12/05/2025
Rašytojas Franz Kafka buvo maždaug 40 metų amžiaus, nevedęs ir be vaikų. Vieną dieną vaikštinėdamas viename Berlyno parkų pamatė verkiančią mergaitę, kuri liūdėjo dėl pamestos lėlės. F. Kafka pasisiūlė padėti ieškoti lėlės, tačiau jos rasti nepavyko. Tačiau jis pažadėjo mergaitei sugrįžti sekančią dieną ir padėti tęsti lėlės paieškas.
Kitą dieną F. Kafka atnešė laišką, kurį „parašė“ lėlė. Jame buvo parašyta: „Prašau, neverk. Aš išvykau į kelionę aplink pasaulį. Aš tau rašysiu apie savo nuotykius“. Nuo to laiko F. Kafka reguliariai susitikdavo su mergaite ir atnešdavo jai laiškus nuo „keliaujančios“ lėlės. Kiekviename jų buvo istorijos su lėlės nuotykiais, kurie priversdavo mergaitę šypsotis.
Galiausiai F. Kafka atnešė mergaitei naują lėlę. Mergaitė sutriko: „Ji nepanaši į mano lėlę“. Tačiau F. Kafka mergaitei įteikė paskutinį laišką, kuriame buvo rašoma: „Mano kelionės pakeitė mane“.
O po daugelio metų, kai mergaitė užaugo, lėlėje rado mažą paslėptą raštelį, kuriame pats F. Kafka buvo parašęs: „Viskas, ką myli, ilgainiui bus prarasta, tačiau galiausiai, meilė sugrįš kitu būdu“.
