11/12/2025
Šie metai buvo neįprasti. Kadangi valstybiniai brandos egzaminai vyko pagal buvusių valdančiųjų sugalvotą sistemą, taisykles ir karteles, švietimas galėjo patirti griūtį. Ji neįvyko tik dėl vienos priemonės, kurios nepavadinsi niekaip kitaip nei keistenybe – dabartiniai valdantieji, gelbėdamiesi nuo pykčio bangos, prie daugelio disciplinų egzaminų rezultatų pridėjo po 10 taškų. Taip viskas ženkliai pagerėjo ir suspindo naujoje šviesoje.
Nors tai ir dirbtinė realybė, aukštosios mokyklos ja nesipiktino – paslapčia netgi džiaugėsi ir skaičiavo, kad dėl pridėtų taškų stojančiųjų skaičius šiemet padidės maždaug 2 tūkstančiais. Jeigu ne šie papildomi stojantieji, aukštųjų mokyklų priėmimo duomenys šiemet atrodytų labai varganai ir būtų daug prastesni nei pernai.
Ši istorija atskleidžia paradoksą – pasirodo, kiek nedaug reikia, kad visi būtų laimingi: ir mokiniai, ir jų mokytojai (nes šiemet jų premijas už gerus mokinių rezultatus gavo gerokai daugiau nei pernai), ir tėvai, ir gimnazijos, ir jų vadovai, ir aukštosios mokyklos, ir dėstytojai. Tik plius 10 taškų už nieką.
Tiesa, rudenį paaiškėjo, kad tos laimės visi gavo skirtingai. Universitetams jos teko daugiau, o kolegijoms – mažiau. Kaip teigia buvęs LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas, pradžioje pakviestųjų į aukštąsias mokyklas rodikliai buvo išties optimistiški, bet pats sutarčių pasirašymas šiemet buvo gana vangus ir kur kas prastesnis nei pernai.
Taip pat paaiškėjo, kad ir abiturientams tos laimės teko skirtingai: dėl pridėtų 10 taškų nustatytus reikalavimus šiemet atitiko daugiau nei 20 tūkst. stojančiųjų, o valstybės finansuojamų vietų buvo 12 577. Taigi dėl to padidėjo konkurencija. „Stojimo duomenų analizė atskleidžia, kad, palyginus su ankstesniais metais, šiemet kur kas daugiau jaunuolių buvo pakviesti ne į pagrindinę savo svajonių profesiją/studijų programą, o į tas, kurias buvo užrašę antruoju, trečiuoju ar net ketvirtuoju pageidavimu. Taigi, euforijos jie nepatyrė, yra patenkinti, bet tik iš dalies“, – paaiškina P. Žiliukas.
Ne tokią laimę, kokią gavo, įsivaizdavo ir stojantieji į inžinerijos studijų programas. Ir tai jau sprendimų priėmėjų kaltė ir neįžvalgumas. Pastaruosius dešimt metų per visas įmanomas priemones transliuojama žinia, kad mūsų šalyje ypač stinga inžinierių ir kad ši sritis Lietuvoje yra prioritetinė, tačiau šiemet įvyko nesusipratimas: maždaug 500 stojusiųjų, nors ir norėjo, nepateko į valstybės finansuojamas vietas būtent inžinerijos srityje. Ir tik mažuma jų rinkosi mokamas vietas, kiti išsivaikščiojo po kitas studijų kryptis. Lietuvoje tokie nonsensai nuolat kartojasi: prioritetai – sau, gyvenimas – sau, o kenčia tiek jaunuoliai, tiek darbdaviai.
Panašiai viskas rutuliojosi ir dar vienoje prioritetinėje srityje – slaugos. Ir čia šiemet konkurencija reikšmingai išaugo. Gerai, kad bent 100 papildomų valstybės finansuojamų vietų buvo pridėta, tad tarp stojančiųjų liko mažiau nusivylusiųjų.
Regis, kad didesnės laimės laukė ir visa aukštųjų mokyklų bendruomenė, bet gavo, ką gavo. Mat nors universitetai ir kolegijos tikėjosi dviejų tūkstančių papildomų studentų, realiai sulaukė tik 542 – taigi pernai aukštosiose mokyklose studijų metus pradėjo 18 956 pirmakursiai, o šiemet – 19 498.
Šiemet vykusiame bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvavo 13 universitetų ir 13 kolegijų ir kartu jos stojantiesiems pasiūlė 593 studijų programas.
Nagrinėjant visumą, galima pastebėti, kad universitetuose bendras pirmakursių skaičius, palyginus su 2024 m. duomenimis, padidėjo 6 proc., o kolegijose – sumažėjo 2 proc., nors jos taip pat tikėjosi ir svajojo apie padidėjimą.
Valstybinėse kolegijose nuotaikos gana optimistinės, nes Panevėžio kolegijoje pirmakursių padaugėjo 36 proc., Kauno kolegijoje – 13 proc., Vilniaus kolegijoje – 1 proc., bet štai privačiose kolegijose to optimizmo jau gerokai mažiau: Kolpingo kolegijoje pirmakursių sumažėjo 17 proc., o Vilniaus verslo kolegijoje pirmakursių sumažėjo net 55 proc.
Bet universitetams nelabai rūpi kolegijų skauduliai. Universitetų stovykloje vaizdas šiemet šviesus: palyginus su 2024 m., Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pirmakursių padaugėjo 47 proc., Kauno technologijos universitete – 19 proc., Vytauto Didžiojo universitete – 9 proc., o Kazimiero Simonavičiaus universitete – net 193 proc. (bet taip didžia dalimi įvyko todėl, kad pernai šis universitetas priėmė tik 13 studentų).
Šis komentaras skelbtas „Žinių radijuje“ gruodžio 11 dieną.
Šie metai buvo neįprasti. Kadangi valstybiniai brandos egzaminai vyko pagal buvusių valdančiųjų sugalvotą sistemą, taisykles ir karteles, švietimas galėjo pa...
