Reitingai Žurnalas

19/09/2025

🎙️ Dešimt balų: Ar tikrai vaikų interesai švietime yra prioritetas?
Šiemet Vilniaus mokyklos priėmė rekordinį mokinių skaičių. Tačiau vietoje papildomo finansavimo ir naujų etatų – perpildytos klasės, mažesnis finansavimas ir sprendimai, kurie labiau tarnauja biudžetui nei vaikams.
📌 Kodėl Vilniuje penktokų klasės „išardomos“, o kitose savivaldybėse laikomasi kitokių taisyklių?
📌 Ar klasių dydžių reglamentavimas Lietuvoje taikomas vienodai?
📌 Kas svarbiau – vaiko poreikiai ar finansiniai skaičiavimai?
Apie tai atvirai diskutuojame LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ su:
👨‍👦 vilniečiu, penktoko tėčiu Mariumi Mateika,
👩‍🏫 specialiąja pedagoge-logopede, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nare Virginija Duksiene,
📊 švietimo ir mokslo viceministru Jonu Petkevičiumi.
👉 Laidos įrašas štai čia: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000498229/ar-tikrai-vaiku-interesai-svietime-prioritetas-vilniaus-klasiu-komplektavimas-rodo-ne

18/09/2025

Kliautis stipendija daugumai studentų nesinori, kur kas daugiau jų ieškosi darbo. Ir jie teisūs
Suprasti šiandieninę stipendijų mokėjimo sistemą Lietuvos universitetuose ir kolegijose sunkiai įgyvendinama užduotis. „Nes ji yra visokia ir jokios vieningos sistemos nėra“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto prorektorė Simona Pilkienė. Kadangi aukštosios mokyklos yra autonomiškos, tai jos kiekviena ir nusprendžia, kam, už ką, kaip ir kokio dydžio stipendijas mokės. Stambiuosiuose šalies universitetuose šiandien skaičiuojama virš dešimties skirtingų rūšių stipendijų. Ir jos mokamos pagal įvairiausias tvarkas. Sunku patikėti, bet net stipendijų gavėjus aukštosios mokyklos skaičiuoja skirtingai: tie skaičiai svyruoja tarp 10 ir 35 proc. nuo visų studentų.
Jaunuoliams, žinoma, norėtųsi konkretumo ir šiokio tokio aiškumo, kada, už ką ir kokio dydžio stipendijų būtų galima tikėtis. Tikrai nėra perteklinis noras žinoti, kad jeigu tavo akademinių pasiekimų vidurkis atskirą semestrą viršija 9 balus iš 10, gali tikėtis 150–200 eurų stipendijos. Bet to nėra. Ir jokių garantijų nėra. Ir jokio stabilumo nėra.
Ką tikrai galima žinoti, kad yra daug variantų ir daug išlygų. Daug priklauso net kokiame fakultete mokaisi. Ir viename to paties universiteto fakultete gali gauti stipendiją turėdamas 8,5 balo vidurkį, o kitame negauti net ir turėdamas 9,5 balo vidurkį. Aišku tik tai, kad kuo aktyvesnis būsi, tuo didesni šansai stipendiją gauti. Ir nesvarbu kur: mokslinėje veikloje, studentų atstovybėje, meninėje ar sporto veikloje. Paradoksalu, bet kartais neužtenka tik gerai mokytis, kai kurie universitetai, be aukštų akademinių rezultatų, reikalauja dar ir aktyvumo, iniciatyvumo ir tik tada moka stipendijas.
Iš esmės stipendijos yra dviejų rūšių: mėnesinės ir vienkartinės. Mėnesinės paprastai mokamos už akademinius rezultatus ir universitetuose svyruoja tarp 40 ir 350 eurų. O vienkartinės jau gali būti daug solidesnės ir viršyti 1000 eurų. Jos dažniausiai mokamos už mokslo pasiekimus ir aktyvumą skirtingose srityse.
Dar stipendijos gali skirtis ir pagal jų mokėtoją, nes vienas stipendijas moka aukštosios mokyklos, kitas – valstybė, o trečias – darbdaviai/partneriai. Valstybė tiesiogiai moka palyginti nedaug nacionalinių stipendijų – daugiausia būsimiems pedagogams, žemės ūkio specialistams ir miškininkams. Darbdaviai, pavyzdžiui, „Ignitis“ ar „Teltonika“, stipendijas dažniausiai moka IT, energetikos, inžinerijos, technologijų ir gamtos mokslų studijų programų studentams. Ir jos sudaro apie 300 eurų per mėnesį.
Kad nebūtų per paprasta, skiriasi dar ir stipendijų skirstymo sistemos: vienuose universitetuose jos skirstomos centralizuotai, kituose – kiekvienas fakultetas turi savo biudžetus ir tvarkas. Taigi visiška mišrainė.
„Svarbu tai, kad universiteto stipendijų fondas paprastai sudaromas iš dviejų šaltinių: iš valstybės studijų krepšelių dalies (maždaug 60–70 eurų nuo vieno studento krepšelio) ir iš paties universiteto nuosavų lėšų, kurios dažniausiai suplaukia iš už studijas mokančių studentų“, – informuoja Vilniaus universiteto prorektorius Valdas Jaskūnas.
Ir čia įvairovė vėlgi neaprėpiama, nes pats universitetas sprendžia, kiek lėšų skirti. Ir jeigu atsiranda poreikis susiveržti diržus, tai vieša paslaptis, kad per stipendijų fondus būna taupoma gana dažnai. Tokiu atveju tiesiog mažiau studentų gauna stipendijas, arba stipendijos būna mažesnės.
O dabar norėtųsi parodyti, kokia didelė yra stipendijų įvairovė skirtinguose universitetuose. Štai Kauno technologijos universitete yra net 10 skirtingų stipendijų tipų (ir čia be Valstybės studijų fondo socialinių stipendijų).
„Beje, Kauno technologijos universitetas jau keletą metų išsiskiria didžiausiomis stipendijomis. O bendras visų tipų stipendijas gaunančių studentų procentas KTU yra 35 proc. nuo visų universitete studijuojančių studentų“, – informuoja KTU prorektorė Kristina Ukvalbergienė. Vilniaus universitete šis nuošimtis sudaro 30 proc., studijų fondo dydis artėja prie 7 mln. eurų, o skirtingų stipendijų tipų – vėlgi apie dešimt.
Panašus vaizdas ir Vytauto Didžiojo universitete, čia taip pat yra per dešimt tipų skirtingų stipendijų: pradedant Talento stipendijomis ar stipendijomis regionų vaikams, Universiteto vardo stipendijomis ar Mokslo stipendijomis ir baigiant Partnerių ar mecenatų tikslinėmis stipendijomis.
Kolegijose stipendijų įvairovė mažesnė nei universitetuose. Taip didžia dalimi yra todėl, kad kolegijos, kaip sektorius, finansiškai labiausiai skriaudžiamos. Tarkime, studentų skaičiumi didžiausioje Vilniaus kolegijoje skatinamąsias stipendijas gauna apie 10 proc. visų studentų ir šios stipendijos svyruoja tarp bazinės stipendijos, sudarančios 105 Eur, ir padidintos stipendijos, dabar siekiančios 210 eurų. „Kurdami skatinamųjų stipendijų tvarką, mes teiravomės studentų nuomonės: ar geriau mokėti mažesnes stipendijas didesnei daliai studentų, ar didesnes stipendijas – mažesnei daliai studentų, ir sulaukėme atsakymų, jog geresnis yra antras variantas – didesnės stipendijos. Tad jis ir buvo pasirinktas Vilniaus kolegijoje. Na ir šiandien skatinamosios stipendijos paskirstomos pagal akademinius rezultatus“, – sako Vilniaus kolegijos Studijų tarybos vadovė Dovilė Liubinienė.
Tačiau iš principo studentų stipendijos Lietuvos aukštosiose mokyklose yra gana mažos, iš jų nedaug ką tepadengsi. Kaip teigia Lietuvos inžinerijos kolegijos administacijos vadovas Nerijus Varnas, buto už stipendiją Kaune niekaip neišsinuomosi, nebent studentų bendrabučio kambarį. Todėl daugiau jaunuolių ne konkuruoja dėl aukštų stipendijų, o stengiasi susirasti darbus. Bet tai jau trukdo studijų procesui.
Šis komentaras skelbtas „Žinių radijuje“ rugsėjo 18 d.

16/09/2025

KURSUOK auditas nustatė sistemos problemas
„Užbaigtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) politinės vadovybės inicijuotas nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos KURSUOK auditas. Jo metu identifikuotos problemos dalyvių registracijos, mokymų kokybės ir kainodaros srityse", - rašoma ŠMSM pranešime žiniasklaidai.
Panašias išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi sistemos patikrinimą.

Tyrimo išvadose nustatyta, kad mokymų dalyviams registruojantis į KURSUOK platformoje siūlomus mokymus aukštos sistemos apkrovos sukelia informacinių sistemų trikdžius.
ŠMSM teigia, kad siekiant spręsti šią problemą, siūloma priėmimą į mokymus vykdyti ciklais: užtikrinti ilgesnį registracijos periodą, dalyvius atrinkti konkursinės eilės principu pagal prioritetus (pvz., atsižvelgiant į amžiaus grupę, dalyvumo lygį ir kt.), numatyti tam tikrą laikotarpį sutarčių pasirašymui ir grupių sudarymui. Toks priėmimo procesas startuos dar šiemet.

Mokymų kokybės užtikrinimas

Dalyje mokymų programų, kurios skelbiamos kaip suteikiančios skaitmeninių įgūdžių, nustatytas pagrįstumo trūkumas tokioms žymoms. Pasak tyrimo išvadų, taip mokymų teikėjai gali klaidinti visuomenę ir dirbtinai išplėsti programų turinį.
Atsižvelgus į šias išvadas, griežtinami reikalavimai visoms programoms – programoje nurodytai pagrindinei kompetencijai (pvz., skaitmeninėms kompetencijoms) įgyti turės būti skiriama bent 70 proc. visos programos trukmės. Programos, kurios pažymėtos kaip ugdančios skaitmenines kompetencijas, bus papildomai įvertintos, ar atitinka kriterijus dėl šios žymos priskyrimo.
Atnaujinus teisės aktus, reglamentuojančius KURSUOK sistemos veiklą, planuojami informaciniai susitikimai su mokymų teikėjais, kurių metu bus pristatyti įgyvendinami pokyčiai.

Griežtinamos kainodaros taisyklės

Nustatyta, kad daliai KURSUOK platformoje siūlomų mokymų kainoms trūksta pagrįstumo – mokymų teikėjai neprivalo detalizuoti, kaip sudaroma mokymų kaina.
Remiantis audito išvadomis, ministerija atliko dalinę rinkos analizę. Jos metu įvertinta, kad KURSUOK platformoje siūlomų mokymų kainos dažniausiai mažesnės, palyginus su analogiškomis programomis, siūlomomis už platformos ribų. Mokymų teikėjams numatoma įvesti draudimą tuos pačius mokymus kitose sistemose siūlyti pigiau nei KURSUOK platformoje.
Taip pat priimtas sprendimas dėl platformos valdymo ir atsakomybių išskaidymo. Nuo 2026 m. KURSUOK informacinę sistemą administruos ministerijai pavaldi įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ vietoje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).
Siūlymus, kaip stiprinti KURSUOK sistemą, teikė ministerijos suburta darbo grupė. Ją sudaro mokymo programų teikėjų atstovai: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Profesinių mokyklų asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir privačių teikėjų atstovai, taip pat ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro ir kitų KURSUOK sistemos valdyme dalyvaujančių institucijų atstovai.

16/09/2025

Profesorius Albertas Skurvydas apie efektyviausius mokymosi būdus: "Mes visi mokomės, galima sakyti, trimis būdais. Glaustai apie tai!

Pirmasis būdas – mokymasis per paskatinimą arba bausmę. Paskatinimo atveju smegenyse išsiskiria dopaminas, suteikiantis pasitenkinimą tiek mokymosi procesu, tiek rezultatu. Tai dar labiau skatina stengtis mokytis geriau. Bausmės taip pat gali veikti kaip stimulas – jos motyvuoja nedaryti klaidų. Vis dėlto per dažnas ar pernelyg retas paskatinimas, kaip ir per dažna ar per reta bausmė, yra prasti mokymosi motyvatoriai. Moksliniai tyrimai rodo, kad dopaminas ne tik suteikia malonumo jausmą, bet ir „žymi“ smegenims, kokią patirtį verta kartoti – jis veikia tarsi vidinė mokymosi navigacija. Netikėtas paskatinimas yra daug didesnis, nei reguliarus. Per dažnas paskatinimas, taip kaip ir per retas, neužtikrina optimalių mokymosi tempų.

Antrasis būdas – mokymasis iš klaidų. Judesių mokymosi metu klaidos leidžia tobulinti judesio atlikimo programą. Jas padeda aptikti proprioceptoriai, rega, pats mokinys ar mokytojas. Taisant klaidas ypač aktyviai komunikuoja galvos smegenų žievė ir smegenėlės. Kaip sakoma: „Klaida yra gero mokymosi priežastis, o ne blogo mokymosi padarinys.“ Arba: „Nuo tos dienos, kai mokymosi procese nebepadarei klaidų, tavo tobulėjimo tempas sulėtėja.“ Todėl būtina mokinius išmokyti ne tik kruopščiai pastebėti savo klaidas, bet ir jas nuosekliai taisyti. Paprastai tariant, geriausias mokytojas yra ne kiti, o tavo paties klaidos – nes jas supranti aiškiausiai. Neuromokslas patvirtina, kad klaidos aktyvina vadinamąją klaidos stebėjimo sistemą smegenyse – priekinę cingulinę žievę, kuri padeda greitai koreguoti veiksmus ir spartina mokymosi procesą.

Trečiasis būdas – mokymasis kartojant įvairiose situacijose. Tai procedūrinis, nesąmoningas mokymasis, kai gebi atlikti veiksmą, nors negali paaiškinti, kaip tai darai. Šis būdas ypač svarbus mokantis sudėtingų koordinacijos judesių, kai dalyvauja daug raumenų, pavyzdžiui, išlaikant pusiausvyrą važiuojant dviračiu. Daug kartų kartodamas palaipsniui tobulėji, nors pažangos tempai paprastai būna lėtesni nei mokantis iš klaidų. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis kartojimas stiprina mielino sluoksnį aplink nervų skaidulas, todėl nerviniai signalai sklinda greičiau, o judesiai tampa vis labiau automatizuoti.

Apibendrinant galima teigti, kad efektyviausias mokymasis vyksta tada, kai šie trys būdai persipina: smegenys gauna atgalinį ryšį per paskatinimą ar (gana retai) bausmę, ištaiso klaidas ir įtvirtina veiksmus per nuolatinį kartojimą. Būtent toks derinys leidžia žmogui mokytis sparčiausiai ir ilgiausiai išlaikyti įgytus įgūdžius".

Prof. Albertas Skurvydas, LSU nuotr.

13/09/2025

🍿 „Popcorn lung“: skanaus veipuko, ir jau galite pirkti karstuką, - akcentuoja gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė ir tęsia: Įsivaizduokite: sėdite kino teatre, rankoje – šilta spragėlių dėžutė, burnoje – saldus sviestinis skonis ir kvapas. Skamba jaukiai, ar ne?
Bet štai ironija – būtent tas pats „sviestinis“ kvapas ir skonis, kurį suteikia cheminė medžiaga diacetilas, įėjo į medicinos istoriją kaip kaltininkas ligos, vadinamos popcorn lung“.

Iš kur toks pavadinimas?

2000-ųjų pradžioje JAV pradėjo masiškai sirgti spragėsių fabrikų darbuotojai. Ne todėl, kad valgė per daug spragėsių, o todėl, kad kvėpavo diacetilo garais gamybos cechuose.
„Rezultatas, anot gydytojos endokrinologės, bronchiolitis obliterans, kitaip tariant, mažųjų kvėpavimo takų randėjimas, kuris veda prie negrįžtamo plaučių pažeidimo. Paprastai tariant: plaučiai tarsi „užcementuojami“ iš vidaus. Skamba nebe taip jaukiai, tiesa?
Taip gimė terminas „popcorn lung“, nes žmonės, gaminę spragėsius, gavo dovanėlę – gyvenimą su nuolatiniu dusuliu".

O prie ko čia veipinimas?

Nors, kaip pastebi endokrinologė I. Auglytė, oficialiai dauguma veipų gamintojų dievažijasi, kad nenaudoja diacetilo, tyrimai rodo, kad jis randamas dalyje saldžių, kremiškų, sviestinių skonių skysčių.
2016 m. Harvardo mokslininkai patikrino 51 veipo skonį ir 39 iš jų aptiko diacetilo pėdsakų. [Ir čia klausimas: kas norėtų papildyti savo plaučius sviestiniu kvapeliu, tik šįkart – iš vidaus?]

Kas vyksta plaučiuose?

Diacetilas sukelia uždegimą mažose bronchiolėse.
Uždėgimas → randėjimas → oro srauto blokada.
Simptomai: sausas kosulys, dusulys net lengvo fizinio krūvio metu, švokštimas, nuolatinė nuovargio būsena.
Trumpai: popcorn lung neišgydomas. Vaistai tik kiek pristabdo progresą, bet grįžti į „normaliai kvėpuojančio žmogaus“ klubą – nebeįmanoma.
„Tai va, - akcentuoja gydytoja I. Auglytė, - mielas veipo mylėtojau. Nusipirkai „saldaininį“ veipą, pavadintą „vanilla cream cloud“, ir su kiekvienu dūmeliu galbūt įkvepi šiek tiek diacetilo. Ir pats iš vidaus tampi po truputį popcornu.
Skanaus! 🍭 Po kelių metų už tave kvėpuos deguonies balionėlis.
Arba dar kitaip: skanaus veipuko – ir jau galite pradėti rinktis karstuką“.
https://www.facebook.com/share/p/17PN1bRWvv/

🍿 „Popcorn lung“: skanaus veipuko, ir jau galite pirkti karstuką.

Įsivaizduokite: sėdite kino teatre, rankoje – šilta spragėlių dėžutė, burnoje – saldus sviestinis skonis ir kvapas. Skamba jaukiai, ar ne?

Bet štai ironija – būtent tas pats „sviestinis“ kvapas ir skonis, kurį suteikia cheminė medžiaga diacetilas, įėjo į medicinos istoriją kaip kaltininkas ligos, vadinamos popcorn lung.

Iš kur toks pavadinimas?

2000-ųjų pradžioje JAV pradėjo masiškai sirgti spragėsių fabrikų darbuotojai. Ne todėl, kad valgė per daug spragėsių, o todėl, kad kvėpavo diacetilo garais gamybos cechuose.
Rezultatas – bronchiolitis obliterans, kitaip tariant, mažųjų kvėpavimo takų randėjimas, kuris veda prie negrįžtamo plaučių pažeidimo. Paprastai tariant: plaučiai tarsi „užcementuojami“ iš vidaus. Skamba nebe taip jaukiai, tiesa?

Taip gimė terminas „popcorn lung“, nes žmonės, gaminę spragėsius, gavo dovanėlę – gyvenimą su nuolatiniu dusuliu.

O prie ko čia veipinimas?

Nors oficialiai dauguma veipų gamintojų dievagojasi, kad nenaudoja diacetilo, tyrimai rodo, kad jis randamas dalyje saldžių, kremiškų, sviestinių skonių skysčių.

2016 m. Harvardo mokslininkai patikrino 51 veipo skonį ir 39 iš jų aptiko diacetilo pėdsakų. [Ir čia klausimas: kas norėtų papildyti savo plaučius sviestiniu kvapeliu, tik šįkart – iš vidaus?]

Kas vyksta plaučiuose?

Diacetilas sukelia uždegimą mažose bronchiolėse.

Uždėgimas → randėjimas → oro srauto blokada.

Simptomai: sausas kosulys, dusulys net lengvo fizinio krūvio metu, švokštimas, nuolatinė nuovargio būsena.

Trumpai: popcorn lung neišgydomas. Vaistai tik kiek pristabdo progresą, bet grįžti į „normaliai kvėpuojančio žmogaus“ klubą – nebeįmanoma.

Tai va, mielas veipo mylėtojau. Nusipirkai „saldaininį“ veipą, pavadintą „vanilla cream cloud“, ir su kiekvienu dūmeliu galbūt įkvepi šiek tiek diacetilo. Ir pats iš vidaus tampi po truputį popcornu.

Skanaus! 🍭 Po kelių metų už tave kvėpuos deguonies balionėlis.

Arba dar kitaip: skanaus veipuko – ir jau galite pradėti rinktis karstuką.

12/09/2025

📚 Eina treti mokymosi pagal naujas programas metai, o dalis vadovėlių net nepradėti rašyti. Ką daryti mokykloms ir mokytojams?

❌ Biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos, lietuvių kalbos, ekonomikos, ir kitų dalykų vadovėlių – mokiniai ir mokytojai vis dar nesulaukia.
❌ Net jeigu knygynuose vadovėliai pasirodo, dalis jų dar nepatvirtinti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), todėl mokyklos negali jų įsigyti.
❌ Net ir geriausiai aprūpintos mokyklos sako – visus reikiamus vadovėlius turėsime tik po 3–5 metų.

👉 Kaip mokyklos sprendžia vadovėlių krizę?
👉 Kiek papildomo darbo kainuoja mokytojams ir mokiniams pasiruošimas pamokoms be tinkamų priemonių?
👉 Kodėl politikai paleido naujas programas, kai dalis vadovėlių dar net nepradėti rašyti?

🎙 Apie tai LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja:
Vilija Prižgintienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė,
Sonata Drazdavičienė Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė,
dr. Rimantas Vaitkus, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, chemijos vadovėlių autorius.

👉 Klausykite laidą LRT radiotekoje: https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000491120/eina-treti-mokymosi-pagal-naujas-programas-metai-o-dalis-vadoveliu-dar-neparasyti

11/09/2025

Dalies paribio savivaldybių abiturientai nebepajėgia konkuruoti su didmiesčių bendraamžiais
Analizuojant daugybę duomenų galima pastebėti, kad švietimo plotmėje dauguma Lietuvos savivaldybių žingsniuoja skirtingomis kryptimis. Atrodytų, na tegul ir elgiasi jos kaip nori. Tačiau taip teigti neapsiverčia lietužuvis, nes mokinių pasiekimų ir švietimo rodiklių skirtumai skirtingose savivaldybėse jau matuojami kartais.
Gali išvedžioti ir guostis kaip nori, bet jeigu iš vienos savivaldybės į aukštąsias mokyklas Lietuvoje įstoja 55 proc. visų abiturientų (Birštono ar Palangos savivaldybių atvejai), o iš kitos – tik 38 proc. (Pagėgių savivaldybė), arba jeigu iš vienos savivaldybės į universitetų valstybės finansuojamas studijų vietas įstoja 40 proc. visų abiturientų (Kaišiadorių r. savivaldybė), o iš kitos tik 13,2 proc. (Kazlų Rūdos savivaldybės atvejis), tai tuo viskas ir pasakyta.
Tiesą sakant, vis akivaizdžiau matyti, kad šalyje daugėja savivaldybių, iš kurių nė vienas abiturientas nepajėgia įstoti į mediciną, odontologiją, biotechnologijas, taip pat dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų, aviacijos ar kitas prestižines studijų programas. Štai į medicinos studijų valstybės finansuojamas vietas nė vienas jaunuolis neįstojo iš dešimties savivaldybių, ką jau kalbėti apie odontologiją, kurios valstybės finansuojamos studijų vietos nepasiekiamos net 45-ių savivaldybių abiturientams.
Ir čia neišeina kaltinti pačių jaunuolių – tiesiog kai kurių savivaldybių bendras švietimo lygis nusmukęs, ir dalies paribio savivaldybių abiturientai nebepajėgia konkuruoti su didmiesčių bendraamžiais, kurie gali mokytis pačiose geriausiose šalies mokyklose ir kurių didelė dalis dar lanko ir korepetitorius. Taigi sąlygos vis labiau skiriasi.
Ką ten kalbėti apie studijas aukštosiose mokyklose, jeigu daugiau nei dviems trečdaliams atskirų savivaldybių dvyliktokų matematika yra tamsus miškas. Ir reikšmingai daliai nebepadeda net veltui pridėti 10 taškų.
Dar kebliau kalbėti apie chemiją, fiziką ar informatiką. Jų daugybėje savivaldybių ir mokosi mažai gimnazistų, dar mažiau jų laiko šių dalykų egzaminus, o žvelgiant į šių dalykų egzaminų rezultatus dažnokai norisi tiesiog užsimerkti.
Pradžioje aptarkime fiziką. Yra savivaldybių, kuriose vaizdas tiesiog pasigėrėtinas: tarkime, Marijampolės savivaldybėje 2024 metais fizikos egzaminą laikė 39 abiturientai ir 80 proc. jį išlaikė puikiai arba gerai; Šiaulių mieste – 76,3 proc., Vilniaus mieste – 75 proc., Kaišiadorių rajone – 71,4 procento. Bet turime ir visiškai kitokių atvejų: tarkime, Rietavo savivaldybėje fizikos egzamino apskritai niekas nelaikė, kitose savivaldybėse tų laikančiųjų lyg ir buvo, bet nė vienam nepavyko pasiekti 36 balų iš 100. Tikrai prasti fizikos mokymo ir išmokymo rezultatai Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Radviliškio r., Rokiškio r., Šakių r., Varėnos r. ir Birštono savivaldybėse.
Lygiai tokios pačios didžiulės disproporcijos regėti ir kalbant apie chemiją: tikrai gerai jos išmokomi to norintys didmiesčių mokyklų mokiniai (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus), bet turime ir su chemija susipykusių savivaldybių: tai Alytaus, Joniškio, Ukmergės rajonai, Kalvarijos savivaldybė). Ir čia kalbame ne apie atskiras mokyklas, o apie ištisus rajonus.
Ne kitaip šalyje susiklostęs ir informacinių technologijų mokymas: vienur jis aukštumose (Kauno mieste, Molėtų ir Pakruojo rajonuose ar Druskininkų savivaldybėje), kitur – žemumose (Kazlų Rūdos savivaldybėje 2024 m. šio egzamino niekas net nelaikė, o Kalvarijos, Pagėgių, Utenos r., Zarasų r. savivaldybėse niekam nepavyko peržengti 36 balų iš 100 kartelės).
Ir savivaldybių vadovai bei atstovai šiuos skaičius puikiausiai mato ir žino. Bet nebūtinai ką nors su šia informacija daro. Juk jeigu visoje didelėje Utenos r. savivaldybėje informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 25 dvyliktokai ir nė vienas jų nepasiekė 36 balų iš 100, tai jau reikėtų skambinti visais pavojaus varpais, bet mieliau pasirenkama nieko nedaryti arba dar geriau – informaciją slėpti.
Žinoma, čia vėl galima aiškinti, kad mokinių pasiekimai ir egzaminų rezultatai nieko nereiškia ir nieko apie savivaldybės švietimo lygį ir kokybę nepasako, ką mielai ir daro dalies savivaldybių atstovai. Bet ar tikrai nereiškia? Ar tikrai visiškai nieko nereiškia, kad savivaldybėje prie rodiklio „Dalykinių olimpiadų ir konkursų prizininkų skaičius, tenkantis 10 tūkst. mokinių“ puikuojasi nuliai? O taip yra 17-oje iš 60-ies savivaldybių, net ir visai didelių, pavyzdžiui, Anykščių, Šilutės ar Ukmergės r. savivaldybėse. Ar tikrai nieko nereiškia, kad daugybė atskirų savivaldybių jaunuolių neišmokomi vienų ar kitų disciplinų ir neturi jokių šansų įstoti ten, kur jiems norėtųsi? Juk reiškia.
Šis komentaras skelbtas Žinių radijuje rugsėjo 11 dieną.

09/09/2025

Beveik pusė vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų (46 proc.) sako, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas. Trečdalis jų yra patyrę diskriminaciją įsidarbinant
arba darbo vietoje. Visgi sukaupta reikšminga darbo patirtis ir lojalumas yra išskirtiniai šios žmonių grupės bruožai. Tai parodė Užimtumo tarnybos inicijuotas ir viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas tyrimas.
„Gauti duomenys parodė, kad tik mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją. Kompiuterinis raštingumas irgi gana ribotas: mažiau nei pusė teigė mokantys gerai naudotis kompiuteriu ir dauguma jų – su aukštuoju išsilavinimu bei vilniečiai (60 proc.). Norintys ateityje konkuruoti turės lanksčiai reaguoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad išliktų aktyvūs profesinėje veikloje, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Visuomenės senėjimo klausimas priverčia galvoti apie užimtumą ateityje, kai darbo rinka vis plačiau atvers duris vyresnio amžiaus žmonėms.“

Svarbus iššūkis, būdingas vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurį patvirtino tyrimas – beveik trečdalis patiria diskriminaciją įsidarbinant arba darbo rinkoje. Mažiausiai šį reiškinį įvardijo 50-54 metų grupei priklausantys respondentai, o daugiausiai – 60-64 m. amžiaus (36 proc.).
Gerokai rečiau amžiaus diskriminaciją patiria įgiję aukštąjį išsilavinimą (18,1 proc.).
Vos ne pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė šiuo metu darbo ieškantys asmenys (84 proc.).

Tačiau tokia nuostata, kaip parodė apklausa, netrukdo ketvirtadaliui respondentų planuoti tolesnę darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus, o 35 proc. dar neapsisprendę – ar dirbs, priklausys nuo aplinkybių.

Pasak I. Balnanosienės, mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia dabartinių realijų – norim ar nenorim, visi turėsime susitaikyti, kad kasmet didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus: „Nepalankų elgesį – stereotipus ir diskriminaciją, ypač dėl prastesnės sveikatos, kas dažnai įvardijama kaip trukdis tam tikrose darbo pozicijose, paneigė tyrimo metu išryškėjusi nuostata – beveik pusė apklaustųjų savo savijautą ir sveikatos būklę vertina gerai ir labai gerai ir tik 8,2 proc. nurodė turį blogą sveikatą.“

Ieškant darbo ar jį keičiant svarbiausia yra stabilus atlyginimas ir papildomos finansinės paskatos – įsitikinę 68 proc. apklaustųjų. Darbas arčiau namų svarbus 43 proc. (kaime dar daugiau – 55 proc.).
Lankstesnis darbo grafikas aktualus 32 proc. – dažniausiai moterims, mažesnį darbo krūvį ir palankų požiūrį į vyresnius darbuotojus įvardijo po 31 proc. respondentų.

Penktadalis dalyvavusių tyrime per pastaruosius 12 mėnesių ieškojo arba keitė darbą ir iš jų – net 70 proc. susidūrė su sunkumais, o tarp bedarbių tokių buvo dar daugiau – 82 proc. Pagrindinės respondentų nurodytos priežastys – mažas atlyginimas (44 proc.), darbdaviai nori jaunesnių darbuotojų (38 proc.), netinkamos darbo sąlygos (32 proc.).

Kas penktam, kad lengviau rastų darbą, būtų reikalinga informacija apie darbdavius, kurie palankiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Informacijos apie laisvas darbo vietas ir reikalingų profesinių mokymų svarbą įvardijo po 40 proc. respondentų.
Užimtumo tarnyba pakvietė mokslo ir užimtumo ekspertus bei užsienio šalių atstovus į konferenciją aptarti amžėjančios darbo rinkos, vyresnių nei 50+ integracijos į darbo rinką ypatumus bei išgirsti darbdavių poziciją, kaip sukurti patrauklią ateitį visiems dirbantiems.
„Padėtis Lietuvos darbo rinkoje tikrai yra sudėtinga dėl demografinių pokyčių ir gyventojų senėjimo. Ar tai tikrai yra didelė problema? Ir taip, ir ne. Taip, jeigu mes matome mažėjantį jaunimo skaičių, augantį išeinančių į pensiją, skaičių bei aukštą 55+ nedarbo lygį. Visai kitaip situacija atrodo, jeigu mes matome aukštą pensinio amžiaus gyventojų užimtumą, didėjantį 55+ pasitenkinimą darbo rinkoje bei augančią gerovę. Todėl darbo rinkos ateitis labai priklausys nuo aktyvių veiksnių didinant darbo rinkos patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms. Pradėti, mano nuomone, reikėtų nuo pensinio amžiaus gyventojų, kurių skaičius nuolat didės,“ – teigė darbo rinkos senėjimo tendencijas apžvelgęs prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Įžvalgomis iš Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo pasidalijęs VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Taikomosios psichologijos laboratorijos vadovas Antanas Kairys sakė, kad duomenų analizė atskleidė, jog 50+ Lietuvos gyventojai pasižymi išskirtinai dideliu noru išeiti į pensiją iš savo dabartinio darbo: „Tyrimo rezultatai rodo, kad tai gali būti susiję su keletu veiksnių – santykinai žemesne darbo vietos kokybe, diskriminacija darbo rinkoje bei 50+ žmonių sveikatos problemomis. Lankstesnės darbo vietos, veiksmai, nukreipti į diskriminacijos mažinimą gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms išlikti aktyviems darbo rinkoje.

„Midway“ programą – naują įrankį, skirtą įtraukti specifines grupes į darbo rinką, pristatė Izraelio darbo ministerijos užsienio ryšių skyriaus atstovas Elad Aharon Kurt. Japonijos – vienos sparčiausiai senstančių pasaulio šalių vyresnių darbuotojų įdarbinimo skatinimą apžvelgė Minako Takasaki, Japonijos sveikatos darbo ir gerovės ministerijos Užimtumo politikos padalinio atstovė.
Panelinėje diskusijoje šalies įmonių „Odri“, „Lietuvos paštas“ ir „Ligaja“ atstovai pasidalijo patirtimi, kaip motyvuoja ir išlaiko patyrusius darbuotojus.

Mūsų šalyje gyvena 600 tūkst. 50-64 metų gyventojų, ir jie sudaro 33 proc. darbingo amžiaus darbo jėgos.
Prognozuojama, kad 2070 m. tokio amžiaus žmonių bus per 400 tūkst., ir jie sudarys 37 proc. dirbančiųjų (VDA portalas).
Rugsėjo pradžioje oficialiai darbo ieškojo 60,1 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų, kurių nedarbas didžiausias, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.

Užimtumo tarnybos nuotr.

09/09/2025

66 proc. 25–34 metų Lietuvos gyventojų, kurių bent vienas tėvas turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat įgijo aukštąjį išsilavinimą. Tuo tarpu tarp tų gyventojų, kurių tėvai nebaigė vidurinio ugdymo, aukštąjį išsimokslinimą įgijusių tėra vos 4 proc. Šis - 62 proc. skirtumas - yra vienas didžiausių tarp EBPO šalių (vidurkis – 44 proc). Tai rašoma šiandien paskelbtoje EBPO švietimo ataskaitoje.
*
Beje, jaunų (25–34 m. amžiaus) suaugusiųjų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, dalis EBPO šalyse toliau mažėja. Lietuvoje šis rodiklis nuo 2019 iki 2024 m. taip pat sumažėjo nuo 7 proc. iki 6 proc.

Aukštesnis išsilavinimas paprastai reiškia mažesnį nedarbą ir didesnes pajamas. Ypač svarbu baigti vidurinį išsilavinimą. Vidutiniškai EBPO šalyse 12,9 proc. jaunų suaugusiųjų, neturinčių vidurinio išsilavinimo, yra bedarbiai. Tuo tarpu tarp turinčių vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą bedarbių tėra tik 6,9 proc.
O įgijus aukštąjį išsilavinimą nedarbo lygis sumažėja iki 4,9 proc. Lietuvoje šie rodikliai yra atitinkamai: 14,9 proc. visų bedarbių yra tie, kurie neturi vidurinio išsilavinimo, 10,1 proc. bedarbių yra įgiję tik vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą, o gyventojų, įgijusių aukštąjį išsimokslinimą ir neturinčių darbo dalis tesiekia tik 3,7 proc.

Beje, tie, kas įgyja magistro ar jam prilygstantį laipsnį, turi dar geresnes tiek įsidarbinimo galimybes, tiek ir daugiau uždirba. Lietuvoje 16 proc. 25–34 metų jaunų suaugusiųjų turi magistro ar jam prilygstantį laipsnį. Šitai, beje, atitinka EBPO vidurkį.

Vidutinis atlyginimų skirtumas tarp darbuotojų (25–64 m.) su ir be vidurinio išsilavinimo EBPO šalyse yra santykinai nedidelis: vidutiniškai darbuotojai be vidurinio išsilavinimo uždirba 17 proc. mažiau nei vidurinį išsilavinimą turintys, o turintys aukštąjį išsilavinimą uždirba 54 proc. daugiau.
Lietuvoje uždarbio skirtumas tarp turinčių ir neturinčių vidurinio išsilavinimo – 7 proc., o tarp turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą – 69 proc.
*
Lietuvoje toliau mažėja vaikų. Vaikų nuo 0 iki 4 m. amžiaus skaičius nuo 2013 iki 2023 m. sumažėjo 18 proc. Be to, kaip pastebi EBPO analitikai, prognozuojama, kad nuo 2023 iki 2033 m. vaikų Lietuvoje sumažės dar 19 proc.
*
Investicijos į švietimą Lietuvoje siekia 3,7 proc. BVP (EBPO vidurkis – 4,7 proc.).
Nuo 2015 iki 2022 m. Lietuvoje išlaidos vienam mokiniui padidėjo nuo 7 510 JAV dolerių iki 10 007 JAV dolerių. Tačiau švietimo dalis viešajame biudžete sumažėjo nuo 10,1 proc. iki 9 proc.

Šiuo metu Lietuva išleidžia 9 375 JAV dolerius vienam mokiniui.
Tuo tarpu vienam studentui, studijuojančiam aukštojoje mokykloje, išleidžiama – 11 151 JAV doleriai (EBPO vidurkis – 15 102 JAV dolerių).

Populiariausios studijų sritys EBPO šalyse – STEM ir verslas, administravimas bei teisė (po 23 proc.).
Lietuvoje – 26 proc. jaunuolių renkasi STEM studijas, 24 proc. verslą ir teisč, 20 proc. menus, humanitarinius ir socialinius mokslus.
Beje, 20 proc. Lietuvos jaunuolių daro pertrauką po vidurinės mokyklos baigimo (EBPO vidurkis – 44 proc).

Tarptautinių studentų dalis Lietuvoje 2018–2023 m. padidėjo nuo 5,3 proc. iki 10,7 proc.
*
Lietuvoje, anot EBPO ekspertų, ypač didelė mokytojų kaita.
Be to, kaip pastebi analitikai, pradinio ugdymo mokytojų atlyginimai Lietuvoje 11 proc. mažesni nei tokį patį išsilavinimą įgijusių kitų šalių kolegų.
Tiesa, nuo 2015 m. mokytojų atlyginimai padidėjo 101,6 proc.

Visą šią EBPO ataskaitą rasite štai čia:

Education at a Glance is the authoritative source of information on the state of education worldwide. It offers comprehensive data on the structure, financing, and performance of education systems across OECD countries and partner economies. This publication features more than 100 charts and tables....