kolegijos jau turi 18 398 pirmaku...
04/08/2026

Su universitetais ir kolegijomis sudaryta 18,4 tūkst. studijų sutarčių

Universitetai ir kolegijos jau turi 18 398 pirmakursius (2025 m. – 17 335), iš jų 11 651 gavo valstybės finansuojamas studijų vietas (2025 m. – 11 710). Tai skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Universitetuose studijas pradės 11 736 pirmakursiai (2025 m. – 11 112), iš jų 8 221 – valstybės finansuojamose vietose (2025 m. – 8 274).
Kolegijose sutartis sudarė 6 662 asmenys (2025 m. – 6 223), iš jų – 3 430 dėl valstybės finansuojamų vietų (2025 m. – 3 436).

Šių metų Lietuvos abiturientai studijų sutarčių sudarė taip pat daugiau negu pernai – 11 283 (2025 m. – 10 336): universitetuose – 8 654 (2025 m. – 8 310), kolegijose – 2 629 (2025 m. – 2 026).

Valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose studijuos 8 033 šiemet brandos atestatus gavusieji asmenys (2025 m. – 8 183): universitetuose – 6 320 (2025 m. – 6 554), kolegijose – 1 713 (2025 m. – 1 629).

Dėl valstybės nefinansuojamų vietų studijų sutartis pasirašė 6 747 asmenys (2025 m. – 5 625 m.), iš jų universitetuose – 3 515 (2025 m. – 2 838), kolegijose – 3 232 asmenys (2025 m. – 2 787).

Daugiausia studijų sutarčių su būsimais studentais sudarė:
Vilniaus universitetas – 4 233 (2025 m. – 4074),
Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 1 459 (2025 m. – 1 312),
Vytauto Didžiojo universitetas – 1 391 (2025 m. – 1 284),
Kauno technologijos universitetas – 1 362 (2025 m. – 1 400) ir
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 1 003 (2024 m. – 914).

Kolegijų sektoriuje daugiausia studijų sutarčių sudaryta su:
Vilniaus kolegija – 1 999 (2025 m. – 1 857),
Kauno kolegija – 1 564 (2025 m. – 1 446),
Klaipėdos valstybine kolegija – 639 (2025 m. – 597),
Lietuvos inžinerijos kolegija – 526 (2025 m. – 380),
Utenos kolegija – 387 (2025 m. – 314).

Daugiausia studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų studijų vietų sudaryta su:
Vilniaus universitetu – 3 368 (2025 m. – 3 428),
Kauno technologijos universitetu – 1 108 (2025 m. – 1 196) ir
Vilniaus Gedimino technikos universitetu – 1 070 (2025 m. – 1 106).

Studijų programos, pakvietusios daugiausia valstybės finansavimą gausiančių studentų (universitetuose):
Ekonomika ir finansai (248) Vilniaus universitete,
Teisė (208) Vilniaus universitete ir
Medicina (192) Vilniaus universitete.

Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų pirmakursių ateis į:
Vilniaus kolegiją – 1 262 (2025 m. – 1 277),
Kauno kolegiją – 937 (2025 m. – 944) ir
Lietuvos inžinerijos kolegiją –335 (2025 m. – 264).

Daugiausia valstybės finansavimą gausiančių pirmakursių bus:
Vilniaus kolegijos Bendrosios praktikos slaugos (117),
Kauno kolegijos Bendrosios praktikos slaugos (106) ir
Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo (72) studijų programose.

Studijų sutartis sudarė 1 208 asmenys, gavę bent po vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (2025 m. – 3 190), iš kurių 689 yra šių metų abiturientai (2025 m. – 2 924).
Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 531.

Studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų universitetuose inžinerijos studijų krypčių grupėje pasirašyta 1 192 (2025 m. – 1 219).
Priimtųjų į mechanikos inžineriją, chemijos inžineriją ir elektros inžineriją padaugėjo daugiau kaip 15 proc., o į bioinžineriją – du kartus daugiau.

Sumažėjo trauka į informatikos mokslus – studijuosiančiųjų šių mokslų programose į valstybės finansuojamas vietas šiemet priimta 1 160 asmenų (2025 m. – 1 314).

Kolegijose į informatikos, fizinių mokslų, inžinerijos mokslų ir technologijų mokslų studijų programų valstybės finansuojamas vietas pasirašytos 1 166 studijų sutartys (2025 m. – 1 192) .

Šiemet pasirašyta daugiau studijų sutarčių dėl ugdymo mokslų studijų programų. Jas sudarė 1 263 asmenys (2025 m. – 1 189), iš jų – 691 valstybės finansuojamose vietose (2025 m. – 656), 572 – nefinansuojamose (2025 m. – 533).
Daugiausia sutarčių sudaryta dėl Kauno kolegijos Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (132), Vytauto Didžiojo universiteto Mokomojo dalyko pedagogikos (126) ir Vytauto Didžiojo universiteto Specialiosios pedagoginės pagalbos (119) programų.

Kaip ir ankstesniais metais, valstybė prioritetą skyrė pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, mokomojo dalyko (matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, istorijos, geografijos, vokiečių kalbos ir prancūzų kalbos) studijų programoms.
Į jas studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose priimta tai pat daugiau stojančiųjų.
Studijų sutartis sudarė 504 asmenys (2025 m. – 466).

Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyko pagal dvi konkursines eiles. Antrąja konkursine eile galėjo pasinaudoti asmenys, atitinkantys Mokslo ir studijų įstatymu nustatytus socialinės dimensijos arba praktinės patirties kriterijus.
Į valstybės finansuojamas vietas pagal šią eilę pakviesta 800 asmenų (2025 m. – 391), studijų sutartis pasirašė 696 asmenys (2025 m. – 357), iš jų – 351 universitetų sektoriuje (2025 m. – 192), 345 – kolegijų sektoriuje (2025 m. – 165).

Į trumposios pakopos studijas kolegijose priimti 14 asmenų (2025 m. – 26): 8 studijų sutartis pasirašė dėl valstybės finansuojamų vietų, 6 – dėl valstybės nefinansuojamų vietų (2025 m. – atitinkamai 16 ir 10).

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji gali teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape.
Į valstybės finansuojamą studijų vietą gali pretenduoti tik asmenys, pagrindinio priėmimo metu nesudarę jokios sutarties arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.
Papildomam priėmimui dar liko valstybės finansuojamų vietų: beveik 700 universitetinėms studijoms ir beveik 600 – koleginėms studijoms. Nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo antrajame etape.

LAMA BPO nuotr. LSMU studentai

Rugpjūčio 4 d., antradienį, prasideda papildomas priėmimo į likusias laisvas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose etapa...
03/08/2026

Rugpjūčio 4 d., antradienį, prasideda papildomas priėmimo į likusias laisvas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose etapas: stojantieji jau galės registruoti prašymus. Prašymų teikimas baigsis rugpjūčio 7 d. 12 val.
Į valstybės finansuojamas studijų vietas ir studijų stipendijas gali pretenduoti tik tie stojantieji, kurie pagrindinio priėmimo metu nesudarė jokios sutarties arba sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį.

Stojantieji kviečiami teikti prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį.
Papildomame priėmime stojantieji gali atnaujinti prašymus arba, jeigu nedalyvavo pagrindiniame priėmime, registruotis ir teikti naujus prašymus priimti studijuoti į universitetinių ar koleginių studijų programas, kuriose dar liko laisvų vietų.
Teikiant prašymą galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo metu vyks ir stojamieji egzaminai į meno krypčių programas.

Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 11 d. iki 10 val., juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu.
Sudaryti studijų sutartis stojantieji galės nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki 13 d. 12 val.

Nuo rugpjūčio 14 d. vyks papildomo priėmimo antrasis etapas. Prašymus stojantieji galės teikti iki 17 d.
Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 20 d. iki 10 val., studijų sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki 21 d. 16 val.

Per pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti jau gavo daugiau kaip 21,7 tūkst. stojančiųjų (2025 m. – 20,9 tūkst.). Studijų sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė daugiau kaip 18,3 tūkst. stojančiųjų, iš jų į valstybės finansuojamas vietas – daugiau kaip 11,6 tūkst. stojančiųjų.
Papildomam priėmimui dar liko valstybės finansuojamų vietų: beveik 700 universitetinėms studijoms ir beveik 600 koleginėms studijoms.

Daugiau informacijos apie bendrąjį priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas: https://lamabpo.lt/trumposios-pakopos-studijos/ ir https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/.

Į aukštąsias mokyklas pakviesta 21,7 tūkst. stojančiųjųŠiemet į universitetus ir kolegijas kviečiama kiek daugiau stojan...
03/08/2026

Į aukštąsias mokyklas pakviesta 21,7 tūkst. stojančiųjų
Šiemet į universitetus ir kolegijas kviečiama kiek daugiau stojančiųjų nei pernai – iš viso 21,7 tūkst. (pernai – 20,9 tūkst.).
12,7 tūkst. iš jų pakviesta į valstybės finansuojamas vietas (pernai – taip pat 12,7 tūkst.). Sutartis su aukštosiomis mokyklomis stojantieji gali pasirašyti iki rugpjūčio 1 d. 15 val.
„Stojantieji ir toliau motyvuotai renkasi valstybei svarbias specialybes – slaugą, pedagogiką, kurios ir toliau patenka tarp pačių populiariausių studijų programų kolegijose. Universitetuose slauga, gynybos studijos šiemet taip pat pateko tarp dešimties programų, sulaukusių daugiausia stojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Universitetinės studijos

Į universitetus iš viso pakviesta 13 tūkst. stojančiųjų (pernai – 12,5 tūkst.), 8,7 tūkst. iš jų – į valstybės finansuojamas vietas (pernai – 8,8 tūkst.).
Kaip įprastai, daugiausia stojančiųjų tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas kviečiama medicinos, teisės, ekonomikos ir finansų, taip pat psichologijos, statybos inžinerijos, politikos mokslų studijų programose.

Šiemet tarp dešimties studijų programų, į kurių valstybės finansuojamas vietas pakviesta daugiausia stojančiųjų, pateko slaugos studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir gynybos studijos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – į jas pakviesta po maždaug 110 stojančiųjų.

Populiarėja kai kurios inžinerijos studijų programos: į bioinžineriją pakviesta dukart daugiau stojančiųjų, o į mechanikos inžinerijos, elektros inžinerijos ir chemijos inžinerijos valstybės finansuojamas vietas pakviesta apie 15 proc. daugiau stojančiųjų nei pernai.

Koleginės studijos

Į kolegijas šiemet kviečiama 8,7 tūkst. stojančiųjų (pernai – 8,4 tūkst.), 4 tūkst. iš jų – į valstybės finansuojamas vietas (pernai – 3,9 tūkst.).
Daugiausia kvietimų išsiųsta į slaugos ir pedagogikos studijas. Trys skirtingos slaugos studijų programos ir dvi skirtingos pedagogikos studijų programos užima pirmąsias penkias vietas tarp programų, į kurias kviečiama daugiausia stojančiųjų.

Kaip įprastai, populiarios ir tarptautinio verslo, socialinio darbo, automobilių techninio eksploatavimo, statybos inžinerijos koleginės studijų programos.

Daugiau stojančiųjų kviečiama į pedagogikos studijas

Į pedagogikos studijas šiemet kviečiama beveik 1,6 tūkst. stojančiųjų, tai kiek daugiau nei pernai (1,5 tūkst.).
Šis būsimų pedagogikos studentų skaičius nėra galutinis. Dalis studentų dar galės rinktis pedagogikos gretutines studijas, taip pat toliau vyksta priėmimas į pedagogikos profesines studijas.
Tikimasi, kad iš viso pedagogikos studijos šiemet pritrauks daugiau kaip 2 tūkst. studentų.

Taip pat daugiau stojančiųjų šiemet pasinaudojo antrąja konkursine eile – per ją šiemet pakviesta studijuoti 800 stojančiųjų (pernai – 391 stojantysis). Ši papildoma konkursinė eilė skirta stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos arba turintiesiems praktinės darbo patirties.

Papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmasis etapas vyks rugpjūčio 4–7 d., o antrasis etapas – rugpjūčio 14–17 d.

Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad nors 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi ...
02/08/2026

Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė, kad nors 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi bendrose mokyklose, daugiau nei pusė jų negauna visos rekomenduotos švietimo pagalbos. Specialistų trūksta daugiau nei pusei bendrojo ugdymo mokyklų, todėl dalis šeimų pagalbos vaikams ieško privačiai.

Auditas taip pat parodė didžiulius skirtumus tarp savivaldybių – švietimo pagalbai skiriamas finansavimas vienam vaikui skiriasi šimtais kartų. Problemos prasideda dar iki mokslo metų pradžios, nes mokyklos ne visada laiku sužino apie naujai atvykstančių mokinių poreikius, o specialistų vertinimų tenka laukti ilgiau, nei numatyta. Valstybės kontrolė įspėja, kad vien fizinės galimybės mokytis bendroje klasėje neužtikrina visavertės įtraukties.

Auditas atskleidė ir kitą problemą – nors dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių sėkmingai įgyja profesinę kvalifikaciją, net 70 proc. jų vėliau neįsidarbina.

Kokių pokyčių po audito imsis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ar mokyklos naujus mokslo metus pasitiks geriau pasirengusios ir kada vaikai galės tikėtis realios, o ne deklaruojamos pagalbos?

LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja: Irena Segalovičienė, valstybės kontrolierė, Kristina Česaitienė, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė bei Jonas Petkevičius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras. Laidos įrašas įkeltas 👇 https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000817143/ar-lietuvos-mokyklos-uztikrins-nuo-rugsejo-kokybiska-itraukuji-ugdyma

27/07/2026

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė Valstybinių brandos egzaminų pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine dalyvavo 1299 mokiniai, 190 iš jų egzaminą laikė išplėstiniu kursu. Šį lietuvių kalbos ir literatūros pakartotinės sesijos egzaminą išplėstiniu kursu išlaikė 76 proc., o 24 proc. neišlaikė.
Bendruoju kursu laikė ir išlaikė 49 proc. mokinių, o 51 proc. - neišlaikė.

Matematikos egzamine dalyvavo 1985 mokiniai, 490 iš jų egzaminą laikė išplėstiniu kursu. Vienas mokinys gavo 100 balų įvertinimą už visą egzaminą išplėstiniu kursu. Matematikos pakartotinės sesijos egzaminą išplėstiniu kursu išlaikė 47 proc. mokinių, o 53 proc. neišlaikė.
Bendruoju kursu išlaikė 57 proc. abiturientų, o 43 proc. - neišlaikė.

Nuo liepos 27 d. 12 val. iki liepos 29 d. 12 val. mokiniai gali pateikti prašymą dėl apeliacijos nagrinėjimo savo mokyklos vadovui. Kartu su prašymu, kaip teigiama NŠA pranešime, mokinys gali pateikti ir savo argumentuotą paaiškinimą dėl apeliacijos prašymo pagrindimo.

Po apeliacijų nagrinėjimo rezultatai gali likti tokie patys, didėti arba mažėti, tačiau į atestatą bus įrašomas po apeliacijos nagrinėjimo gautas rezultatas.

Lietuvos moksleiviai iš tarptautinės chemijos olimpiados, vykusios Uzbekistane parsivežė 4 bronzos medaliusBronzos medal...
21/07/2026

Lietuvos moksleiviai iš tarptautinės chemijos olimpiados, vykusios Uzbekistane parsivežė 4 bronzos medalius
Bronzos medaliais įvertinti keturi talentingi jaunieji Lietuvos chemikai: Augustinas Jerešiūnas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos III klasės mokinys (mokytoja Birutė Maciulevičienė), Nojus Pudžemis, Vilniaus licėjaus IV klasės mokinys (mokytoja Rasa Žemaitaitienė), Paulius Tamašiūnas, Vilniaus licėjaus IV klasė mokinys (mokytoja Rasa Žemaitaitienė) ir Titas Balčiūnas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos IV klasės mokinys (mokytoja Skirmantė Bačinskienė).
Tarptautinė chemijos olimpiada – viena prestižiškiausių mokslo olimpiadų, suburianti talentingiausius jaunuosius chemikus iš viso pasaulio. Šiemet joje dalyvavo per 350 mokinių iš daugiau nei 90 šalių.
„Lietuvos mokinių pasirodymas dar kartą patvirtino, kad mūsų šalies jaunieji chemikai yra konkurencingi tarptautiniame lygmenyje ir sėkmingai varžosi su stipriausiomis pasaulio komandomis. Tarptautinė chemijos olimpiada – tai ne tik aukščiausio lygio chemijos žinių patikrinimas, bet ir jaunųjų mokslininkų iš viso pasaulio susitikimas, kuriame susijungia mokslas, kultūra ir bendrystė“, – sako mūsų šalies mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas Gediminas Beresnevičius.
Lietuvos komandai šioje olimpiadoje vadovavo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentai Eivydas Trioška ir Deimantas Šmigelskas.
„Šiemetinė olimpiada Taškente visiems buvo labai įdomi tiek kultūrine, tiek užduočių prasme. Mokiniai išbandė savo darbo laboratorijoje įgūdžius, analizavo kompleksinių junginių sudėtį bei bandė identifikuoti pateiktas nežinomas chemines medžiagas“, – pasakojo komandos vadovas Eivydas Trioška.
Teorinio turo metu jaunieji chemikai tyrinėjo radioaktyviuosius skilimus, periodines chemines reakcijas bei funkcionalizuotų polisacharidų sintezę.

Užduotys taip pat buvo susijusios su žymiais Uzbekistano mokslininkais bei folkloro veikėjais: Avicena ir Chodža Nasredinu.
„Didžiuojamės mūsų mokiniais, nes jie ne tik puikiai pasiruošė sudėtingoms užduotims, bet ir atstovavo Lietuvai atsakingai bei profesionaliai. Tokios olimpiados parodo, kad mokslas neturi sienų – jauni žmonės iš skirtingų šalių susitinka dėl bendro tikslo: pažinti, kurti ir atrasti“, – sakė G. Beresnevičius.
Laisvu nuo užduočių laiku olimpiados šeimininkai dalyvius supažindino su Uzbekistanu ir šalies kultūra. Mokiniai dalyvavo ekskursijose į Taškento zoologijos sodą, akvariumą ir Islamo civilizacijos centrą, lankėsi Taškento politechnikos muziejuje ir Timūridų istorijos muziejuje.

Pirmąkart Lietuvoje (Vilniuje) liepos 12–19 d. vykusioje tarptautinėje biologijos olimpiadoje – Lietuvos mokiniai pelnė ...
20/07/2026

Pirmąkart Lietuvoje (Vilniuje) liepos 12–19 d. vykusioje tarptautinėje biologijos olimpiadoje – Lietuvos mokiniai pelnė du sidabro ir du bronzos medalius.
Medalius pelnė visi keturi Lietuvai atstovavę mokiniai. Sidabro medaliais apdovanoti Mykolas Sasnauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjaus II gimnazijos klasės mokinys (mokytoja Edita Daiva Jankauskienė) ir Kotryna Mieldažytė, Vilniaus jėzuitų gimnazijos III gimnazijos klasės mokinė (mokytoja Ala Vaicekauskienė).

Bronzos medalius pelnė Rugilė Burinskaitė, Kauno „Saulės“ gimnazijos III gimnazijos klasės mokinė (mokytoja Asta Jaruševičienė) ir Saulė Vaidelytė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos IV gimnazijos klasės mokinė (mokytojas Mantas Palubinskas).

Lietuvos komandos vadovių doc. dr. Indrės Lapeikaitės bei asist. dr. Inos Gorban, taip pat doc. dr. Rasos Sabaliauskaitės žodžiais, šiemet, kaip ir praeitais metais, Lietuvos moksleiviai savo atkaklumo dėka iškovojo du bronzos ir du sidabro medalius.

Tas saldus pergalės skonis

Sidabro medalį iškovojęs Mykolas Sasnauskas pasakojo, kad teorinės olimpiados užduotys jam nesukėlė sunkumų, tačiau praktinės pateikė iššūkių. „Labai patiko dalyvauti olimpiadoje Lietuvoje, savoje šalyje daug mažiau jaudulio“, – sakė M. Sasnauskas.

Bronzą laimėjusi Rugilė Burinskaitė labiausiai džiaugėsi turėjusi progą olimpiadoje sutikti tiek daug nuostabių žmonių. „Jaučiau, jog mus visus kažkas sieja – ne pats mokslas, o ryžtas, smalsumas ir siekis kurti geresnį pasaulį – savybės, kurias viliamės įkūnyti eidami biologijos mokslo keliu“, – kalbėjo ji.

Sidabro medalį pelniusiai Kotrynai Mieldažytei dalyvavimas tarptautinėje olimpiadoje Lietuvoje darkart parodė, kokią didelę ir aukšto lygio biologų bendruomenę turime – nuo komandų gidų, olimpiados savanorių, iki užduočių kūrėjų, vertinimo komisijos narių ir, žinoma, komandų vadovų.

„Man buvo garbė ir neįkainojama patirtis atstovauti Lietuvai tarptautinėje biologijos olimpiadoje. Tai aš nešiosiuos širdyje visą savo gyvenimą. Ačiū visiems, kurie tikėjo manimi!“, – kalbėjo bronzos laimėtoja Saulė Vaidelytė.

Aukščiausią bendrą rezultatą pasiekė ir 37-osios tarptautinės biologijos olimpiados nugalėtoju tapo Kinijos atstovas Ziheng Wang.

Tarp šalių komandų ryškiausiai žibėjo Kinijos, Kinijos Taipėjaus, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Pietų Korėjos rinktinės – visi šių keturių šalių komandų nariai iškovojo aukso medalius.

Lyderiams ant kulnų mynė ir Irano bei Singapūro komandos, kurių kiekviena namo parsivežė po tris aukso ir vieną sidabro medalį.

Iš viso Vilniuje vykusi 37-oji tarptautinė biologijos olimpiada subūrė 302 moksleivius iš 78 pasaulio šalių ir komandų.

Po įtemptų teorijos ir praktikos užduočių varžytuvių dalyviams buvo įteikti 185 medaliai: 33 aukso, 60 sidabro ir 92 bronzos. Dar 30 olimpiados dalyvių namo išsivežė pagyrimo raštus.

Tarptautinė biologijos olimpiada Lietuvoje vyko pirmąkart. Tai pati didžiausia iki šiol mūsų šalyje surengta tarptautinė olimpiada.

„Sėkmingai surengta tarptautinė biologijos olimpiada yra visos Lietuvos mokslo ir švietimo bendruomenės bendro darbo rezultatas“, – savaitgalį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ surengtoje olimpiados uždarymo ceremonijoje sakė Valdas Jankauskas, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius.

„Pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė biologijos olimpiada tapo istoriniu įvykiu mūsų šalies mokslo ir švietimo bendruomenei. Vilniaus universitetui buvo didelė garbė būti šios olimpiados akademiniu pagrindu – prisidėti prie egzaminų rengimo ir užtikrinti aukščiausius mokslinius standartus. Tikime, kad ši olimpiada tapo proga ne tik atskleisti Lietuvos gyvybės mokslų stiprybes, bet ir paliks ryškų pėdsaką mūsų šalies tarptautinėje mokslo ir švietimo istorijoje", – pabrėžė prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius.

Gediminas Beresnevičius, LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas, džiaugėsi, kad aštuonias dienas trukęs renginys praėjo labai sklandžiai, visos numatytos veiklos įvyko, o dalyviai liko patenkinti. „Užsienio stebėtojai ir komandų vadovai labai aukštai įvertino Vilniaus universiteto mokslininkų sukurtas olimpiados užduotis. Po mūsų ateityje šią olimpiadą organizuosiančių šalių atstovai netgi pasidalino nuogąstavimais, kad jiems nepavyks pasiekti taip aukštai Lietuvos iškeltos kartelės“, – sakė G. Beresnevičius.

G. Beresnevičiaus žodžiais, galime pasidžiaugti, kad visi 4 Lietuvos komandos nariai pelnė medalius. „Kaip Europos šalies, mūsų medalių kraitis – visai neblogas. O pirmauja tos šalys, kuriose mokinių olimpiados yra labai sureikšmintos, kuriose mokiniai ruošiami dalyvauti olimpiadose labai ilgai, sėdi prie vadovėlių daugybę valandų per dieną. Tai Kinija, Pietų Korėja, Vietnamas“, – aiškino jis.

„Visgi ne medaliai svarbiausia, nors neneigiu jų vertės. Dalykinės mokinių olimpiados nėra vien intelekto ar žinių varžytuvės. Visi tarptautinės biologijos olimpiados dalyviai turėjo unikalią progą susirasti draugų iš viso pasaulio, patirti jaudinančių akimirkų, dalyvauti turiningoje renginio programoje, susipažinti su mūsų krašto gamta, kultūra, žmonėmis“, – pabrėžė G. Beresnevičius.

Skaičiavo eritrocitus, identifikavo vabzdžių rūšis

Olimpiados metu mokiniai atliko praktines ir teorines užduotis.

Iš viso buvo paruoštos keturios praktinės užduotys, kurių temos: molekulinė biologija ir biochemija, gyvūnų fiziologija, gyvūnų morfologija ir sistematika, augalų kompiuterinė biologija.

Atliekant užduotis mokiniams teko nemažai pipetuoti, atlikti elektroforezę, skaičiuoti eritrocitus, analizuoti inkstuose vykstančių procesų modelius, identifikuoti vabzdžių rūšis ir preparuoti vieno iš vabzdžių burnos aparato dalis, analizuoti augalų transkriptomo duomenis, atlikti makrofenotipų analizę ir įvairias kitas užduotis.

Be praktinių užduočių mokiniams teko atsakinėti ir į teorinius klausimus iš ląstelės biologijos, augalų anatomijos ir fiziologijos, gyvūnų anatomijos ir fiziologijos, etologijos, genetikos ir evoliucijos, ekologijos ir biosistematikos. Iš viso olimpiados organizatoriai parengė 100 teorinių klausimų, atsakyti kuriems mokiniams buvo skirtos 6 valandos.

Olimpiados užduotis rengė ir jų mokslinį lygį užtikrino Vilniaus universiteto ekspertų komanda. Išskirtinę užduočių kokybę įrodė rekordiškai trumpas užduočių svarstymas tarptautinėje komisijoje.


Laisvalaikiu – įsimintina pažintis su Lietuva


Iš viso pasaulio į Vilnių sugužėję mokiniai visą savaitę ne tik sprendė sudėtingas teorines ir praktines užduotis bei varžėsi dėl medalių, bet ir susipažino su Vilniaus senamiesčiu, Trakais bei Vilniaus universiteto botanikos sodu Kairėnuose.

37-osios tarptautinės biologijos olimpiados organizatoriai – LINEŠA, Vilniaus universitetas, renginį finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Renginio programą įgyvendinti padėjo ir dalyviais rūpinosi apie 220 savanorių.

Kitąmet tarptautinę biologijos olimpiadą planuojama surengti Lenkijoje.
Tokio dydžio tarptautinė olimpiada Lietuvoje surengta pirmą kartą istorijoje.

Iš panašaus masto renginių 2021 metais Lietuvoje taip pat buvo surengta Tarptautinė fizikos olimpiada, tačiau dėl pandemijos ji įvyko nuotoliu.

Lietuvos pasiekimai ankstesnėse olimpiadose: Lietuva tarptautinėje biologijos olimpiadoje dalyvauja nuo 2006 m. Per 2007–2025 m. Lietuvos mokiniai šioje olimpiadoje iškovojo 70 medalių: 2 aukso, 25 sidabro ir 43 bronzos medalius.

Biologijos ir fizikos egzaminų rezultatai tragiški: ar vien mokiniuose problema?Tokių prastų biologijos ir fizikos valst...
17/07/2026

Biologijos ir fizikos egzaminų rezultatai tragiški: ar vien mokiniuose problema?

Tokių prastų biologijos ir fizikos valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų dar nėra buvę per pastaruosius 11-a metų. Štai, savo noru pasirenkamo biologijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė net 14,5 proc. laikiusiųjų, o fizikos - 11,4 proc. Iki šiol didžiuliu neišlaikiusiųjų nuošimčiu kasmet gąsdindavo tik privalomoji (stojant į aukštąsias mokyklas) matematika, dabar jai pavymui jau ir fizika bei biologija.
Tiesa, indikacijų, kad kažkas vyksta negerai su biologija ir fizika jau ir pernai buvo matyti - fizikos VBE pernai neišlaikė net 11,5 proc. abiturientų, o biologijos egzamino - 8,2 proc. Didžiausias keistumas tas, kad abu egzaminus pasirenka tie mokiniai, kurie įsivaizduoja, kad moka tuos dalykus. O ir, jei mokinys turi to dalyko neigiamą pažymį metiniame trimestre, jam neleidžiama laikyti to dalyko egzamino. Šiuo atveju, mokiniai turėjo teigiamus šių dalykų pažymius trimestre, be to, ir mokytojai, ir mokiniai pasitikėjo, kad jiems pavyks išlaikyti šiuos egzaminus.
Kiek mokinių teiks apeliacijas dėl fizikos egzamino, dar nežinia. Mat jo rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė tik antradienio pavakare, o štai biologijos apeliacijų skaičius išaugo kartais - net 13 kartų. Jei pernai buvo pateikta tik 31-a apeliacija, tai šiemet - net 407.
NŠA atstovai tikina, girdi, prastus biologijos egzamino rezultatus nulėmė daugiausia profesinių mokyklų mokinių rezultatai.
Ar tikrai taip? Ar tikrai profesinių mokyklų mokiniai kalti dėl tragiškai krentančių valstybinių brandos egzaminų įverčių, kai kartelė, palyginti su pernai, nuleista 10 taškų: nuo 35 taškų iki 25 taškų? O ir kaip tada būtų atrodę rezultatai, jei nebūtų buvusi pažeminta kartelė? Tad ar mes vis dar išmokome mokinius? Ir ar tikrai brandos egzaminais pamatuojame jų brandą?

LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius , biologijos mokytojas ir korepetitorius, vertinęs kelių dešimčių apeliantų darbus Paulius Sungaila bei Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos ir informatikos mokytojas Andrius Storta. Laidos įrašas įkeltas 👇 https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000803097/biologijos-ir-fizikos-egzaminu-rezultatai-tragiski-ar-vien-mokiniuose-problema

Address

Tuskulėnų G
Vilnius

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Reitingai Žurnalas posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Reitingai Žurnalas:

Shortcuts

Share