18/05/2026
„Studentų kontaktinis darbas universitete turi sudaryti 30–35 proc., o savarankiškas mokymasis – arti 70 proc. viso studijų laiko", - akcentuoja VILNIUS TECH studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Kitaip sakant, didžioji dalis mokymosi laiko bei studijų rezultatai priklauso nuo paties studento skiriamų pastangų po paskaitų. Tačiau čia, anot Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, slypi paradoksas: tie likę 30 proc. laiko universitete yra pamatas, be kurio savarankiškas mokymasis tampa neefektyvus arba sumažėja iki žinių išmokimo ir atkartojimo, o žinios – tik dalis aukštojo mokslo rezultatų.
Be žinių, analitinių ir kūrybinių kompetencijų universitete ugdomi atsakomybės, lyderystės, komunikacijos, sprendimų priėmimo, derybų įgūdžiai, taip pat gebėjimai dirbti lokaliose ir tarptautinėse komandose.
Be tiesioginio kontakto su dėstytojais ir kolegomis, Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės žodžiais, studentai užsidaro reprodukcinio mokymosi rėmuose – tiesiog skaito medžiagą, ją atkartoja, bet nesimoko profesionaliai argumentuoti, spręsti problemų, ieškoti sprendimų ir galų gale „parduoti“ tai, ką žino ar sukūrė.
„Stiprieji studentai tai daro išties gerai, tačiau jei jie gali sėkmingai atsiskaityti egzaminui pasirengę savarankiškai, reiškia, kad dalyko studijos sukonstruotos nepakankamai ir neapima užduočių, lavinančių studento socialinius, komunikacinius gebėjimus“, – priduria profesorė.
Jos teigimu, pasaulyje vis daugiau inžinerinių universitetų pereina prie problemų sprendimu grindžiamo studijų modelio (PBL), reikalaujančio didelio studento įstraukimo ir kritinio mąstymo. Studentas, semestro pradžioje iš dėstytojo arba verslo atstovo gavęs užduotį-problemą, turi jai sukurti sprendimą arba prototipą.
„Pasitelkdamas turimas arba savarankiškai įgytas kompetencijas studentas kuria, klysta, o svarbiausia – supranta, ko nežino ir ko jam trūksta, kad pritaikytų savo gebėjimus darbe. Tokiu atveju paskaitą jis vertina ne kaip naują informaciją, o kaip potencialius atsakymus į jam kilusius arba kilsiančius klausimus, nes turi aiškų tikslą – pabaigti užduotį. Taigi, lankomumas įgauna kitą prasmę.
Kalbant vien apie teorinę medžiagą, kurią studentai sako galintys perskaityti, matome, kad sudėtingos sąvokos, įsisavinamos be profesionalaus dėstytojo paaiškinimo, dažnai lemia kognityvinius iškraipymus ir yra suprantamos netiksliai. Vis dėlto, nepabandęs jos pritaikyti realiose užduotyse (ne laboratoriniuose darbuose, kur užduotys yra tiksliai ir metodiškai aprašytos), studentas nežino, kad išmoko netinkamai. Universitetas nėra tiesiog „mokymosi medžiagos skaitykla“ – tai kritinio mąstymo dirbtuvės. Studijos nebėra ir nebegali būti tik medžiagos įsisavinimas ir pritaikymas “, – teigia prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Ko neįmanoma išmokti vienam?
Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikros esminės studentų kompetencijos – gebėjimas analizuoti ir spręsti sudėtingas problemas realiu laiku bei savo sprendimus pagrįsti, dirbti komandoje ir reflektuoti – yra ugdomos tik socialinėje aplinkoje, t.y. dalyvaujant paskaitose ir pratybose. Tai – privalomi studijų rezultatai, įrašyti beveik visose studijų programose.
„Savarankiškai mokydamiesi namuose, studentai dažniausiai neperžengia ribų, kuriose jie jaučiasi saugūs ir pajėgūs, o tikrasis progresas vyksta per išėjimą iš komforto zonos, per dialogą ir diskusiją. Kolegų klausimai ir dėstytojo paaiškinimai leidžia pamatyti aspektus, kurių savarankiškai studijuojantis žmogus paprasčiausiai nepastebi“, – sako profesorė.
Užsienio šalių edukologų tyrimai patvirtina tiesioginę lankomumo ir pasiekimų koreliaciją – didėjant studento neatvykimų skaičiui, vidutinis balas mažėja bent vienu punktu.
Reguliarus lankomumas, priešingai, turi „išlyginamąjį“ poveikį. 2022 m. Ramzan Nazim Khan nustatė, kad studentai, mokyklą baigę prastesniais pažymiais, universitete pasiekia puikių rezultatų, jei jų lankomumas aukštas, o talentingiausi, aukštais balais įstoję, bet retai paskaitose besilankantys studentai demonstruoja kur kas prastesnius studijų rezultatus. Štai, VILNIUS TECH studento Luko Lukaševičiaus ir jo baigiamojo darbo vadovo doc. dr. Tomo Rekašiaus atliktas tyrimas su 5 studijų krypčių 12 mūsų universiteto studijų programų parodė, kad stojamasis balas nenulemia studento akademinės sėkmės universitete. Atvirkščiai, didžiausią įtaką studijų baigimui turi pirmasis semestras ir pirmieji studijų metai. Būtent tada įsitraukimas į studijas turi būti maksimalus.
„Nors šiais laikais studentai studijas dažnai derina su darbu, į praktinį žinių pritaikymą ir prototipų kūrimą orientuoti studijų metodai verčia teikti prioritetą studijoms. Bet net ir klasikinio dėstymo atveju studento lankomumas daro įtaką galutiniams rezultatams, o taip pat veikia kaip prevencinė priemonė prieš prokrastinaciją – darbų atidėliojimą“, – papildo prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
2014 m. atlikta viena didžiausių metaanalizių edukologijoje, apėmusi 225 tyrimus ir daugiau nei 29 tūkst. studentų, atskleidė akivaizdžią aktyvių mokymosi metodų – diskusijų, grupinio darbo ir problemų sprendimo auditorijoje – ir įsitraukimo naudą: tai net 55 proc. sumažina neišlaikymo riziką.
„Metodai, paremti diskusija ir grupiniu problemų sprendimu, ne tik perpus mažina nesėkmės riziką, bet ir užtikrina kur kas geresnį žinių išlaikymą nei pasyvus medžiagos skaitymas namuose, – priduria prorektorė. – Universitetai, diegiantys problemų sprendimu grindžiamus metodus, skelbia, kad tai, ką anksčiau darydavo su ketvirtakursiais, dabar pasiekia ir su antrakursiais.“
Socialiniai ryšiai sulaiko nuo studijų nutraukimo
Nors paskaitų lankomumas ir įsitraukimas į universiteto veiklas svarbus visuose studijų kursuose, jis ypatingai reikšmingas pirmakursiams. Tai – kritinis veiksnys sėkmingai integracijai: galimybė užmegzti socialinius ryšius ir jaustis naujos bendruomenės dalimi sulaiko studentus nuo studijų nutraukimo, ypač pirmame kurse, kai nubyrėjimo rizika pasaulio universitetuose yra didžiausia.
„Studentai, kurie jaučiasi įtraukti, labiau pasitiki savimi ir pasiekia geresnių akademinių rezultatų. Socialinė sąveika su kurso draugais ir ryšys su institucija sukuria saugumo jausmą, kuris ypač svarbus susidūrus su sudėtingomis inžinerinėmis temomis“, – pažymi VILNIUS TECH studijų prorektorė.
Ir nors visuomenėje neretai diskutuojama apie paskaitų lankomumo būtinybę, prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pabrėžia – inžineriniame universitete studento atsakomybė ir įsitraukimas į studijų procesą yra būtinybė. Tai – universiteto įsipareigojimas prieš visuomenę rengti aukščiausios kvalifikacijos profesionalus.
„Inžinerinės studijos reikalauja nuoseklaus dalyvavimo. Nors skaitmeniniame amžiuje teorija pasiekiama vienu paspaudimu, gebėjimas mąstyti kaip profesionalui, spręsti krizes, prisiimti atsakomybę ir laikytis profesinės disciplinos gimsta tik gyvame dialoge tarp dėstytojo ir studento“, – apibendrino Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.
Universiteto VILNIUS TECH nuotr.
